Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2012-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-121/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2K-121/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
Nuteistasis
E. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-121/2012Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00749-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1. 1.2.29.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. Č. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Iš E. Č. priteista UAB ,,Kilminė“ 6200 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1210 Lt išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nuteistosios apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama vyr. kasininke UAB „Kilminė“ parduotuvėje Kauno r., Raudondvaryje, Instituto g. 1, 2009 m. kovo 5 d., iš elektroninio kasos aparato Nr. (duomenys neskelbtini) išėmusi 7100 Lt, kasos knygoje įrašė 3100 Lt sumą, 2009 m. kovo 22 d., iš parduotuvės elektroninių kasos aparatų išėmusi 10 200 Lt, kasos knygoje įrašė 9000 Lt sumą; 2009 m. kovo 24 d., iš parduotuvės elektroninių kasos aparatų išėmusi 15 500 Lt, kasos knygoje įrašė 14 500 Lt sumą, įrašus kasos knygoje patvirtino savo parašu; taip neužpajamavusi bei neįnešusi į bendrovės kasą nurodytų pinigų sumų, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „Kilminė“ turtą - iš viso 6200 Lt.

Be to, E. Č. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2009 m. kovo 5 d. UAB „Kilminė“ parduotuvės, kurioje dirbo vyr. kasininke, kasos knygos skiltyje „Pajamos“ įrašė tikrovės neatitinkančią pinigų sumą – 3100 Lt, nors turėjo būti 7100 Lt, ir šį įrašą patvirtino savo, kaip vyr. kasininkės, parašu.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji E. Č. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorė mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Ji teigia, kad teismų sprendimai nepagrįsti, nes įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų nusikaltimų sudėčių požymių. Kasatorė nurodo, kad BK 183 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai, nes nėra nustatytas nusikaltimo subjektas, t. y. konkretus kaltininkas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad, 2009 m. gegužės 21 d. „Express Market“ prekybos centre atlikus pinigų likučių patikrinimą, nustatytas 6200 Lt trūkumas. Nors tarp kasatorės ir UAB „Kilminė“ buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, tačiau niekur nėra tiesiogiai užfiksuota ir įrodyta, kad būtent kasatorė pasisavino šiuos pinigus ir pavertė savo turtu. Teismų sprendimai grindžiami netiesioginiais ir šalutiniais įrodymais, kurių visiškai nepakanka kaltinimams patvirtinti. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad kelis seifo raktus turėdavo pamainos vyr. kasininkės ir administracija. Kasatorė pabrėžia ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad ne kartą rado nukritusią nuo seifo plastelino plombą ir apie tai pranešė administratorei J. K.(Š.), tačiau ši į tai nereagavusi. Kasatorė atkreipia dėmesį, kad teismai rėmėsi subjektyviais įrodymais, nes auditą atlikusi ir išvadą pateikusi UAB „Rimess“ išvis negali būti objektyvi, kadangi ši įstaiga teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Kilminė“. Revizija, siekiant nustatyti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus ir piniginių lėšų trūkumus, kurią galėtų atlikti specialistas, nebuvo paskirta. Teismai neišreikalavo UAB „Kilminė“ griežtos atskaitomybės dokumento – kasos žurnalų, kuriuose fiksuojama visos dienos pinigų apyvarta, o, spręsdami veikos įrodytumo klausimą, rėmėsi vidiniu kasos žurnalu, kuris nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Kasatorė mano, kad jos veiksmai turi būti vertinami kaip civiliniai santykiai, netaikant baudžiamosios atsakomybės.

Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Ji nesutinka, kad kasos knygoje ties kasos orderiais įrašė mažesnes, nei iš kasos aparato išimtos, pinigų sumas (iš viso 6200 Lt), ir teigia, kad neturėjo tikslo suklastoti dokumentų. Vidinės kasos knygelės, kurios nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, buvo netvarkingai užpildytos, todėl administratorė J. K. (Š.) kelis kartus liepė jas perrašyti. Pirmą kartą, dalyvaujant administratorei, duomenis apie visus kasatorės darbo dienomis buvusius pinigų judėjimo srautus, prieš tai pataisytus pačios administratorės, perrašė „Express Market“ patalpose, tačiau, slepiant nuo aplinkinių žmonių, tai buvo daroma vietoje, kur nebuvo vaizdo filmavimo kamerų. Kitą kartą knygelių duomenis perrašė „Express Market“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kasatorės automobilyje, kai ją administratorės nurodymu telefonu iškvietė kita vyr. kasininkė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos J. K. ir R. M. 2009 m. gegužės mėnesį iš bendrovės atleista J. K. galėjo būti suinteresuota dokumentų perrašymu, taip paliekant galimybę pasisavinti neįrašytas sumas. Teismai nepagrįstai netenkino kasatorės prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, mačiusius knygelių perrašymą. Kasatorė prašo išreikalauti iš UAB „Kilminė" griežtos atskaitomybės dokumentą – kasos žurnalą, kuriame fiksuojama visos dienos pinigų apyvarta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistosios E. Č. kasacinį skundą civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ atstovas direktorius Ž. D. prašo skundą atmesti.

Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad kasatorės prašymas išreikalauti UAB „Kilminė“ kasos žurnalą nepagrįstas, nes kopijos yra byloje, remiantis kasos žurnalų įrašais buvo nustatinėjamas žalos dydis. UAB „Rimess“ išvada nėra subjektyvi, nes ši įmonė niekada neteikė ir šiuo metu neteikia buhalterinės apskaitos paslaugų UAB „Kilminė“, tai patvirtina pateikiama kartu su atsiliepimu 2009 m. rugsėjo 17 d. sutartis dėl audito atlikimo. J. K. (Š.) iš UAB „Kilminė“ atleista šalių susitarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsniu, o ne dėl netinkamai tvarkomų dokumentų ir parduotuvėje susidariusių trūkumų. Įmonėje niekada nedirbo dvi vyr. kasininkės tuo pačiu metu, jos tik perduodavo ir priimdavo pamainas bei pinigus, tai patvirtindavo parašais, o rašysenos ekspertizė patvirtino, kad įrašus darė E. Č.

Atsiliepime į nuteistosios E. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų, vertino bylos duomenų visumą, tarp jų ir audito firmos UAB „Rimess“ išvadą. Įvertinę surinktų duomenų leistinumą bei tarpusavio sąsajumą, juos sugretinę, teismai nustatė nuteistosios kaltę. E. Č. buvo materialiai atsakingas asmuo, privalantis ne tik surinkti pinigus, bet ir juos tinkamai apskaityti dokumentuose (pajamų orderiuose bei dienos kasos knygoje), taip pat tinkamai inkasuoti ir padėti į bendrovės saugyklą (seifą), perduoti dienos balansą kitai kasininkei. Byloje neginčytinai nustatyti tris kartus analogiškomis aplinkybėmis padaryti pinigų trūkumai, kuriems užmaskuoti sąmoningai įrašyti faktinės situacijos neatitinkantys apskaitos duomenys apie dienos prekinę apyvartą į konkretų dienos apskaitos žurnalą. Jokių saugyklos laužimo žymių ar apskritai vagystės faktų bendrovėje nuteistosios darbo metu iki pamainos perdavimo, kai pasirašytinai užfiksuojamas sukauptų atitinkamų piniginių lėšų perdavimo faktas, nekonstatuota. Objektyvūs bylos duomenys paneigia nuteistosios versiją, kad trūkstamas pinigines lėšas galėjo pasisavinti kiti asmenys. Kasatorės prašymas išreikalauti UAB „Kilminė“ kasos žurnalą nesuprantamas ir nepagrįstas, nes toks žurnalas byloje yra, o jeigu kasatorė kalba apie didžiąją kasos knygą, kurią veda ir pildo įmonės buhalterė, tai joje įrašai daromi pagal kasininkių perduodamus duomenis, įrašytus į dienos kasos žurnalus (ar dienos kasos knygas). Audito firma „Rimess“ tikrino visus buhalterinius dokumentus ir pateikusi išvadą patvirtino tas aplinkybes, kurios nustatytos trijų asmenų komisijos (vyr. buhalterės, administratorės ir apsaugos skyriaus vadovo), atlikusios įmonės kasos atsitiktinę patikrą. Nuteistoji po patikrinimo neneigė paėmusi iš kasos aparato tokias pinigų sumas, kokios užfiksuotos kontrolinėje juostoje, pripažino, kad įrašė kitokius duomenis apie kasos operacijas dienos žurnale, kad dėl tokių jos veiksmų susidarė trūkumas, tačiau neigė tyčia pasisavinusi sudaryto pinigų pertekliaus dalį ir tvirtino neva toji dalis mįslingai dingo. Nesant kitokių kasacinių argumentų apie netinkamą bylos aplinkybių išnagrinėjimą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nepagrįsta kasacinio skundo dalis dėl netinkamai pritaikyto BK 183 straipsnio 1 dalies.

Tai, kad kasatorė į apskaitos žurnalą įrašė neatitinkančius faktinės situacijos duomenis apie piniginių lėšų srautus, reiškia tikro dokumento suklastojimą pakeičiant ne jo formą, o turinį. E. Č. aiškinimai, kad ji taip padarė administratorės J. K. paliepimu, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes ji ne tik pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindinta su pareigybinėmis instrukcijomis bei įmonės nurodymu „Dėl pinigų inkasavimo“, bet ir buvo atsakinga už apskaitos duomenų teisingumą, taip pat už jai patikėtų materialinių vertybių (gautų už parduotas prekes pinigų) išsaugojimą, todėl pagrįstai nuteista už dokumento klastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

