- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2-746/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekosala“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekosala“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-870-125/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V. , R. S. , B. K. , T. L. ir UAB ,,Sanebas“ kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas UAB ,,Ekosala“ pabaigė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybą ir perdavė ieškovams butus, tačiau prieš butų pirkimą-pardavimą buvo nustatyta eilė statybos ir apdailos trūkumų, kuriuos atsakovas įsipareigojo panaikinti, tačiau to nepadarė. Ieškovai teigė, jog ruošiasi pateikti ieškinį ir reikalauti pašalinti minėtus trūkumus priverstine tvarka, o ieškinio kaina preliminariu skaičiavimu turėtų būti virš 100 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi minėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
Atsakovas UAB ,,Ekosala“ 2008 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas priemones, panaikinant minėto pastato areštą, atsakovui į teismo sąskaitą įnešus 50 000 Lt. Nurodė, kad bendrovė yra moki, o dėl areštuoto pastato yra sudariusi preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Jei nurodytu terminu atsakovas neparduos pastato, privalės grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti baudą, todėl bendrovė patirs didelių nuostolių. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. į teismo depozitinę sąskaitą nešti 200 000 Lt, o įnešus šią sumą nusprendė panaikinti minėto pastato areštą.
Atsakovas 2008 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tai yra įpareigoti ieškovus sumokėti į teismo sąskaitą 410 000 Lt. Nurodė, kad dėl taikytų minėtų priemonių negali parduoti jam priklausančio turto ir patiria didelius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog ginčo pastatas yra įkeistas, todėl teismas sprendė, kad atsakovo teisė disponuoti įkeistu turtu jau yra apribota nepriklausomai nuo ieškovų valios (CK 4.170 str.1 d.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ginčo suma - 200 000 Lt - yra nedidelė lyginant su šio turto pardavimo kaina - 5 200 000 Lt, o atsakovas gali realiai įvykdyti teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties reikalavimus. Teismas nurodė, kad ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti pašalintas, jeigu statinio pirkėjas būtų įpareigotas 200 000 Lt pastato kainos sumokėti į teismo sąskaitą ieškovų ieškiniui užtikrinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Ekosala” prašo šią teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tai yra įpareigoti ieškovus įnešti į teismo sąskaitą 410 000 Lt. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Nuostoliai, kuriuos gali patirti atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra 410 000 Lt (150 000 Lt sumokėta bauda pagal preliminarią sutartį, 260 000 Lt 5 procentų minimalūs nuostoliai dėl negautų 5 200 000 Lt). Pareiškėjai piktnaudžiauja procesu. Prie ieškinio nėra pateikta jokios sąmatos, iš kurios būtų aiškus ieškinio reikalavimas bei vertė. Net preliminariai ir minimaliai ieškinyje neargumentuojama, kokie statybos darbai neatitinka reikalavimų ir kokie statybų proceso reikalavimai yra pažeisti. Taigi atsakovas netgi negali tinkamai atsikirsti į pareikštą ieškinį. Teismo išvada, kad areštuotas pastatas yra įkeistas ir atsakovo valia juo disponuoti yra apribota, padaryta nesiaiškinant faktinių santykių tarp banko ir atsakovo. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas gali įnešti į teismo sąskaitą 200 000 Lt ir būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas buvo privestas pagal 2008 m. liepos 28 d. susitarimą grąžinti 100 000 Lt avansą bei sumokėti 150 000 Lt baudą pirkėjui. Dėl to, kad atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimo bankui ir jau baigėsi kredito grąžinimo terminas, atsakovas buvo priverstas vykdyti banko sąlygą, kuriai esant bankas sutiko pratęsti kredito grąžinimo terminą, tai yra sumokėjo bankui 40 000 eurų paskolos grąžinimui ir 33 000 eurų palūkanų. Tokios aplinkybės, kuriomis atsakovas dėl pritaikyto arešto privalėjo mokėti pinigus, pakeitė situaciją ir atsakovo galimybes deponuoti 200 000 Lt teismo sąskaitoje. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių klausimas galėjo būti sprendžiamas, jei statinio pirkėjas būtų įpareigotas sumokėti 200 000 Lt pastato kainos į teismo depozitinę sąskaitą. Būsimasis pirkėjas nėra nagrinėjamos bylos šalis, todėl jam ir negali būti taikomi teisiniai įpareigojimai vienu ar kitu keliu vykdyti sandorį. Atsakovas neturi teisinių galimybių įpareigoti pirkėją sandorį vykdyti teismo nurodyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo grąžinti skundą kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, o teismui nusprendus, kad terminas nepraleistas, prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovų nuomone, pagrįstas teismo argumentas, kas areštuotas nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas nepriklausomai nuo ieškovų valios. Be to, atsakovas akivaizdžiai nurodė per didelę patirtų nuostolių sumą. Dalį atsakovo argumentų sudaro teiginiai, kuriais jis atsikerta į ieškinį, o teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturi pagrindo pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo. Atsakovo pateikti įrodymai neįrodo jo patirtų nuostolių fakto, be to, jie pateikti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl teismas jų vertinti negalėjo. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesu. Be to, atsakovo pateikti dokumentai leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo galimybę sumokėti 200 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė, todėl jei atsakovui kilo nuostoliai 150 000 Lt sumoje, jie kilo dėl paties atsakovo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, neišnagrinėjęs šio prašymo esmės (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas minėtą atsakovo prašymą, nurodė, jog ginčo suma yra nedidelė lyginant su areštuoto turto pardavimo kaina, o atsakovas, teismo nuomone, gali realiai įvykdyti anksčiau minėtos teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties reikalavimus, tai yra įmokėti į teismo sąskaitą 200 000 Lt, ir pastato areštas būtų panaikintas. Teismo teigimu, ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti pašalintas, jeigu statinio pirkėjas būtų įpareigotas 200 000 Lt pastato kainos sumokėti į teismo sąskaitą ieškovų ieškiniui užtikrinti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi ir skundžiama nutartimi buvo sprendžiami du, nors ir susiję pagal prasmę, tačiau vienas nuo kito nepriklausomi klausimai. Pirmąja nutartimi atsakovas buvo įpareigotas įmokėti pinigus į teismo sąskaitą ir tada areštas nuo jo turto būtų nuimtas. Šia nutartimi iš esmės buvo pasinaudota CPK 146 straipsnyje įtvirtinta galimybe vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita – atsakovui įmokėjus reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, nebetaikyti laikinųjų apsaugos priemonių jo nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas CPK 147 straipsnio pagrindu, tai yra prašymas pareikalauti, kad ieškovai pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad, atsakovo teigimu, pastarąjį prašymą jis pateikė dėl to, jog neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties.
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų skolininkui taikymu, todėl būtina išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų ir kreditoriaus, ir skolininko teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl taikant šias priemones būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Dėl to, atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali prašyti teismo pareikalauti, kad asmuo, kuris prašė taikyti šias priemones, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pagal šios procesinės teisės normos trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju, tuo užtikrindamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog ši įstatymuose numatyta atsakovo teisė reikalauti užtikrinti galimų jo nuostolių atlyginimą nėra siejama su tokiomis papildomomis sąlygomis, kaip atsakovo gebėjimas įvykdyti teismo įpareigojimą įmokėti pinigus į teismo sąskaitą, siekiant panaikinti realiai pritaikytas priemones, o negalėjimas įvykdyti tokių teismo atsakovui suteiktų galimybių panaikinti pritaikytą areštą, negali paneigti atsakovo teisės į galimų nuostolių atlyginimą. Tai yra dvi atskiros procesinės teisės, galimos įgyvendinti nepriklausomai viena nuo kitos.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau nurodyti teismo argumentai atmetant atsakovo prašymą, yra nepagrįsti (CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai susiejo dvi nepriklausomas atsakovo procesines teises ir tuo pagrindu atmetė jo prašymą, tačiau iš esmės šio prašymo pagrįstumo neišnagrinėjo, nesprendė klausimo, ar atsakovo prašymas dėl minėtų nuostolių užtikrinimo yra pagrįstas, neatsižvelgiant į kitas teismo prieš tai priimtas nutartis. Taigi teismas neatskleidė minimo klausimo esmės.
Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio ar atskirojo skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrindimą (CPK 320, 338 str.). Esant neatskleistai klausimo esmei, teisėjų kolegija nenagrinėja atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl atsakovo galimų nuostolių realumo ir būtinybės juos užtikrinti, o atsakovo prašymą šiuo klausimu perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Atmestini ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą tokiam skundui paduoti. Kaip žinoma, teismo nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Iš bylos medžiagoje esančios pažymos matyti, kad skundžiamos teismo nutarties nuorašas atsakovo atstovui buvo įteiktas 2008 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 72). Atskirasis skundas teisme gautas 2008 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 72). Taigi įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti praleistas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekosala“ prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.