Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, susipažinusi su privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) G. L. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

privatus kaltintojas G. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir pripažinti kaltais bei nubausti R. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., E. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini) R. R. išdaužė kumščiu D. S. priklausančio gyvenamojo namo langą ir prieš K. S. valią įsibrovė į namo vidų, kur laikydamas rankoje stiklo šukę grasino nužudyti G. L., perpjauti gerklę, o E. R., pro išdaužytą langą įsibrovęs į namo vidų, sudavė G. L. smūgius kumščiu ir kojomis į galvą, kairės kojos klubą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą; išeidami iš sodybos R. R. ir E. R. subadė sodybos kieme stovėjusio automobilio Peugeot 406, v/n (duomenys neskelbtini) keturias padangas, tuo padarė pareiškėjui 155 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti, nes jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriaus nuostatos. BPK 407 str. nustatyta, kad baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka gali būti nagrinėjamos tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148 str., 152 str., 154 str., 155 str., 165 str., 168 str., 187 str. 1 ir 3 dalyse, 188 str., 313 str. Privatus kaltintojas G. L. prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl nusikaltimų, numatytų BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo-grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo. Teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., dėl šios veikos pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas (BPK 167 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo pareiškėjas kaltina R. R. ir E. R., yra tarpusavyje susiję, nes padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl jos negali būti nagrinėjamos atskirai, o kadangi dėl vienos iš šių veikų, t. y. dėl grasinimo nužudyti turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas negali priimti pareiškėjo skundo ir pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, nes BK 145 str. 1 d. numatytas nusikaltimas nepatenka į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galimas privataus kaltinimo bylos procesas (BPK 407 str.).

Be to, pareiškėjo G. L. skundą atsisakytina priimti dar ir dėl to, kad jis neatitinka BPK 412 str. reikalavimų. Nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, kuriuo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, todėl jam yra keliami tam tikri reikalavimai. Privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde, be kitų BPK 412 str. nurodytų aplinkybių, privalomai turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, o taip pat turi būti nurodyti bei motyvuotai pagrįsti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad teismui paduotas BPK 412 str. reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Privatus kaltintojas G. L. prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 165 str. 1 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d. dėl nusikalstamų veikų daugeto. Nurodytos veikos yra savarankiškos, jų skirtingos sudėtys, tačiau kaltinimas suformuluotas pagal visus straipsnius bendrai, nenurodyta, kokiais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikaltimas. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylose galioja bendrieji baudžiamojo proceso principai, tarp kurių vienas svarbiausių yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. 3 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Tai reiškia, kad asmuo, prieš kurį paduodamas privataus kaltinimo skundas, turi teisę aiškiai žinoti kuo jis yra kaltinamas ir kokiais konkrečiai duomenimis grindžiamas kaltinimas, antraip būtų suvaržytos kaltinamojo teisė tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų (BPK 44 str. 7 d.). Be to, ydingai suformuluotas kaltinimas trukdo nagrinėti bylą teisme, nes privataus kaltinimo skunde suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Iš G. L. skunde nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad asmenys, prieš kuriuos paduotas skundas, pateko į būstą, nuosavybės teise priklausantį ne pareiškėjui, o kitam asmeniui, todėl pareiškėjas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl jis, o ne namo savininkas prašo pradėti bylą pagal BK 165 str. 1 d. dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo.

Reikalaudamas patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., privatus kaltintojas nurodo, kad buvo sugadintas jo turtas ir padaryta 155 Lt dydžio žala. Tačiau teismui nepateikti jokie duomenys apie sugadinto turto vertę. Pažymėtina, kad pagal BK 187 str. veika kvalifikuojama įvertinus sugadinto (sunaikinto) turto vertę jo pinigine išraiška. Tokiu atveju turi būti nustatyta veikos padarymo metu buvusi turto vertė, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, nes būtent pagal turto vertę veika kvalifikuojama pagal BK 187 str. atskiras dalis, o taip pat pagal šį požymį veika atribojama nuo pažeidimų, kurie užtraukia administracinę atsakomybę. Įrodinėjimo našta dėl padarytos nusikalstamos veikos tenka privačiam kaltintojui. Taigi, tam, kad pagrįsti kaltinimą pagal BK 187 str. 1 d., teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kokia buvo turto vertė veikos padarymo momentu, ji gali būti nustatoma pagal turto realizavimo kainas, atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų išvadas, turto įkainavimo ar jo draudimo vertę ir kt.

Įstatymas nenumato privataus kaltinimo skundo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Pašalinus nurodytus trūkumus, pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti G. L. privataus kaltinimo skundą ir jį grąžinti pareiškėjui G. L..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.