Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-746-255-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
1A-746-255-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
A. T. Š.
Kategorijos

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-746-255/2014

Teisėja E. Lapinskienė Proceso Nr. 1-33-1-01241-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.; 2.1.7.; 2.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2013 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, ir T. Š. pagal šiuos nuosprendžius paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. liepos 16 d. ir suėmimo terminas nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. Š. A. M. priteista 363,40 Lt turtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys taip pat tenkintas visiškai ir iš T. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 37,47 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą pavartodamas fizinį smurtą: 2013 m. liepos 11 d., apie 18.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, T. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip vieną smūgį į tarpukojį, po to iš nukentėjusiojo A. M. džinsinio švarko dešinės pusės vidinės kišenės pagrobė 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 400 Lt grynųjų pinigų. Taigi kaltinamasis T. Š., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą, kurio vertė – 420 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo pakeisti 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, neįvykdė, o visiškai prisipažino tik padaręs vagystę. Teigia, kad jis pripažįsta, kad iš nukentėjusiojo pavogė piniginę, bet nurodo, kad nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis nurodo, kad jis smūgį gavo iš karto išėję iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) už kažkokio kampo, todėl apeliantui kyla klausimas, kas jį nutempė iki tos vietos, kur yra tvora (duomenys neskelbtini). Be to, nukentėjusysis po vagystės namuose pasirodė tik po 8 valandų, todėl mano, kad jis per tą laiką galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kol grįžo namo arba galėjo susižaloti pats lipdamas per tvorą, nes nurodo, kad jis ten pabudo. Apeliantas teigia, kad jis su nukentėjusiuoju jokių konfliktų neturėjo ir prieš jį jokio smurto nevartojo, prašo į tai atsižvelgti ir įvertinti jo ankstesnius teistumus, nes jis anksčiau nėra teistas už smurtinius nusikaltimus. Taip pat mano, kad nukentėjusysis jį šmeižia, nes nori iš jo pasipelnyti ir gauti moralinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas J. Koreckis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pagal šį straipsnį paskirti jam bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam T. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai T. Š. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo T. Š. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais. Apeliantas nurodo, kad jis pripažįsta tai, jog iš nukentėjusiojo A. M. pavogė jo piniginę, tačiau neigia vartojęs smurtą prieš A. M., deklaratyviai teigia, kad jo kaltės dėl prieš A. M. pavartoto smurto nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys, nes nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiojo A. M. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie T. Š. padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jis vienodus parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2013 m. liepos 11 d., po pietų, jam paskambino iš matymo pažįstamas T.. Tą dieną nukentėjusysis buvo gavęs invalidumo pensiją, bankomate pasiėmė 478 Lt. Susitikę su T. išgėrinėjo, girtavimo metu buvo atėję į jo namus. Apie 17.00 val. iš namų kartu su T. išėjo į prekybos ir laisvalaikio centrą „Akropolis“. Tiksliai neprisimena, kaip atėjo iki prekybos ir laisvalaikio centro bei ar dar vartojo alkoholį, nes abu su T. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Už alkoholinius gėrimus tą dieną mokėjo jis, T. neturėjo pinigų. Išėję iš prekybos centro, kuriame galėjo būti gal ilgiausiai iki 18.00 val., prisimena, kad užėjo už pastato kampo, po to prisimena smūgį, kur sudavė, nesuprato, smūgį sudavė T., nes kartu daugiau nieko nebuvo. Po kiek laiko atsibudo ir visiškai nesiorientavo aplinkoje, tik grįžęs namo pamatė, kad vilkėto džinsinio švarko dešinės pusės vidinėje kišenėje nėra jam priklausančios piniginės su jo vardu išduota asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu, pensijos gavėjo pažymėjimu ir 400 Lt. Taip pat pajuto, kad labai skauda tarpukojį, kelnės buvo kruvinos, todėl sutuoktinė iškvietė medikus, kurie nugabeno į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir po to išleistas namo gydytis. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad 2013 m. liepos 12 d., po pietų, paskambino T. ir lyg tyčiodamasis paklausė, kaip šis jaučiasi. Pasakė, kad jaučiasi blogai, nes yra sužalotas, neturi dokumentų. Antrą kartą tą pačią dieną T. paskambino apie 19.00–20.00 val. ir paklausė, ar šis nori atsiimti dokumentus. Pasakius, kad nori, T. nurodė, kad už dyką dokumentų negrąžins, todėl T. pasiūlė 20 Lt, tačiau T. pareikalavo už piniginės ir jame esančių dokumentų grąžinimą 50 Lt. 2013 m. liepos 15 d., apie 09.00 val., susitarę su pareigūnais paskambino T. ir pasakė, kad turi 50 Lt, kurių prašė už dokumentų grąžinimą, ir pasiūlė susitikti prie prekybos ir laisvalaikio centro (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten T. pasakė, kad jokių dokumentų neturi, tik vėliau prisipažino, kur buvo palikęs piniginę su dokumentais (b. 1. 8). Savo parodymus nukentėjusysis A. M. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju T. Š. metu (b. l. 76–78), tą patį jis parodė ir pirmosios instancijos teisme, kur nurodė, kad visiškai yra įsitikinęs, kad smūgį jam sudavė T. Š. (b. l. 146,148). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos D. M. parodymai, ši nors tiesiogiai ir nematė nusikaltimo, bet patvirtino, kad tą dieną jos vyras A. M. buvo gavęs invalidumo pensiją, buvo parsivedęs namo kažkokį asocialų nepažįstamą asmenį, todėl ši juos abu išprašė lauk. A. M. buvo pasiėmęs visą invalidumo pensiją, apie 480 Lt, ji liepė palikti pinigus namuose, tačiau jis nepaklausė ir su tuo asmeniu kažkur išėjo. Grįžo tik naktį, buvo visas šlapias, girtas, atsibudęs ryte nuėjo į tualetą ir išėjęs pradėjo pasakoti, kad prisimena, jog per galvą gavo, bet tualete pamatė, kad yra sužaloti ir jo lytiniai organai, apatiniai kruvini. Po to pastebėjo, kad nebeturi savo piniginės, dokumentų, pinigų (b. l. 13–14). Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad po įvykio paskambino tas asmuo T., ji tuo metu buvo šalia savo vyro ir girdėjo, kad T. reikalavo pinigų sumokėti už dokumentus (b. l. 146). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2013 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. G1458/13(03), kurioje nurodyta, kad A. M. padaryta linijinė muštinė žaizda kapšelyje ties varpos šaknimi ir skersos juostos formos odos nubrozdinimas kapšelio dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, paveikus kapšelį iš priekio į užpakalį ir iš kairės į dešinę, tai neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 24). Nors nuteistasis ir neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau specialisto išvada nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai, jų lokalizacija, kūno sužalojimų kilimo priežastis savo esme visiškai atitinka nukentėjusiojo paaiškinimus, įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie specialisto nustatyti sužalojimai visiškai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybės dėl jo sužalojimo padarymo (atsiradimo) laiko bei mechanizmo, t. y. kad 2013 m. liepos 11 d. nukentėjusiajam A. M. smūgį į tarpukojį sudavė T. Š..

