- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- A-143-472-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Grand Casino World“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinės
- Advokatai
- Iraida Žogaitė, Jadvyga Aleksaitė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grand Casino World“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grand Casino World“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grand Casino World“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Grand Casino World“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 2 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovas), padarytą žalą, t. y. atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, sudarančius 2 443 043,94 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (toliau – ir Komisija) su prašymu papildyti 2006 m. lapkričio 17 d. jam išduotą lošimų organizavimo leidimą Nr. 0258 (toliau – ir Leidimas), suteikiantį teisę eksploatuoti 30 A kategorijos lošimo automatų, 18 kortų lošimo stalų ir 5 ruletes, bei suteikti teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose Vilniuje, A. Vienuolio g. 4. Komisija priėmė 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. N-261 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakė papildyti jam išduotą Leidimą, motyvuodama tuo, kad numatomi eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų neatitinka Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 9 patvirtintų Reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams (toliau – ir Reikalavimai) 3 punkte nustatytų reikalavimų. UAB „Grand Casino World“ 2007 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos priimtą Nutarimą, tačiau teismas skundą atmetė. 2007 m. kovo 23 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Komisijos Nutarimas, ir įpareigoti ją papildyti jam išduotą Leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino apeliacinį skundą – pripažino, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taigi neteisėti jos veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėjo, jog Komisija, įgyvendindama teismo sprendimą, 2007 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-L-1539 „Dėl informacijos apie lošimų organizavimo leidimo papildymą pateikimo“ prašė nurodyti, ar UAB „Grand Casino World“ yra suinteresuota Leidimo papildymu, kuriuo būtų suteikta teisė papildomai eksploatuoti 40 lošimo automatų. UAB „Grand Casino World“ pateikė prašymą ir dokumentus bei nurodė, kad yra suinteresuota eksploatuoti 16 lošimo automatų. Komisija 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 papildė Leidimą ir suteikė jam teisę nuo 2008 m. balandžio 1 d. papildomai eksploatuoti 16 lošimo automatų. Pareiškėjas teigė, jog patyrė žalą, nes negalėjo eksploatuoti teisėtai įsigytų 40 lošimo automatų nuo Komisijos Nutarimo priėmimo. Iki neteisėto Nutarimo priėmimo jau buvo įsigijęs ir turėjo leidimą eksploatuoti 30 lošimo automatų, o pagal 2006 m. gegužės 23 d. turto pirkimo – pardavimo sutartį, perdavimo – priėmimo aktą ir sutartį Nr. T109-06ES-0030 iš uždarosios akcinės bendrovės „Grand Casinos Europa“ įsigijo 40 lošimo automatų už 153 642,82 Lt. UAB „Grand Casino World“ patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Tiesioginius nuostolius sudaro: 1) 920 580,55 Lt (902 434,17 Lt už 20 lošimo automatų įsigijimą ir 18 146,38 Lt sumokėtų palūkanų bankui), už kuriuos papildomai įsigijo 20 lošimo automatų, kadangi, Komisijai priėmus Nutarimą, negalėjo eksploatuoti jau turimų 40 lošimo automatų, todėl kazino patalpos nebuvo galutinai išnaudojamos; 2) 90 497,32 Lt, skirti 24 lošimo automatams įsigyti. UAB „Grand Casino World“ priklausančiuose lošimo namuose galima eksploatuoti ne daugiau kaip 70 lošimo automatų, todėl, panaikinus Komisijos Nutarimą, galėjo eksploatuoti 16 iš 40 paminėtų lošimo automatų, o pinigai, skirti likusiems 24 lošimo automatams įsigyti, laikytini tiesioginiais nuostoliais; 3) 20 808,32 Lt – 16 eksploatuotų lošimo automatų nusidėvėjimo vertė, kurios, remdamasis viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarnybos patvirtintų 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 55 punktu, negalėjo skaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., kadangi šiuo laikotarpiu lošimo automatai nebuvo eksploatuojami; 4) 21 989,13 Lt – išlaidos, skirtos advokatų paslaugoms apmokėti, kurios suteiktos, siekiant, kad Komisijos Nutarimas būtų panaikintas. Netiesioginius UAB „Grand Casino World“ nuostolius sudaro negautos pajamos – 1 389 168,62 Lt, apskaičiuotos iš bendros negautų pajamų sumos (1 716 922,59 Lt) atėmus 327 753,97 Lt patirtų išlaidų, skirtų apmokėti už elektros energiją, sumokėti programinės įrangos palaikymo mokestį, loterijų ir lošimų mokestį, mokestį už lošimų įrenginių įregistravimą. Bendra UAB „Grand Casino World“ patirtų nuostolių suma yra 2 443 043,94 Lt. Pareiškėjas pabrėžė, kad būtent dėl Komisijos priimto neteisėto Nutarimo negalėjo įgyvendinti savo planų eksploatuoti 70 lošimo automatų, todėl tarp Komisijos neteisėtų veiksmų (Nutarimo priėmimo) ir jo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 127 – 142) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo jo naudai 96 Lt išlaidų, turėtų rengiant ir pateikiant teismui dokumentus.
