Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Roberto Vaitkevičiaus ir skolininko P. V. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškimas dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko P. V., išieškotoja - Kauno apskrities VMI, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skolininko atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, antstolio prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskiruosius skundus neperžengdama juose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 337 str. 2 p.).

Byloje kilo ginčas dėl nutarimo sumokėti baudą už administracinį teisės pažeidimą įvykdymo tinkamumo. Vadovaujantis ATPK 313 str. 1 d., baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Remiantis ATPK 309 str. 2 d., nutarimo vykdymą privalo kontroliuoti baudą paskyręs organas (pareigūnas) ir tik skolininkui įpareigojimo neįvykdžius atsiranda pagrindas priverstiniams vykdymo veiksmams inicijuoti (ATPK 314 str. 1 d.). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b.l. 25) baudą už skolininką įstatyme nustatyto termino ribose sumokėjo jo darbovietė, mokėjimo paskirtyje nurodydama administracinio teisės pažeidimo numerį. Pareiškėjas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog toks sumokėjimas negali būti laikomas tinkamu, kadangi mokėjimo nurodyme neįvardintas skolininkas, nenurodytas jo asmens kodas. Savo poziciją antstolis grindžia Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytas teisės aktas reglamentuoja jo 2 str. 23 d. ir 13 str. nurodytų mokesčių mokėjimo tvarką, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra taikytinas. Jokiame kitame teisės akte nėra numatyta, kad bauda privalo būti sumokėta būtent iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sąskaitos, kad mokėjimo nurodyme mokėtoju privalo būti nurodytas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir įvardintas jo asmens kodas. Todėl pareiškėjo pozicija, jog kito asmens, nagrinėjamu atveju - administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavio, baudos sumokėjimas nelaikytinas tinkamu, atmestina kaip nepagrįsta. Sutikdama su antstolio argumentu, jog jis neturėjo pagrindo atsisakyti inicijuoti vykdomąją bylą, todėl turi teisę reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija kartu konstatuoja, jog situacija, kai valstybės institucija (Valstybinė mokesčių inspekcija) savo nuožiūra sukuria kompiuterinę sistemą, kuri administracinės baudos sumokėjimą automatiškai užskaito tik pagal tam tikrus duomenis, administracinę atsakomybę taikanti institucija nei nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, nei kokiu nors kitu būdu neinformuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jog baudą sumokėti šis privalo tam tikru konkrečiu būdu, t.y. konkrečioje mokėjimo nurodymo grafoje nurodydamas tam tikrus konkrečius duomenis, kompiuterinėje sistemoje neatliekama jos reikalavimų neatitinkančių mokėjimų kontrolė, t.y. neužskaitytos lėšos negrąžinamos jas pervedusiam asmeniui, pastarasis neinformuojamas apie tai, jog mokėjimas nebuvo įskaitytas, mokėjimas įskaitomas tik gavus mokėtojo prašymą, negali būti vertinama kaip sąlygota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltų veiksmų, todėl jam negali tekti su tuo susiję neigiamos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje dėmesys papildomai atkreiptinas ir į tai, jog atliktame mokėjimo nurodyme yra įvardintas nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo numeris, administracinio teisės pažeidimo protokole baudą sumokėjęs juridinis asmuo įvardintas kaip skolininko darbdavys, todėl pripažintina, jog skolininkas, esant aukščiau nurodytoms teisinio reglamentavimo ir informavimo apie prievolės įvykdymo būdą spragoms, galėjo sąžiningai manyti baudą sumokėjęs tinkamai, neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti, jog už nutarimo vykdymo kontrolę atsakinga institucija tinkamai atlikdama savo funkcijas nustatys baudos sumokėjimo faktą. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog už vykdymo išlaidų atsiradimą yra atsakingas ne skolininkas, bet be pagrindo, nesiėmęs protingų nutarimo vykdymo kontrolės priemonių, priverstinio vykdymo procesą iniciavęs asmuo (institucija), todėl antstolio nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko atmestinas kaip nepagrįstas.

Pripažinusi pareiškimą nepagrįstu iš esmės, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su atskirų šių išlaidų sudedamųjų dalių dydžių pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skolininko atskirojo skundo reikalavimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir be pagrindo nuo skolininko sąskaitos nurašytų lėšų grąžinimo nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK XXXI skyrius), todėl nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.

Pripažinus pareiškimą nepagrįstu, teisėjų kolegija neanalizuoja antstolio R.Vaitkevičiaus atskirtajame skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Skolininko atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės: antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.