Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorei R. D., nukentėjusiajai J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., g. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, teista 2013-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 182 str. 1 d. 30 parų arešto, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. neteisėtai įgijo ir disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, o būtent: 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-11-07, būdama bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai įgijo J. K. (šiuo metu J. K.) AB Swedbank banko išduodamus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y. nuolatinį atpažinimo (identifikavimo) kodą, slaptažodį, kodų kortelę bei nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „M. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė su savimi ne trumpiau kaip iki 2012-11-08.

Be to, I. M. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (sukčiavo), o būtent: ji turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir neteisėtai atlikti finansinę operaciją, 2012-11-07 16:22:40 val., būdama bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei naudodama įrenginį, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama svetimus – J. K. (šiuo metu J. K.) priklausančius – elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private tinklalapyje šios sistemos naudotojo identifikavimo langelyje įvedė duomenis iš kintamų kodų kortelės, ir 2012-11-07 AB Swedbank elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/private tarnybinėse stotyse įdiegtai sistemai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją, tokiu būdu prisistatydama banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – pasinaudodama nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) internetinės bankininkystės duomenimis: vartotojo prisijungimo vardu, vartotojo slaptažodžiu, vartotojo kortele su prisijungimo slaptažodžiais, užsiregistravo UAB „M. F.“ (šiuo metu UAB „I. D.“) internetinėje svetainėje www.credit24.lt, ir iš nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „M.F.“ (šiuo metu UAB „I. D.“) sąskaitą patvirtindama registraciją pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, po ko nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) vardu užpildė paraišką dėl 1000 Lt (289,62 Eur) paskolos gavimo, ir iš UAB „M. F.“ (šiuo metu UAB „I. D.“) gavus 700Lt (202,74Eur) paskolą, ją pervedant į nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ji 2012-11-07 laikotarpyje nuo 17.31 val. iki 19.10 val. neteisėtai panaudodama nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „M. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus 40 Lt (11,58Eur), 200 Lt (57,92Eur), 200 Lt (57,92Eur) ir 50 Lt (14,48Eur) išgrynino bankomate H 215, adresu Taikos g. 162a, Vilniuje ir bankomate H 311, adresu Antakalnio g. 59, Vilniuje, taip pat 2012-11-08 14.11 val. 200 Lt (57,92Eur) išgrynino bankomate H 215, adresu Taikos g. 162a, Vilniuje ir už 7 Lt (2,02Eur) atsiskaitė prekybos centre „Maxima“, adresu Taikos g. 162a, Vilniuje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „MCB Finance“ (šiuo metu UAB „IPF Digital“) priklausantį turtą, t. y. viso 700Lt (202,74Eur).

Be to, I. M. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

I. M. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad paėmė kreditą pasisavinusi duomenis ir nuėmė pinigus. Jis pas J., šios gyvenamojoje vietoje, paėmusi elektroninės bankininkystės kortelę su kodais užpildė paraišką kreditui gauti, pervedė 1 centą. Gavus pinigus, šiuos nuėmė bankomate paėmusi J. banko kortelę. Dar atsiskaitė ir parduotuvėje. Ant kodų kortelės buvo ir slaptažodis, kurį ji panaudojo prisijungdama prie elektroninės bankininkystės. Banko kortelės PIN kodą ji žinojo, nes anksčiau šį matė ar buvo gavusi kortyelę iš J.. Žalą pripažįsta ir sutinka atlyginti.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja J. K. tyrimo metu nurodė, kad 2015-05-12 ji sužinojo, kad yra juodajame sąraše dėl paskolos ar lizingo gavimo, o kai pradėjo toliau aiškintis, tai sužinojo, kad 2012-11-07 mano vardu buvo paimtas 700 Lt. t.y. 202.73 € kreditas iš UAB „M.F.". Apie tai, kad yra paimtas kreditas iki šios dienos ji nežinojo, savo gyvenamuoju adresu jokių pranešimų gavusi nebuvo. Nuvykusi į banką ji gavo sąskaitos išrašą (jį prideda), kuriame matyti, kad 2012-11-07 buvo paimta paskola, ji buvo pervesta į jos sąskaitą, po ko 2012-11-07 ir 2012-11-08 pinigai nuo sąskaitos buvo nuimti bankomatuose. Paskutinį kartą bankomate adresu Taikos g. 162A. Vilniuje. Ji negali pasakyti, kas galėjo paimti minėtą kreditą. Minėtu laikotarpiu ji kartu su drauge, kurios duomenų nepamena, gyveno nuomojamame bute Taikos gatvėje, Vilniuje (tikslaus adreso neatsimena) ir tuo metu, kai jos nebuvo namuose, galėjo visus duomenis paimti, nes visus dokumentus ji palikdavo spintoje. Tai galėjo padaryti asmenys, kurie lankėsi pas draugę svečiuose, kol jos nebūdavo. Nori pasakyti, kad prieš tris metus ji jau buvau nukentėjusi analogišku būdu, tada buvo nustatytas kaltas asmuo, t.y. I. M., tačiau dabar ji negali pasakyti, ar minėtą paskolą taip pat galėjo paimti ji, nors minėtu laikotarpiu ji pas mus bute ne tik lankydavosi, bet ir prižiūrėdavo vaikus, nakvodavo. Pati ji minėtos paskolos neėmė, savo prisijungimo kodų prie elektroninės bankininkystės bei mokėjimo kortelių davusi nebuvo (b.l. 1).