Atsakovas nurodė, kad 2006 m. liepos 27 d. Komisija gavo pareiškėjo prašymą atidaryti lošimo namus Vilniuje, A. Vienuolio g. 4. 2006 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas nurodė, kad lošimo namuose bus eksploatuojama 30 A kategorijos lošimo automatų, kuriuos eksploatuoti Komisija išdavė Leidimą. 2006 m. lapkričio 24 d. Komisija gavo pareiškėjo prašymą papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų, kuriame buvo nurodyta, kad automatai nenauji, įsigyti ne tiesiogiai iš gamintojo, pagaminti mažiau nei prieš 3 metus ir jau buvo naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Komisija Nutarimu atsisakė papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes pagal Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Reikalavimų 3 punkto nustatytus reikalavimus Lietuvoje leidžiama eksploatuoti tik naujus, tiesiogiai iš gamintojo įsigytus lošimo automatus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl paminėto Komisijos Nutarimo panaikinimo, 2007 m. kovo 9 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris panaikino paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir Komisijos Nutarimą. Komisija 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. N-179 papildė Leidimą, suteikdama pareiškėjui teisę papildomai eksploatuoti 20 lošimo automatų (iš viso – 50), 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-31 leidimas papildytas ir suteikta teisė iš viso eksploatuoti 66 lošimo automatus. 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. N-249 leidimas pakeistas ir lošimo automatų skaičius sumažintas iki 58, o 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. N-366 – iki 42. Teigė, jog atlyginimas pareiškėjui išlaidų (902 434,17 Lt), turėtų papildomai įsigyjant 20 lošimo automatų, kuriuos jis ir dabar naudoja savo versle, reikštų ne patirtų nuostolių atlyginimą, o kompensavimą už įsigytus automatus, taigi nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą. Palyginus pareiškėjo papildomai įsigytus 20 lošimo automatų su iki tol jo turėtais, akivaizdu, kad paminėti 20 automatų yra vieni iš brangiausių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, pirkdamas tokius automatus, prisiėmė galimų nuostolių riziką. Nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą taip pat reikštų atlyginimas turėtų išlaidų (90 497,32 Lt) už įsigijimą 24 lošimo automatų, kurių pareiškėjas neturi galimybės eksploatuoti. Nustatant lošimo automatų vertę ir nuostolių dydį, reikia vadovautis ne jų pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytais kainų dydžiais, o jų naudingumu tam tikru metu. Pareiškėjas gali naudoti daugiau lošimo įrenginių, nes kazino yra laisvo ploto. Tai patvirtina pareiškėjo Komisijai pateiktas 2008 m. gruodžio 1 d. prašymas leisti pastatyti papildomus lošimo įrenginius. Be to, uždaroji akcinė bendrovė „Great Canadian Europa“ tokiose pat patalpose kaip pareiškėjo naudojo 106 lošimo automatus, taigi pareiškėjas tikrai galėtų naudoti visus 90 turimų automatų. Paminėti pareiškėjo pateikti Komisijai prašymai leisti sumažinti naudojamų lošimo automatų skaičių nuo 66 iki 42 patvirtina, kad pareiškėjas nenori naudoti visų turimų lošimo automatų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų dėl tikrosios 20 papildomai įsigytų lošimo automatų vertės bei įrodymų, kad, Komisijai leidus eksploatuoti paminėtus 40 lošimo automatų, šie nebūtų nusidėvėję. Pareiškėjo pateiktose advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ sąskaitose faktūrose nurodyta, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 15 592,17 Lt, o nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. – 6 396,96 Lt. Sąskaitose nurodyta, kad paslaugos buvo teikiamos nuo 2006 m. spalio 1 d., nors ginčo dalykas (Nutarimas) priimtas tik 2006 m. gruodžio 15 d. Paminėtas sąskaitas faktūras pasirašė advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ partneris Valentinas Mikelėnas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-1149/2007 nurodyta, kad pareiškėjui atstovavo advokatų kontoroje „Jadvyga Aleksaitė ir partneriai“ dirbanti advokatė Jadvyga Aleksaitė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendime – kad pareiškėjui atstovavo advokatė Iraida Žogaitė, dirbanti advokatų profesinėje bendrijoje „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“, todėl neaišku, kas suteikė sąskaitose faktūrose minimas teisines, konsultacines paslaugas, taip pat neaiškus šių paslaugų turinys ir konkretūs teikimo terminai. Pareiškėjo pajamos iš azartinių lošimų yra tikėtinos, o ne realios, kadangi azartiniai lošimai grindžiami