Kasatorės teiginiai, kad jos kaltė padarius nusikalstamas veikas neįrodyta, kad nenustatytas konkretus subjektas (kaltininkas), prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Tai, kad būtent E. Č., dirbdama parduotuvės vyr. kasininke, pasisavino jos žinioje buvusius UAB „Kilminė“ priklausančius 6200 Lt ir suklastojo tikrą dokumentą – kasos knygą, kurioje pati įrašė faktinės situacijos neatitinkančią pinigų sumą (3100 Lt vietoje 7100 Lt) ir šį įrašą patvirtino savo parašu, nustatyta teisėtais būdais gautais, teismų įvertintais bylos duomenimis (įrodymais); jais remiantis teismų sprendimuose padarytos išvados grindžiamos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios E. Č. apeliacinį skundą patikrinęs bylą, dar kartą vertino bylos įrodymus ir nutartyje motyvuotai atsakė į visus apeliantės argumentus, kuriuos ji pakartoja ir kasaciniame skunde.

Taigi byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. lapkričio 15 d. E. Č. pradėjo dirbti UAB „Kilminė“ vyr. kasininke, su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2009 m. gegužės 21 d. prekybos centre (parduotuvėje) „Express Market“ atlikus 2009 m. kovo mėnesio pinigų likučių patikrinimą, nustatytas 6200 Lt trūkumas, susidaręs 2009 m. kovo 5, 22 ir 24 dienomis, kai iš kasos aparatų buvo išimtos už prekes gautos 7100 Lt, 10 200 Lt ir 15 500 Lt sumos, o kasos knygoje įrašytos ir į banko sąskaitas, pagal banko sąskaitų duomenis, įneštos atitinkamai 3100 Lt, 9000 Lt ir 14 500 Lt sumos. Pinigų trūkumas nustatytas E. Č. darbo laikotarpiu (2009 m. kovo 5, 22 ir 24 dienomis), kai būtent ji pagal nustatytą tvarką dirbo, įtraukė į apskaitą ir ruošė inkasacijai tomis darbo dienomis iš kasos aparatų išimtus pinigus. E. Č. iš esmės neneigė kasos knygoje tomis dienomis įrašiusi neteisingas – mažesnes – pinigų sumas. Kasatorės paaiškinimai, kad ji perrašinėjo duomenis vidinėse kasos knygelėse liepiama parduotuvės administratorės J. K. (Š.) ir kad 6200 Lt nepasisavino, teismų sprendimuose argumentuotai paneigti liudytojų K. B., D. D., iš dalies kitų parduotuvės darbuotojų, tarp jų ir J. K. parodymais, taip pat kitais objektyviais bylos duomenimis. Teismų konstatuotos aplinkybės atitinka įrodymų turinį. Bylos įrodymais paneigta ir E. Č. versija dėl seifo plombos pažeidimo kaip aplinkybės, kuri esą leistų daryti prielaidą apie kitų asmenų tikėtiną atsakomybę už pinigų trūkumą. Taip pat nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad byla išnagrinėta neišsamiai, kad teismai rėmėsi subjektyviu įrodymu – UAB „Rimess“ atlikto audito išvada, neišreikalavo kasos žurnalų ir neskyrė specialisto tyrimo ar ekspertizės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie kasatorės teiginiai iš esmės argumentuojami tuo, jog bylai svarbios aplinkybės nustatytos ne taip, kaip ji to norėtų. Tuo tarpu tiek konkretūs kasatorės E. Č. veiksmai, tiek pinigų trūkumas ir jų pasisavinimo būdas, t. y. visi teisiškai reikšmingi faktai, atskleidžiantys nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir leidžiantys spręsti šioje byloje baudžiamosios atsakomybės klausimus, yra nustatyti. Pažymėtina, kad UAB „Rimess“ išvada įvertinta kaip neprieštaraujanti kitiems bylos duomenims, ir ji nelėmė teismų sprendimų. Kaip minėta, spręsdami E. Č. ir kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismai vertino visus bylos įrodymus, tarp jų – rašytinius dokumentus (kasos knygoje ir kasos aparatų pinigų išėmimo kvituose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad įrašus kasos knygoje darė padarė E. Č., 2009 m. gegužės 21 d. UAB „Kilminė“ patikrinimo aktą, kuriuo nustatytas pinigų trūkumas, parduotuvės patalpų ir seifo, kuriame saugomi pinigai, apžiūros protokolą ir kt.). Bylos įrodymų patikimumą ir pakankamumą teismai įvertino taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

Kasaciniame skunde keliama abejonė, ar suklastota kasos knyga yra tikras dokumentas, atmestina. BPK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra dokumentas; teismų praktikoje dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis teisinę reikšmę turinčią informaciją. Minėtame dokumente – kasos knygoje fiksuojami duomenys apie gautas ir užpajamuotas pinigų įplaukas (šiuo atveju – už parduotas prekes). Kasos knyga atitinka tikro dokumento požymius BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes E. Č. veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes nustatyti visi būtini šių nusikaltimų sudėčių subjektyvūs ir objektyvūs požymiai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios E. Č. kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas SirvydisVytautas PiesliakasDalia Bajerčiūtė