Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-04 · Byla Nr. ATP-885-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
ATP-885-175/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04648-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-885-175/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04648-2015-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 47.10.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimu R. B. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ str. 1 d. ir nubausta 1448 Eur bauda.

R. B. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" lošimo automatų salono ir lošimo namų (kazino), esančių (duomenys neskelbtini) , vadovė, savo veikloje privalėdama vadovautis įstatymais, reglamentuojančiais lošimo namų (kazino) veiklą (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (toliau ALĮ) bei lošimo automatų salono ir lošimo namų vadovės pareigybiniais nuostatais (bendrovės kazino vadovo (A ir B kategorijos) pareigybinių nuostatų, patvirtintų 2014 m. rugpjūčio 5 d. bendrovės generalinio direktoriaus S. P. 15 punktas), turėdama pareigą užtikrinti, kad vadovaujami lošimo namai (kazino) ir automatų salonas atitiktų Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose esančius reikalavimus (pareigybinių nuostatų 11.4 punktas) (tame tarpe ir ALĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą „Lošimo namai (kazino) <...> įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą" bei 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą „Automatų salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą") neužtikrino, kad 2015 m. vasario 3 d. ir 2015 m. vasario 6 d. bendrovės lošimo namų (kazino), esančių (duomenys neskelbtini), bei tuo pačiu adresu esančio lošimo automatų salono patalpos būtų, t. y. minėtas patalpas skiriančios durys būtų laikomos užrakintos ir nenaudojamos, todėl pažeidė ALĮ 15 str. 1 ir 2 d., kuriose yra įtvirtintas lošimo namų (kazino) bei lošimo automatų salono patalpų izoliuotumo reikalavimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismui netenkinus tokio prašymo, prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimą pakeisti ir už pažeidimą neskirti administracinės nuobaudos.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė tik į Lošimų priežiūros tarnybos 2015-06-09 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tinkamai neįvertino atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, pateiktų įrodymų ir argumentų. R. B. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, kadangi šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o būtent – nėra nei pažeidimo padarymo fakto, kuris galėtų reikšti įvykį, bei nė vieno sudėties elemento, įskaitant žalos, asmens kaltės, motyvo ir tikslo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tariamą pažeidimą pagrindžiančių argumentų prieštaringumą ir nepritaikė abejonių atsakomybę traukiamo asmens naudai. Teismas rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, nors taip pat turėjo tirti ir vertinti protokolo surašymą lėmusius dokumentus: Lošimų priežiūros tarnybos 2015-05-21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialaus tikrinimo pagal 2015-02-04 pavedimą tikrinti (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įsakymas) ir 2015-03-17 tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tikrinimo aktas). Šiuose dokumentuose pažeidimas buvo apibūdintas keliais skirtingais vienas kitam prieštaraujančiais faktais. Protokolas yra viena iš administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo bylos įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad protokolas surašytas remiantis Įsakymu, o šis – Tikrinimo aktu, nagrinėjant bylą buvo būtina vertinti visus šiuos dokumentus. Tiek Įsakyme, tiek Tikrinimo akte buvo nurodomi vienas kitam prieštaraujantys argumentai. Vienu atveju teigiama, kad durų buvimo faktas padaro patalpas neizoliuotas, kitu atveju detalizuojami argumentai, kaip durys laisvai atsidarinėjo atvykus tikrinti. Nei iš Įsakymo, nei iš Tikrinimo akto neaišku, ar lošimo vietos patalpos neatitinka reikalaujamo izoliuotumo reikalavimų. Šiuo atveju tiek R. B., tiek pačiai bendrovei buvo nesuprantama, kas konkrečiai buvo netinkama – ar kad bendrovė leidžia tomis durimis naudotis bendrovės valytojai patalpų valymo metu, t. y. jos galėjo atsidarinėti tam tikrais atvejais, ar kad apskritai tas duris ten įrengė. Teismas nepaneigė, kad lankytojai nesinaudojo durimis ar kad kitaip buvo pažeistas saugumo kontrolės užtikrinimas. Durų, įskaitant jų atsidarinėjimo ar neatsidarinėjimo faktas, tarp patalpų buvimas neturi jokios įtakos sprendžiant, ar patalpos laikytinos tinkamai izoliuotos. Būtent asmenų laisvas judėjimas pro jas yra esminis faktorius, sprendžiant dėl tinkamo patalpų izoliuotumo. Nei ginčijamame nutarime, nei Įsakyme, nei Tikrinimo akte, nei pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodoma, kad nors vienas lankytojas praėjo ar galėjo praeiti pro aptariamas duris nepastebėti, neužregistruoti ar kitaip pažeidus saugumo kontrolės užtikrinimą. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad padidėjo rizika, jog pro minėtas duris iš automatų salono į lošimo namus galėjo užeiti ir lošti 21 metų amžiaus neturintys asmenys, t. y. konstatuojama tik galimybė, bet ne įvykęs faktas. Pažymima, kad teisės pažeidimui konstatuoti turi būti nustatomi konkretūs faktai ir surenkami juos patvirtinantys įrodymai. Deklaratyvių nuomonių ar prielaidų pagrindu joks asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius atitinkamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo argumentas dėl to, kad nebūtina užfiksuoti pro duris praėjusio lankytojo faktą, nes, pasak teismo, priešingas teisės aiškinimas, jog esą nebuvo užfiksuotas praėjimo pro duris faktas, paneigtų įstatymų leidėjo valią, yra visiškai nepagrįstas jau vien dėl to, kad jis prieštarauja to paties teismo argumentui, kad teisės norma, įpareigojančia izoliuoti patalpas, įstatymų leidėjo ketinimas yra užtikrinti šių patalpų saugumą. Tačiau saugumas azartinių lošimų vietose užtikrinamas ne faktu, kad durų nėra ar kad jos laikomos užrakintos. Saugumo, įskaitant lankytojų kontrolės užtikrinimą, priemonės tokiose vietose yra kitos – tiek privalomos, tiek papildomos: yra registracijos vieta, tik pro kurią praėjus galima lankytojui patekti prie lošimo įrenginių, taip pat patalpos yra filmuojamos, vaizdas matomas bendrovės turimame ir apsaugos darbuotojų stebimame ekrane. Taigi tai, kad kažkurį momentą durys būna atidarytos valymo tikslais (neskaitant to, kad tai daroma griežtai tik tada, kai lošimo vietose nėra lankytojų), nereiškia, kad patalpos yra nestebimos ir lankytojų judėjimas tarp patalpų nekontroliuojamas. Iš nutarimo neaišku, kodėl teismas duris tarp lošimo salono ir kazino laiko kitokiomis, nei duris iš pagrindinio įėjimo, kadangi ir pagrindinio įėjimo durys laisvai atsidarinėja, t. y. nėra užrakintos. Konstatuoti patalpų izoliuotumo reikalavimo pažeidimą vien dėl to, kad vienos durys laisvai atsidarinėja, nors tuo pačiu metu laisvai atsidarinėja ir kitos durys, yra visiškai nepagrįsta. Skunde pažymima, kad nei įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenustato, kad lošimų automatų salonas ir (ar) kazino gali turėti tik vieną įėjimą ar vienas duris. Tai pripažino ir apylinkės teismas. Įėjimų/durų gali būti kelios, jos gali būti įrengtos bet kur ir iš bet kokių patalpų. Svarbu, kad būtų užtikrinama lankytojų kontrolė. Teismas ginčijamame nutarime tik pasisako apie durų funkcionalumą ir jų užrakinimo užtikrinimą kaip patalpų izoliacijos atitiktį, visiškai neatsižvelgdamas į faktą, kad, kaip minėta, ir pagrindinio įėjimo durys laisvai atsidarinėja, o teisės aktai nedraudžia lošimų vietose įrengti daugiau nei vieną įėjimą bei nereglamentuoja, iš kur tos durys turi būti. Teismas nutarime tik pakartoja Įsakyme ir Tikrinimo akte paminėtus teiginius. Pabrėžiama, kad jokiame teisės akte nėra numatytas draudimas patalpas valyti pasinaudojant durimis, skiriančiomis patalpas, taip pat nėra numatytas draudimas darbuotojams iš automatų salono į kazino patekti per šias patalpas skiriančias duris kaip ir nėra draudimo tokias patalpas izoliuoti durimis.

Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai pažymėjo, jog nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl ypatingų bylos aplinkybių: pažeidimo neakivaizdumo ir mažareikšmiškumo, pažeidimo padarinių nebuvimo, taip pat dėl fakto, kad pažeidimas nutrauktas pačios R. B. iniciatyva, atsižvelgiant į R. B. psichinį ryšį su pažeidimu – nesiekė pažeidimo padaryti, lengvinančios aplinkybės šiuo atveju egzistuoja. Šiuo atveju yra pateisinamas ne tik švelnesnės, nei ATPK 178¹⁸ str. numatytos, minimalios sankcijos paskyrimas, bet ir nuobaudos neskyrimas. Net jei pažeidimas ir buvo, juo niekam nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, nei vienas asmuo, nei atsitiktinai, nei kitaip nepasinaudojo aptariamomis durimis. Pažeidimas yra visiškai pašalintas, t. y. įrengtas toks durų mechanizmas, kad jos negalėtų laisvai atsidarinėti. Tai, kad trunkamasis administracinis teisės pažeidimas buvo nutrauktas ne teisėsaugos ar kitos įgaliotos institucijos, o paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia, yra viena iš aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad R. B. iki tol nesuvokė galimai priešingo teisei savo veikimo pobūdžio, nenumatė žalingų jo pasekmių ir jų nenorėjo, taip pat rodo jos norą veikti teisėtai ir sąžiningai, neturint jokios tyčios padaryti lošimų vietos patalpas neizoliuotomis. Tai, kad savanoriškas administracinio teisės pažeidimo nutraukimas gali turėti įtakos nuobaudos dydžiui, pripažįsta ir teismų praktika.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ta aplinkybė, jog R. B. neprisipažino dėl pažeidimo dar nereiškia, kad ji negali gailėtis dėl tokio pažeidimo padarymo, kai jis yra konstatuotas. Pabrėžiama, kad durų tarp patalpų buvimas yra tikrai ne vienareikšmis patalpų izoliuotumo reikalavimo pažeidimo įrodymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nedraudžia lošimų vietose įrengti daugiau nei vieną įėjimą bei nereglamentuoja, iš kur tos durys turi būti. R. B. nemanė ir nenorėjo padaryti patalpų, kaip neatitinkančių įstatymų reikalavimų, o tik sužinojusi apie Tikrinimo akto surašymą, t. y. galimą jų neteisėtą pobūdį, iš karto pašalino tokią galimybę. Toks elgesys įrodo, kad ji nesiekė įvykdyti pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybės, rodančios psichinį ryšį su padarytu administraciniu teisės pažeidimu, yra itin svarbios nustatant baudos dydį, ypač tokiais atvejais, kai pažeidimas nėra akivaizdus. Net teismui nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas, svarbu atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju nepaskyrus administracinės nuobaudos būtų užtikrintas adekvatumas su pažeidimo pobūdžiu, kadangi baudos paskyrimas lemtų proporcingumo principo pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ATPK 173¹⁸ str. pažeidimo. R. B. nuomone, teismas ją nubaudė neteisingai, nesant tam pagrindo, teismo išvados prieštaringos ir neatitinka nustatytų aplinkybių, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas, su kuriomis nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹⁸ str. buvo surašytas už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 15 str. 1 d., 2 d. reikalavimų nesilaikymą. ATPK 173¹⁸ str. numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Priežiūros komisijos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Nagrinėjamu atveju R. B. buvo nubausta už ALĮ 15 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, numatančių, kad lošimo namai (kazino) ir bingo salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą, automatų salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą, nesilaikymą. Nors R. B. kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė, tvirtino, kad lošimų automatų salono ir lošimo namų (kazino) patalpa atitinka visus reikalavimus, tame tarpe ir patalpų izoliuotumo reikalavimą pagal ALĮ 15 str. 1 d., 2 d., apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą konstatavo, kad pažeidimo faktas nustatytas objektyviai ir neginčijamai. Savo išvadas teismas pagrindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais (užfiksuotais) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino pagal ATPK 257 str. numatytas taisykles. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovų Ž. B., A. M. teisme duotais paaiškinimais, Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-02-04 ir 2015-02-09 tarnybiniais pranešimais, foto nuotraukomis, kitais skundžiame nutarime išsamiai išanalizuotais rašytiniais duomenimis ir padarė pagrįstas išvadas dėl ATPK 173¹⁸ str. pažeidimo fakto ir R. B. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Procesinių pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka faktines aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentas, kad R. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir ATPK 173¹⁸ str. apibrėžto administracinio teisės pažeidimo, kuris detalizuojamas ALĮ 15 str. 1 d., 2 d., esmei. ALĮ 15 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad lošimo namai (kazino) ir bingo salonai įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Analogiškas reikalavimas numatytas ir automatų salonams (ALĮ 15 str. 2 d.). Nei paminėtose ALĮ nuostatose, nei ATPK 173¹⁸ str. dispozicijoje nėra nurodyta, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad ALĮ pažeidimai sukėlė tam tikrų padarinių, t. y. dėl patalpų izoliuotumo reikalavimo nesilaikymo iš lošimo namų (kazino) patalpos į lošimo automatų patalpą faktiškai pateko bent vienas asmuo. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas. Kiti šio pažeidimo sudėties elemento pagrindiniai požymiai – žala ir priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos – nėra svarbūs ir patraukimui administracinėn atsakomybėn įtakos neturi, nes pati veika (tvarkos pažeidimas) yra pavojinga ir baudžiama. Tai reiškia, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 173¹⁸ str. kilti pakanka nustatyti, kad ALĮ 15 str. 1 d., 2 d. reikalavimų nebuvo laikomasi – nebuvo užtikrinta, kad nė vienas asmuo iš toje pačioje patalpoje įrengtų lošimo namų (kazino) nepatektų į lošimo automatų patalpą. Nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad paminėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, nustatyta neginčijamai. Be to, pati R. B. pripažino, kad patalpas skiriančios stiklinės durys varstosi nuo judesio, tačiau, pasak jos, durys visada būna užrakintos raktu.

Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tariamą pažeidimą pagrindžiančių argumentų prieštaringumą ir kilusių abejonių nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo. Dėl pažeidimo fakto ir asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą sprendžiama iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės ir esminių prieštaravimų nenustatė. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek bendrovės patikrinimo metu surašytuose dokumentuose padaryto pažeidimo esmė užfiksuota aiškiai, pažeidimo aplinkybės aiškios ir iš kitų rašytinių duomenų, kuriuos apylinkės teismas nutarime detaliai aptarė ir įvertino. Tai, kad pažeidimą padaręs asmuo įrodymus ir faktines aplinkybes vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas įrodymus vertino netinkamai ar teismo padarytos išvados aiškiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Skunde teisingai nurodoma, kad joks teisės aktas nedraudžia lošimų vietose įrengti daugiau, negu vieną įėjimą, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminė aplinkybė yra ne tai, kiek įėjimų turi lošimų namai, o tai, ar tarp toje pačioje patalpoje įrengto lošimo salono (kazino) ir lošimų automatų patalpos esanti stiklinė pertvara su automatiškai nuo judesio atsidarančiomis durimis atitinka patalpų izoliuotumo reikalavimą, imperatyviai įtvirtintą ALĮ 15 str. 1 d. ir 2 d. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad tokio reikalavimo minėtos durys neatitinka, kadangi pro jas tikrinimo metu bet kuris asmuo galėjo iš vienos patalpos patekti į kitą.