atsitiktinumu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl Komisijos veiksmų negavo 1 716 922,59 Lt pajamų, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo teismui pateiktos negautų pajamų pažymos ir Komisijai pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad naudojamų lošimo įrenginių skaičius neturi įtakos gaunamoms pajamoms. Pareiškėjas yra verslininkas ir turi prisiimti su verslo sėkme susijusią riziką, o rizikos prisiėmimas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnį yra vienas iš civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Komisijai pateikti prašymai leisti sumažinti naudojamų lošimo automatų skaičių, patvirtina, kad jis nenori naudoti visų turimų automatų, todėl Komisijos atsisakymas leisti jam naudoti 40 lošimo automatų negali būti laikomas faktine pareiškėjo patirtos žalos atsiradimo priežastimi. Papildomus 20 lošimo automatų pareiškėjas nusipirko vykstant teismo procesui dėl Komisijos Nutarimo, todėl privalėjo numatyti, kad, priėmus jam palankų teismo sprendimą, negalės eksploatuoti turimų 40 lošimo automatų ir kad toks veiksmas yra rizikingas, todėl pareiškėjas savo neatidžiais, nerūpestingais ir aplaidžiais veiksmais sudarė prielaidas jo patirtai žalai atsirasti. Pareiškėjas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir turėdamas galimybę įsigyti pigesnių lošimo automatų, tačiau pirkdamas brangesnius. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp lošimo automatų nusidėvėjimo bei negautų pajamų ir Komisijos atsisakymo leisti eksploatuoti paminėtus 40 lošimo automatų. Pažymėjo, jog Komisija parengė ir pateikė teismui 75 lapus dokumentų, todėl jai atlygintina 96 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu (T 2, b. l. 44 – 48) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Teismas pažymėjo, jog nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su įstatymo nuostatų (jo manymu, atsakovo pareigūnų padarytais) pažeidimais. Todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtina išaiškinti, ar pareiškėjo nurodytoje situacijoje atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymą jis privalėjo veikti, nepažeisdamas įstatymų nustatytų pareiškėjo teisių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu papildyti jam išduotą 2006 m. lapkričio 17 d. lošimų organizavimo leidimą Nr. 0258, suteikiantį teisę eksploatuoti 30 A kategorijos lošimo automatų, 18 kortų lošimo stalų ir 5 ruletes, ir suteikti teisę papildomai eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų pareiškėjui priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose Vilniuje, A. Vienuolio g. 4. Komisija priėmė 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. N-261, kuriuo atsisakė papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, motyvuodama tuo, kad numatomi eksploatuoti 40 A kategorijos lošimo automatų neatitinka Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio 1 bei 4 dalių bei Reikalavimų 3 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėto Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. N-26 priėmimo jis patyrė žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – pripažino, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taigi, pareiškėjo manymu, neteisėti atsakovo veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-1149/2007 pateikė teisės normų – Azartinių lošimų įstatymo 16 straipsnio ir Reikalavimų 3 punkto nuostatų apie lošimo įrenginių eksploatavimą – aiškinimą ir tik po to išsprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą. Paminėtame sprendime konstatuota, kad atsakovas, pritaikęs nurodytas nuostatas pareiškėjui, ir pirmosios instancijos teismas, sutikęs su tokiu jų taikymu, šiuo atveju neteisingai aiškino materialinės teisės normas (Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 1 d. ir Reikalavimų 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo panaikintas, o pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą buvo patenkintas. Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje straipsnio dalyje nurodyto „akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Teismo nuomone, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir panaikino Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą, tačiau Komisijos teisė atsisakyti papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą yra įtvirtinta įstatyme, o pareiškėjo subjektinė teisė papildyti Leidimą yra ginama teisme, Komisija jam šią teisę išaiškino ir pareiškėjas pasinaudojo teismine gynyba. Be to, Komisijos nutarimas buvo panaikintas dėl to, kad Komisija, atsisakydama papildyti pareiškėjui išduotą Leidimą, neteisingai aiškino materialinės teisės normas. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Komisija veikė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai, todėl nėra nustatyta visų sąlygų žalai atlyginti, o pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, jam padarytą žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas nenagrinėjo kitų skundo motyvų, kadangi, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo vertinti žalos dydžio ir priežastinio ryšio, nes civilinei atsakomybei taikyti yra būtina konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Be to, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė atlygintini 96 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį, todėl prašymą dėl išlaidų priteisimo teismas atmetė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 54 – 62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-1149/2007, todėl teismas neturėjo teisės jų kvestionuoti (Teismų įstatymo 9 str. 1 d., ABTĮ 14 str. 1 d., 58 str. 2 d.).
2. Atsakovo veiksmuose yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Priimdamas Nutarimą, atsakovas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas pažeidė institucijai numatytus veiklos tikslus, nes neužtikrino tinkamo lošimų veiklos organizavimo, todėl pažeidė jo, kaip lošimų organizatoriaus, interesus, teises ir tokiais veiksmais padarė žalą. Teismo sprendimu Nutarimas pripažintas iš esmės neteisėtu, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui – Azartinių lošimų įstatymui. Nutarimo, kuris yra individualus administracinis teisės aktas, panaikinimas reiškė, kad jis yra neteisėtas nuo jo priėmimo momento, todėl neigiamos pasekmės jam kilo ne nuo Nutarimo panaikinimo, bet nuo jo priėmimo momento, o jo neteisėtumas laikomas atsiradusiu taip pat nuo Nutarimo priėmimo momento. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-483/2007 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005.
3. Teismo sprendime iš esmės nėra pasisakyta dėl skunde išdėstytų argumentų ir motyvų. Teismo sprendime tik formaliai nurodyta, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Toks formalus konstatavimas pažeidžia teismų pareigą motyvuoti sprendimus (ABTĮ 86 str. 1 d., 87 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 65) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, t. y. teismo sprendimas priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina vadovautis šia teisės norma, t. y. joje pateiktais civilinės (deliktinės) atsakomybės prielaidų (sąlygų) aiškinimais.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje straipsnio dalyje nurodyto „akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“, be kita ko, reiškia valstybės institucijos individualaus akto pavidalu išreikštas veiksmas. Todėl pareiškėjo nurodytas kaip neteisėtas atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. N-261 (su kuriuo pareiškėjas sieja prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą) atitinka CK 6.271 straipsnio 3 dalyje pateiktą „akto“ sampratą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Aiškindama šią straipsnio dalį kartu su straipsnio 1 dalies nuostata apie konkretaus valstybės tarnautojo (kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo) kaltės nepaisymą, kolegija pažymi, kad valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti aukščiau aptarto „akto“ (nagrinėjamu atveju - atsakovo 2006-12-15 nutarimo Nr. N-261) neteisėtumo faktą, ir nėra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu nėra bylai reikšminga) nustatinėti konkrečias priežastis, dėl kurių toks tariamai neteisėtas aktas buvo priimtas.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje kalbama apie valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina taikyti (aptarti taikymą) atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas sieja jo prašomos atlyginti žalos atsiradimą su tuo, kad atsakovas, spręsdamas Azartinių lošimų įstatymo jo kompetencijai priskirtą klausimą dėl leidimo pradėti eksploatuoti lošimo įrenginius išdavimo (pareiškėjo jau turimo leidimo papildymo), pažeidė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2002-06-27 įstatymo Nr. IX-995 redakcija) nuostatas dėl tokio leidimo išdavimo. Kolegija pažymi, kad šios materialinės teisės normos pažeidimo faktas (pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis) yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Todėl ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pats šio pažeidimo padarymo faktas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas ir laikytinas nustatytu.
To neneigdamas, pirmosios instancijos teismas nesusiejo šio fakto su valdžios institucijos (atsakovo) veiksmų neteisėtumu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Teismas nurodė, kad šiuo atveju (priimdamas paminėtą 2006-12-15 nutarimą) atsakovas veikė pagal savo kompetenciją. Be to (kaip pažymėta skundžiamame teismo 2009-04-02 sprendime), šis teisės pažeidimas buvo netinkamo materialinės teisės normos (Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 1 d.) aiškinimo rezultatas. Šios dvi aplinkybės, pagal pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas nepripažinti paminėto atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo neteisėtu veiksmu.
Kolegija, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad valdžios institucijos jai įstatymo nustatytos kompetencijos pažeidimas yra tik vienas iš galimų šios institucijos veiksmo (jos priimto teisės ar individualaus akto) neteisėtumo pagrindų. Tokią išvadą galima daryti iš pačios CK 6.271 straipsnio 4 dalies konstrukcijos, kurioje, kolegijos manymu, išskirtina neatitikimo aspektu sąsaja tarp įstatymo (įstatymo nustatyto valdžios institucijos elgesio modelio) ir konkrečios valdžios institucijos (jos darbuotojų) veiklos rezultato. Akivaizdu, kad toks neatitikimas negali būti tapatinamas tik su kompetencijos pažeidimu. Pagrįsti šią (kolegijos daromą) išvadą galima ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kompetencijos pažeidimas yra tik vienas iš kitų skundžiamo administracinio akto pripažinimo neteisėtu pagrindų (pagal šią teisės normą, skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą). Pasisakydama dėl kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos priežasties nepripažinti atsakovo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimo neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme (to, kad šis atsakovo sprendimas buvo tik klaidingo materialinės teisės normos aiškinimo rezultatas), kolegija pažymi, kad toks CK 6.271 straipsnio 4 dalies aiškinimas taip pat negali būti pripažintas teisingu, nes materialinės teisės normos taikymas visada susideda iš jos aiškinimo (jos veikimo tam tikroje teisės taikymo srityje ir veikimo laike suvokimo) bei atitinkamų (šios teisės normos taikymo prasme) reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. Tai reiškia, kad netinkamas materialinės teisės normos pasirinkimas arba netinkamas tokios normos aiškinimas visais atvejais nulemia atitinkamo administracinio akto neteisėtumą, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių toks netinkamumas atsirado.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino šioje byloje taikytiną materialinės teisės normą (CK 6.271 str. 4 d.). Tai yra pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 143 str.).
Tai konstatavusi kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje nėra pateikta atlygintinos žalos samprata. Todėl, sprendžiant pareiškėjui atlygintinos žalos nustatymo klausimą, yra būtina vadovautis CK normomis, kuriose tokia žala apibūdinama – šiuo atveju CK 6.249 straipsniu. Be to, kolegija, atsižvelgdama į tai, jog CK 6.271 straipsnyje yra pateikta tik bendra nuoroda į priežastinį ryšį tarp atlygintinos žalos ir valstybės valdžios institucijų aktų neteisėtumo, konstatuoja, kad sprendžiant pareiškėjui atlygintinos žalos dydžio nustatymo klausimą taip pat yra būtina vadovautis CK 6.247 straipsnio nuostatomis dėl priežastinio ryšio tarp atlygintinų nuostolių ir skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nurodytų deliktinės atsakomybės normų netaikė ir pareiškėjo bei atsakovo argumentų dėl jų taikymo byloje nagrinėjamai situacijai nesvarstė. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktų argumentų bei atitinkamų įrodymų apimtį, kolegija neturi galimybės bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.