Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovams J. R. P. (J. R. P.) ir R. D. M. (R. D. M) dėl tėvystės nugičijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, jei bus nustatyta, kad R. D. M. yra biologinis vaiko tėvas, tarnyba palaikys ieškovės prašymą nuginčyti gimimo akto įraše duomenis apie J. R. P. tėvystę vaiko atžvilgiu. Dėl tėvystės nustatymo R. D. M. vaiko atžvilgiu tarnyba iš esmės neprieštarauja, tačiau nurodė, jog, tarnybos manymu, pirmiausia turi įsiteisėti teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tik po to, kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ieškinio tvarka. Prašė nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog abu atsakovai sutinka su ieškiniu, mano, kad skirti ekspertizę dėl tėvystės nustatymo nėra tikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tėvystės nuginčijimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

8. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos (vaiko gimimo įrašo kopijos) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra A. Ž. R., kurios tėvu buvo įregistruotas ieškovės sutuoktinis – atsakovas J. R. P. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, kad S. R. ir J. R. P. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje.

9. Ieškovė nurodė, kad nors su sutuoktiniu po santuokos sudarymo santykiai ėmė blogėti ir po kurio laiko jie kartu jau faktiškai negyveno bei bendro ūkio nevedė, nepilnametė ieškovės dukra A. Ž. R. gimė santuokoje.

10. Darytina išvada, kad vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis – atsakovas J. R. P.

11. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

12. Remiantis tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovas J. R. P. nėra ieškovei gimusios dukros tėvas. Po santuokos sudarymo ieškovės ir sutuoktinio J. R. P. santykiai pradėjo blogėti. Šalys pradėjo nebevesti bendro ūkio, pradėjo gyventi atskirai. Dėl to J. R. P. 2019 m. rugsėjo mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini), o ieškovė – į (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio mėnesį ieškovė nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė apsigyveno atskirai nuo sutuoktinio. Gyvenant (duomenys neskelbtini), ieškovė susipažino su (duomenys neskelbtini) piliečiu R. D. M.. Prasidėjus (duomenys neskelbtini) Covid-19 pandemijai ir karantinui, ieškovė su pastaruoju kartu apsigyveno. 2020 m. liepos mėnesį ieškovė viena grižo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vėliau ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini), kur leido laiką drauge su R. D. M. ir nuo pastarojo pastojo. Tiek atsakovas R. D. M. tiek atsakovas J. R. P. su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko. R. D. M. atsiliepime patvirtino, kad A. Ž. R. yra jo dukra, o atsakovas J. R. P. atsiliepime nurodė, jog A. Ž. R. nėra jo vaikas.

13. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

15. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nėra tikslinga skirti ekspertizę. Abu atsakovai ieškinį pripažino. Remiantis byloje esančiais duomenimis, R. D. M. gyvena kartu su ieškove ir vaiku, kuria bendrą gyvenimą, rūpinasi vaiku. Abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla. Teismo vertinimu, byloje nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės S. R. vaiko tėvas yra atsakovas R. D. M..

17. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

18. Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo R. D. M. tėvystę nepilnametės A. Ž. R. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl procesinės baigties

19. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to atsakovai su ieškiniu sutiko. Pažymėtina ir tai, kad būtinybė reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atsirado ne dėl atsakovų kaltės, o dėl to, kad ieškovė pagimdė vaiką būdama santuokoje su J. R. P., dėl ko vaiko tėvu buvo įregistruotas J. R. P. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

22. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta (5,00 Eur) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas J. R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko A. Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė A. Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo J. R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), duktė.

Nustatyti, kad atsakovas R. D. M, gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė A. Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. D. M, gimusio (duomenys neskelbtini), duktė.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko A. Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. D. M, gimęs (duomenys neskelbtini)

Išversti sprendimą į anglų kalbą.

Išsiųsti ieškovei sprendimo patvirtintą kopiją, atsakovams – sprendimo vertimo į anglų kalbą patvirtintas kopijas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.