Nors nuteistasis deklaratyviai teigia, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys jau po to, kai šis pagrobė nukentėjusiojo piniginę ir paliko nukentėjusįjį vieną, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, todėl nuteistojo pamąstymai bei samprotavimai apie tai, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo T. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apie tai, kad jis nevartojo smurto prieš A. M., o piniginę iš jo pagrobė šiam užmigus, nes šiuos parodymus paneigia kita bylos medžiaga. Įvertinus į tai, kad T. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis jokio smurto nevartojo, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus įvertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nuteistasis su nukentėjusiuoju nuėjo į nuošalią vietą, kur nėra pašalinių asmenų ir maža tikimybė, kad ten gali kas nors ateiti, tik įrodo, jog nuteistasis, žinodamas, kad A. M. su savimi turi nemažą sumą pinigų, turėjo tikslą pagrobti iš jo šiuos pinigus, smurtą pavartojo tam, kad nukentėjusysis nesipriešintų. Aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad T. Š. sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip vieną smūgį į tarpukojį, po to iš nukentėjusiojo A. M. pagrobė 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 400 Lt grynųjų pinigų. Nuteistasis skunde akcentuoja aplinkybę ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nėra teistas už jokius smurtinius nusikaltimus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog tai, kad T. Š. anksčiau nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, jokiu būdu nepaneigia T. Š. kaltės dėl 2013 m. liepos 11 d. padarytos nusikalstamos veikos.

Nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašė jo veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau nėra pagrindo tenkinti šį jo prašymą, nes visais baudžiamojoje byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. Š. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį, apelianto prašymai dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 178 straipsnį atmestini. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, – nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą dėl T. Š. kaltės ir pagrįstai jam paskyrė bausmę. Nuteistojo T. Š. kaltė dėl A. M. apiplėšimo yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų apie teismo priteistos žalos dydį ar jam paskirtos bausmės dydį, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nukentėjusiajam A. M. priteistos žalos dydžio ir T. Š. paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina BertašienėTeisėjai Savinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė