Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-811-81/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
1S-811-81/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Rimas Švirinas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
G. P.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-811-81/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Olego Šibkovo ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2013 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 95-128 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendį, kuriuo nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatliktoji bausmės dalis jam sumažinta 1/6, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21 bei kardomajame kalinime nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20.

2010-02-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto LR BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams 6 mėnesiams. Pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 1996-02-02 iki 1996-02-05, suėmimo laikas nuo 1996-02-05 iki 1996-05-30 bei laikas išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21.

Vilniaus apygardos teismas 2012-02-29 nutartimi, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę, nustatė galutinę subendrintą bausmę – 9 metus laisvės atėmimo. Pritaikęs G. P. LR 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažino 1/6, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaičiuotas: pagal Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendį atliktas bausmės laikas, išbūtas suėmime Jungtinėse Amerikos Valstijose laikas nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21, kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 1995-10-17 iki 1995-10-20, pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nuosprendį laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 1996-02-02 iki 1996-02-05, suėmimo laikas nuo 1996-02-05 iki 1996-05-30 bei laikas išbūtas Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21. Bausmės pradžia 2009-07-27, bausmės pabaiga 2013-11-08. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 7 mėnesiai 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau - Komisija) 2013 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 95-128 nutarė nuteistajam G. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta ir individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir taikyti G. P. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas buvo motyvuotas socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vertinimu, nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada. Skunde pažymima, kad šiuo metu jau yra likę mažiau nei 7 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, vertinant tai, kad jam buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, likęs 7 mėnesių terminas mažas, todėl pagrįstai manytina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos G. P. atžvilgiu turi būti taikytas. Pažymėtina, kad teismas G. P. asmenybę, svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, įvertino vienpusiškai. Nors nuteistasis, atlikdamas bausmę, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei nepriekaištingą elgesį 8 kartus paskatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje žema (2 balai), nuteistasis dengia civilinį ieškinį, neturi galiojančių nuobaudų, teismas į tai neatsižvelgė bei nurodė, kad G. P. vieną kartą baustas drausmine tvarka. Teismas visiškai neįvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių: atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, pataisos namuose mokėsi bei įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, išėjęs į laisvę planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros vadovu. Būtent šios aplinkybės rodo nuteistojo norą pasitaisyti, daugiau nenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę, o G. P. paleidus lygtinai būtų greičiau padengtas civilinis ieškinys. Teisingumo principas reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, kad visi nukentėjęs asmenys turėtų teisę pretenduoti į realų žalos atlyginimą. Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, jog atsisakant taikyti lygtinį paleidimą didelę įtaką turi sunkių nusikaltimų padarymas. LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, kuomet taikyti lygtinį paleidimą galima ir už sunkių nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims, kadangi šiuo atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 10 metų. Teismas taip pat nurodo, kad lygtinai paleidus G. P. iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Šis argumentas vertintinas kritiškai, nes kiekvieną kartą kai nuteistajam skiriama bausmė, teismas privalo ją individualizuoti atsižvelgiant į visas aplinkybes, numatytas LR BK 54 straipsnyje. Tokia teismo motyvacija kiekvienos teismo paskirtos individualizuotos bausmės taikant LR BVK 157 straipsnio nuostatas, nebūtų galima įgyvendinti. Nusikaltimų, už kuriuos nuteistas G. P., saugomos vertybės yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, kad nuteistasis negali būti pavojingas visuomenei, o jo elgesį įmanoma tinkamai kontroliuoti net ir jam būnant laisvėje. G. P. asmeninės savybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, rodo, kad sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą gali asmenį morališkai sužlugdyti. Tokiu būdu manytina, kad gali būti pakenkta nuteistojo resocializacijai ir pasitikėjimu Lietuvos Respublika, kaip teisine valstybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. P. gynėjo Gintaro Černiausko skundas atmetamas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjant skundą pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. P. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau vien formalių šiame straipsnyje numatytų sąlygų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.

Apylinkės teismas, spręsdamas G. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar netaikytinas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad teigiamai apibūdinančios nuteistąjį aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, išreiškė norą dirbti, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą, jais buvo padaryta didelė žala visuomenei, išvaistytas didelės vertės turtas, sudarytas iš gyventojų lėšų. Skunde pabrėžiama aplinkybė, kad padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, nemažina šių veikų pavojingumo visuomenei ir priešingumo teisei. Be to, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, G. P. buvo šių nusikaltimų organizatorius. Dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis savo kaltės nepripažino, pasekmių iki šios dienos nepašalino. Negali būti neįvertinta ir ta aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas itin didelis 18 641 302 Lt civilinis ieškinys, tačiau atlyginta tik nedidelė jo dalis. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įmokos civilinio ieškinio dengimui yra padarytos ne paties nuteistojo, o jo tėvo, nors pats nuteistasis, dirbdamas bausmės atlikimo metu, civilinio ieškinio nedengė, todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl greitesnio civilinio ieškinio dengimo išėjus į laisvę, vertinami kaip deklaratyvūs.

Kaip teisingai nurodoma skunde, G. P. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (7 mėnesiai 18 dienų), vertinant paskirtos bausmės dydį (9 metai laisvės atėmimo), nėra didelė, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ji nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir dar nėra pakankama. Be to, pabrėžtina, kad likusi nedidelė laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, kadangi turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tai, kad G. P. bausmę atlieka už labai sunkių turtinių nusikaltimų, lėmusių didelės materialinės žalos atsiradimą, šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkias nusikalstamas veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos G. P. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013 m. kovo 26 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Regina CemnolonskienėTeisėjai Olegas ŠibkovasRimas Švirinas