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-11-07 į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta iš M. F. (duomenys neskelbtini) Lt paskola, sutarties Nr.908855 ir 2012-11-07 išgryninta 490 Lt, mokestis 0,4 Lt, 2012-11-08 pirkinys 7 Lt, išgryninta 200 Lt (b. l.4).

Iš UAB „M. F.“ rašto matyti, kad J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu gauta registracija nr. 908798 internetu, gauta 2012-11-07 15:35:24 val. J. K. (duomenys neskelbtini) 0,01 IP adresas 86.38.180.250, dėl paskolos 202,74 € 180 dienų terminas (buvo pasirinkta 289,62 € suma 180 dienų terminui, tačiau papildomai įvertinus duomenis, buvo suteikta mažesnė suma) pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: IP adresas 86.38.180.250, mob. telefono nr. (duomenys neskelbtini); el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) Šiandien skola įmonei yra 368,80 € (b.l. 17-18).

Iš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2467-119/13 kopijos matyti, kad I. M. 2012-11-12 naudojo tą patį telefono numerį (duomenys neskelbtini), taip pat naudotas tas pats el. paštas (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu - t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t.y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta tada kai kaltininkas inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.

Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytų kompiuterinių programų pagrindu. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką. Elektroninės bankininkystės sistema atitinka Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, priimto 2006 m. gegužės 25 d., numatytą „informacinės sistemos“ sąvoką, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės be teisėto pagrindo ir leidimo sugadinant ar pakenkiant šios sistemos apsaugos priemonėms užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad I. M. įvykdė neteisėtas veikas ir yra kalta dėl jų. Įrodymų visuma patvirtina, kad I. M. neteisėtai, t. y. be savininko žinios ir leidimo, paėmė ir taip neteisėtai įgijo J. K. (šiuo metu J. K.) AB Swedbank banko išduodamus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t.y. nuolatinį atpažinimo (identifikavimo) kodą, slaptažodį, kodų kortelę bei nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „M. M.“, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – pasinaudodama nukentėjusiosios J. K. (šiuo metu J. K.) internetinės bankininkystės duomenimis: vartotojo prisijungimo vardu, vartotojo slaptažodžiu, vartotojo kortele su prisijungimo slaptažodžiais bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiosios parodymai, banko sąskaitos išrašas, UAB „M. F.“ raštas. Visi minėti įrodymai surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama I. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jos kaltei įrodyti.