Apeliaciniame skunde reiškiamas ir alternatyvus prašymas, tokiu atveju, jei teismas manys, kad pažeidimas padarytas, administracinės nuobaudos neskirti dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir siekiant užtikrinti teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą.

Administracinės nuobaudos tikslai apibrėžti ATPK 20 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2015-07-15 nutarime teisingai pažymėta, kad R. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, kadangi susijęs su azartinių lošimų paslaugas teikiančių subjektų veikla, kuri yra griežtai reglamentuojama teisės aktais. Be to, pažeidimo pavojingumą apsprendžia ir įstatymų leidėjo už tokią teisei priešingą veiką numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo 1448 Eur iki 4344 Eur. R. B. padaryto pažeidimo nepripažino, savo veikos kritiškai nevertino ir nesigailėjo, pažeidimą pašalino tik po to, kai pakartotinai apsilankius Lošimų priežiūros tarnybai buvo surašytas tikrinimo aktas. Įvertinus paminėta pripažinti, kad R. B. padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, teismas neturi pagrindo.

Taip pat teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismo R. B. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Pagal ATPK 30 str. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiamam į atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas ATPK 31 str., 32 str., vadovaujamasi ATPK 30² str. numatytomis baudos skyrimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgiama ir į administracinės nuobaudos tikslus.

Apylinkės teismas, skirdamas R. B. administracinę nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, paminėtas nuostatas taikė tinkamai, atsižvelgė į tai, kad R. B. dėl pažeidimo neprisipažino, anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir paskyrė minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 1448 Eur baudą. Apygardos teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra būtina siekiant administracinės nuobaudos tikslų – tiek nubaudimo, tiek prevencinių. Dar labiau švelninti administracinę nuobaudą pagal ATPK 30¹ str. taisykles ar iš viso neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R. B. pripažinta padariusi ATPK 173¹⁸ str. numatytą pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta. Paskirta nuobauda adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, nėra aiškiai per griežta. Todėl tenkinti R. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutarimą naikinti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys