Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-581-109/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
2A-581-109/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
Ieškovas
R. A., A., A. B.
Atsakovas
R. A.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Živilė Urbanavičienė
Civilinė byla Nr. 2A-581-109/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas;
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovei advokatei Živilei Urbanavičienei.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-4995-911/2009 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir kitų reikalavimų; institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

ieškovė A. B. 2009 m. liepos 17 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą (b. l. 1-3), prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-08-25 priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo R. A. nepilnametėms dukroms išlaikyti periodines išmokas po 200 litų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta 2003-08-25, nuo to laiko atsakovas su dukromis nebendrauja, šeiminiai ryšiai nutrūko prieš septynis metus. Kai buvo priteistas išlaikymas, dukros A. ir M. buvo mažametės, šiuo metu jos jau paauglės, todėl jų poreikiai didėja ir ieškovei vienai išlaikyti dukras yra labai sunku. Ieškovės vidutines pajamas sudaro socialinės išmokos pašalpos, išmokos vaikams ir parama mokinio reikmėms, tai yra vidutiniškai apie 810,52 litų per mėnesį, kitų pajamų neturi, o atsakovas turi visas galimybes padėti materialiai išlaikyti savo dukras. Dukrų A. ir M. minimaliems poreikiams patenkinti ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 800 litų. Atsakovas R. A. dukroms priteistą išlaikymą po 60 litų teikė, įsiskolinimo neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 60-63) ieškinį patenkino visiškai, pakeitė 2003 m. rugpjūčio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo R. A. dukroms A. A. ir M. A. priteistą išlaikymą po 60 litų nuo 2003-05-09 ir priteisė iš atsakovo dukrų išlaikymui nekintamą sumą – po 200 litų kas mėnesį nuo 2009-07-17 iki dukrų pilnametystės, pavedant tvarkyti uzufrukto teise ieškovei A. B.. Teismas priteisė iš atsakovo R. A. 50,40 Lt žyminį mokestį už išlaikymo padidinimą, 14,50 litų turėtas pašto išlaidas valstybei, 400 litų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančia rašytine medžiaga, atsižvelgė į nepilnamečių dukrų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, į būtinų dukroms vystytis sąlygų užtikrinimą. Teismas manė, kad atsakovo R. A. gyvenimas, sukūrus naują šeimą, kurioje yra keturi asmenys, gyvenantys motinai priklausančiame name, yra geresnis negu ieškovės A. B., taip pat sukūrusios naują šeimą, gyvenančios bendrabutyje, kambario bendras plotas - 16,10 kv. m. šešiems asmenims. Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą savo vaikams vertintinos iš esmės vienodai. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su 1 MMA dydžiu, o tai netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 str. 2 d., taip pat tuo, kad 1 MMA šiuo metu yra 800 litų, teismas vertino, kad atsakovui tenka pareiga dukrų išlaikymui teikti 400 litų, o tai sudaro 3,84 MGL.

Šalies argumentai

Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo sumažinti priteistiną sumą iki 136 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai. Skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, netinkamai vertino atsakovo realias galimybes mokėti nepilnametėms dukroms išlaikymą. Apeliantas teigia, kad jo materialinė padėtis po santuokos nutraukimo pasunkėjo, jis yra prastos sveikatos, turi nustatytą 45 proc. lygio darbingumą iki 2041-04-11, dažnai yra priverstas gydytis ligoninėse, vartoja brangius nekompensuojamus vaistus. 2009-12-22 medicininiai dokumentai patvirtina atsakovo visišką nedarbingumą, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo dukra iš antrosios santuokos turi sveikatos problemų, jai reikalingi masažai, brangi ortopedinė avalynė, sutuoktinė registruota darbo biržoje, jokių darbo pasiūlymų negauna, turi 11 metų dukrą iš pirmosios santuokos, kuri kartu gyvena apelianto naujoje šeimoje. Atsakovo pajamos yra 549 Lt invalidumo pašalpa, todėl priteistas nepilnamečių dukrų išlaikymas po 200 Lt kiekvienai dukrai yra pernelyg didelis. Apeliantas nurodo laikinai gyvenantis savo motinos name, tačiau šis namas priklauso mamai N. Č. ir apelianto patėviui A. Č.. Be atsakovo, motina turi dar du vaikus, patėvis – tris. Be to, apeliantas privalo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Savo pareigą mokėti vyresniosioms dukterims išlaikymą po priteistą 60 Lt dydį kiekvienai apeliantas vykdė tinkamai ir laiku.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulaukia pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neanalizavo šalių dukrų poreikių turinio ir apimties, šalių turtinės padėties, iš esmės patenkino ieškinį konstatavęs, kad LAT yra suformavęs teisminę praktiką, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas su 1 MMA dydžiu – 800 Lt, o tai netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, todėl iš atsakovo kiekvienos dukros išlaikymui priteisė po 200 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Pripažįsta, kad po Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 25 d. priimto sprendimo dukterų poreikiai išaugo, tačiau jis dėl pablogėjusios turtinės padėties ir šeimoje susiklosčiusių sunkių aplinkybių nepajėgus teikti teismo sprendimu iš jo dukroms priteistą išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jų pilnametystės nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą: priteistas išlaikymas neatitinka tėvų turtinės padėties, ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei jo. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio, kad jis iš 549,69 Lt invalidumo pensijos privalo išlaikyti dvi dukras, gimusias pirmoje santuokoje, dukrą, gimusią antrojoje santuokoje, susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir nusipirkti vaistus, maistą.

Teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus iš esmės pagrįstais.

Byloje nustatyta, kad šalys – buvę sutuoktiniai. Jų ištuoka įregistruota 2003 m. spalio 1 d. (b. l. 4). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. A., o (duomenys neskelbtini) – duktė M. A. (b. l. 6, 7). 2007 m. spalio 19 d. ieškovė susituokė su N. B. (b. l. 5). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. A. (b.l. 8, 18, 19), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. B. (b. l. 9).

Atsakovas 2007 m. rugsėjo 8 d. susituokė su A. L. (b. l. 42). Jiems gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. A. (b. l. 43, 70). Šalių dukros A. A. mokosi Marijampolės R. S. vidurinės mokyklos 7 klasėje (b. l. 16), M. - 5 klasėje (b. l. 17). Šalių duktė A. bei atsakovo duktė iš antrosios santuokos D. dėl sveikatos sutrikimų turi specialių poreikių. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Marijampolės savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2004-05-04 pažymą, iš kurios matyti, kad šalių dukrai A., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas intelekto sutrikimas nežymus protinis atsilikimas (b. l. 94).

Ieškovė A. B. nuosavybės teise turi 18,61 kv. m. bendro ploto kambarį bendrabutyje su 3,19 kv. m. bendrojo ploto patalpomis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12) bei automobilį Ford Escort (b. l. 23).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sausio mėnesį už buto šildymą sumokėjo 106,17 Lt (b. l. 20), o 2009 m. vasario 28 d. mėnesį – 91, 85 Lt, kas mėnesį moka 26,42 Lt eksploatacines išlaidas (b. l. 21) ir 69,30 Lt už buitinių atliekų išvežimą kas ketvirtį (b. l. 27 ). Byloje nepateikta duomenų apie sunaudotą elektros energiją. Ieškovės šeimą sudaro 6 asmenys.

2008 m. birželio – 2009 m. birželio mėn. laikotarpiu ieškovei buvo išmokėti 9 726,34 Lt, kuriuos sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, t. y. vidutiniškai per mėnesį buvo išmokėti 727 Lt (b. l. 14).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dirba „Iki” parduotuvėje, jos sutuoktinis yra registruotas darbo biržoje, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (b. l. 58). Dėl to negalima tiksliai paskaičiuoti ieškovės išlaidų ir pajamų, gautų per mėnesį.

Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos teritorijoje, neturi (b. l. 13), turi automobilį Ford Mondeo (b. l. 22), 2009-06-09 atsakovas savo su šeima gyvenamąją vietą deklaravo motinai ½ dalies nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 35, 73, 74).

Užsakymo pareiškimas patvirtina, kad atsakovas 2010 m. kovo 24 d. už pagamintą ortopedinę avalynę dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 171 Lt (b. l. 101).

Atsakovo žmona yra bedarbė, 2009-09-10 užsiregistravusi Raseinių darbo biržoje (b. l. 44), jai neatvykus į darbo biržą, 2009-12-22 darbo paieška nutraukta be teisės registruoti 6 mėnesius (b. l. 79).

Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovo šeima kas mėnesį moka savivaldybei 15 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 75), 72 Lt už suvartotą elektros energiją (b. l. 76), atsakovas vidutiniškai per mėnesį už vaistus sumoka 150 Lt (b.l. 35).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo žmona taip pat yra ligonė. 2010 m. kovo mėn. 2 kartus per savaitę bandė nusižudyti, todėl buvo išvežta į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Atsakovas dėl savo ligos negali tinkamai pasirūpinti savimi bei iš psichiatrinės ligoninės grįžusia žmona, todėl šiuo metu jo žmona su 2 metų dukra gyvena pas uošvę, o atsakovo motina rūpinasi atsakovu. Atsakovas į teismo posėdį atvyko lydimas motinos, kuri iš savo pensijos padeda išlaikyti sūnaus šeimą.

Kauno apskrities Psichiatrijos ligoninės išduotas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. A. yra ligonis, todėl jam būtina taikyti priklausomybės gydymą (b. l. 99). 2009-12-22 psichiatrinėje ligoninėje jam nustatyta diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos komplikacijos) F.43.2; F 07.0; F 10.2 (b. l. 72). 2010 m. balandžio 9 d. pažyma patvirtina, kad dėl ligos (galutinė diagnozė F.10.3) apeliantas negalėjo atvykti į darbo biržą nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. (b. l. 100). Atsakovas yra neįgalus, iš dalies darbingas, nuo 2007-01-17 iki 2041-04-11 nustatytas jam 40 procentų darbingumo laipsnis (b. l. 39), per mėnesį gauna 549,69 Lt invalidumo netekto darbingumo pensiją (b. l. 40).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui dėl minėtos ligos galimybė susirasti darbą yra apsunkinta.

Konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 435,50 Lt išmokos dukroms A. ir M. bei 120 Lt materialinis išlaikymas ir, ieškovės paaiškinimu, jos darbo užmokestis „Iki” parduotuvėje, kuris teismui nėra žinomas. Atsakovo invalidumo pensija yra 549,69 Lt

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai iki 150 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. (CPK 178 - 185, 328, 330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl nustatytų dukroms išlaikymo dalių dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimus. Kiekvienos dukros išlaikymui prašė priteisti po 200 Lt per mėnesį, t. y. prašė padidinti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą nuo 60 Lt iki 200 Lt. todėl ieškinio suma yra 3 360 Lt (140 Lt + 140 Lt ) x 12 mėn. ir nuo šios sumos atsakovas valstybei turėjo sumokėti 100,80 Lt žyminį mokestį (3360 x 3%) (64 Lt + 64 Lt ) x 12 mėn., tačiau teismas priteisė tik 50,40 Lt. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti teismo sprendimą sumažinant kiekvienai dukrai priteistą išlaikymą iki 136 Lt. Taigi apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 1 536 Lt ir nuo šios sumos atsakovas turėjo sumokėti 46.08 Lt žyminio mokesčio 1536 Lt x 3 % = 46,08 Lt., o sumokėjo 50,40 Lt, t. y. 4,32 Lt daugiau, nei reikalaujama pagal įstatymą (b. l. 68).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo sunkią turtinę padėtį, mano teisinga panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo šių išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą, sumažinti iš atsakovo R. A. priteistą išlaikymą dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 17 d. po 150 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo šių išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Aušra BaubienėRaimondas Buzelis