Įvertinus tai, kad I. M. paėmė J. K. (šiuo metu J. K.) AB Swedbank banko išduodamus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y. nuolatinį atpažinimo (identifikavimo) kodą, slaptažodį, kodų kortelę bei nukentėjusiosios J. K. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, taip ji tyčia neteisėtai įgijo ir disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, todėl tokia jos veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. Be to, I. M. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis inicijuodama finansines operacijas, todėl šioje dalyje jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Be to, I. M. apgaule, t. y. save pristatydama kaip kito asmens tapatybę, savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydį, todėl tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

I. M. byloje buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. prie klientės J. K. (šiuo metu J. K.) elektroninės bankininkystės sistemos neturėdama šios sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas informacinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teismas pripažįsta, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir papuola į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ str. reguliavimo sritį. Kita vertus, atsakomybei pagal minėtą straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Akivaizdu, kad I. M. prisijungdama prie J. K. (šiuo metu J. K.) elektroninės bankininkystės sistemos ne savo vardu, be savininko sutikimo, tai padarė neteisėtai. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad neteisėtai prisijungdama prie elektroninės bankininkystės I. M. tai padarė pažeisdama apsaugos priemones, t. y. jas sugadindama ar pakenkdama apsaugos priemonių režimui. Byloje nustatyta priešingai, t. y. tai, kad I. M. prie elektroninės sistemos prisijungė kaip bet kuris teisėtas vartotojas, nepažeisdama elektroninės bankininkystės apsaugos priemonių, jas įveikdama tikrais banko klientei J. K. (šiuo metu J. K.) išduotais slaptažodžiais ir kodais, t. y. elektroniniais duomenimis. Už jų neteisėtą panaudojimą I. M. teismas pripažįsta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad savo nusikalstamais veiksmais I. M. nerealizavo visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, t. y. nepažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonių, jas pašalino neteisėtai panaudodama neteisėtai turėtus tikrus elektroninius duomenis, todėl jos veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Įvertinus visą tai teismas priverstas I. M. šioje dalyje išteisinti.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b. l. 131,132,133) teismas sprendžia, kad I. M. yra pakaltinama ir pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką ji įrodė pripažindama ir sutikdama atlyginti padarytą žalą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagrindo atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę I. M. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atžvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę - I. M. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus – veikos baigtos, padarytos kaip pirmą kartą, asmeniui tuo metu būnant neteistai, ji bausta administracine tvarka (b. l. 118-119). Šiuo metu I. M. yra kartą teista, tačiau ilgą laiką po to turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, teigė pakeitusi savo asmenybę, auginanti mažametį vaiką, įsidarbino. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad I. M. siekiant tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo turėtų būti skiriamos ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytos bausmės – bauda (taikant veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo kodekso 47 str. redakciją) ir areštas – kuris įvertinus kaltininkės auginamo mažamečio vaiko (iki 3 metų) interesus, kaltininkės turimą darbą gali būti skiriamas ir atliekamas poilsio dienomis.

Paskirtos nuosprendžiu galutinė bausmė subendrintina su 2013-11-06 teismo nuosprendžiu taikant baudžiamojo kodekso 63 str. nuostatas, nes nusikalstamas veikas I. M. padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98), kuri tinkamai įgyvendino savo paskirtį. Atsižvelgus į įstatymo numatytą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka galimybę ir terminus ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas UAB "I. D. L." pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo atlyginti 327,34 EUR žalą ir 52,57 EUR išlaidas už advokato paslaugas. I. M. žalą pripažino ir sutiko ją visą atlyginti. Dėl šios priežasties teismas prašomą žalos dydį (327,34 EUR) priteisia net ir įvertinęs tai, kad baudžiamosiose bylose gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys, kad sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turėtų būti nagrinėtini civilinėse bylose.

Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atlyginti 52,57 EUR išlaidas už advokato paslaugas teismas nustatė, kad šios išlaidos nėra pagrįstos ir įrodytos jas patvirtinančiais dokumentais ar kitais duomenimis, todėl šioje dalyje teismas prašymo netenkina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL (1506,40 EUR) dydžio baudą;

- 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 27 (dvidešimt septynių) parų areštą;

- 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 65 str. 2 p. a) paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu I. M. skirti subendrintą bausmę 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. M. galutinę bausmę skirti 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d. paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę I. M. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendį atliktą bausmės laiką ir pripažinti I. M. atlikus bausmę.

Iš I. M. UAB „I. D. L." naudai priteisti 327,34 EUR (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 34 eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.