Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-980-638/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
2A-980-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03785-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
A. V.
Civilinė byla Nr. 2A-980-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03785-2017-2
Procesinio dokumento kategorija 1.3.2.5.2.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-642-835/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo A. V., dėl Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. birželio 1 d. pretendentų į viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigų konkurso.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2017 m. birželio 1 d. vykusio viešo konkurso į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigas rezultatus, Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. birželio 1 d. pretendentų į VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigas konkurso protokolą Nr. TV-11-(4.11), kuriuo nuspręsta, kad direktoriaus pareigas laimėjo A. V., įpareigojant atsakovę rengti naują konkursą šioms pareigoms užimti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 1 d. įvykusiame viešame konkurse VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti be ieškovo dalyvavo konkursą laimėjęs trečiasis asmuo A. V. bei kiti pretendentai: S. K., R. S., D. K., V. Š.. Vykdant konkursą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų, Alytaus miesto savivaldybės viešųjų asmenų sveikatos priežiūros įstaigų direktoriaus pareigų viešų konkurso organizavimo, konkursų nuostatų. Apie vieno nario paskyrimą į komisiją nėra jokių rašytinių duomenų, be to, jis yra Alytaus miesto savivaldybės vicemero pažįstamas, todėl tikėtina, kad į komisiją pateko nesilaikant komisijos narių skyrimo tvarkos. Komisijos nare buvo paskirta ir VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje dirbanti gydytoja, kurią į komisiją delegavo tuometinis ligoninės vadovas, konkurso laimėtojas trečiasis asmuo, todėl akivaizdu, jog komisija sudaryta neteisėtai, jos nariai buvo šališki, taikė skirtingus vertinimo kriterijus konkurso pretendentams, netinkamai įvertino jų profesinę patirtį, neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo komisijai vertinti pateikė galimai ne savo, o profesionalų parengtą veiklos programą, nupirktą už VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės lėšas. Tokiu būdu konkursas vyko jau iš esmės žinant laimėtoją, iš anksto susidarius apie pretendentus nuomonę ir jų nevertinant objektyviai, kas rodo, kad konkursas vyko pažeidžiant teisės normas ir buvo neskaidrus.

Atsiliepimas

3. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad konkursas buvo organizuotas ir vykdytas vadovaujantis teisės aktų normomis, nustatančiomis aiškią ir nedviprasmišką pretendentų vertinimo tvarką. Ieškovo teiginiai apie komisijos nario P. G. neva artimus ryšius su Alytaus miesto savivaldybės vicemeru bei komisijos šališkumą ir neobjektyvumą yra visiškai nepagrįsti. Šis narys į komisijos sudėtį buvo įtrauktas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų nuostatų 13 punkto pagrindu, siekiant užtikrinti konkurso skaidrumą ir nešališkumą. Tuo pačiu tikslu į komisijos sudėtį buvo deleguota ir kita komisijos narė – TLK atstovė Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja D. Š.. V. L. buvo deleguota į komisiją būtent dėl profesinėje sąjungoje užimamų pareigų, kadangi jai kaip Lietuvos gydytojų sąjungos Alytaus filialo pirmininkei yra pavesta atstovauti Alytaus filialą santykiuose su kitomis profesinėmis sąjungomis ir susivienijimais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Objektyviai joks kitas subjektas, išskyrus tuometinį VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktorių, šios narės į komisiją deleguoti negalėjo.

Šalies argumentai

4. Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neskundė nei 2017 m. balandžio 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Alytaus miesto savivaldybės viešųjų asmenų sveikatos priežiūros įstaigų direktorių pareigų viešų konkursų organizavimo, konkurso nuostatų patvirtinimo“, nei 2017 m. gegužės 26 d. Alytaus savivaldybės mero potvarkio dėl komisijos sudarymo Nr. MP1-74-(4.1), nors tokią teisę turėjo, todėl ieškinys nepagrįstas, kaip ir nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad trečiasis asmuo neva darė įtaką komisijos narei V. L., nes jiedu susiję darbiniais santykiais. Visi šeši pretendentai, dalyvavę konkurse, dirba toje pačioje VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje, todėl esant tokiai ieškovo logikai, bet kuris iš pretendentų galėjo daryti įtaką savo kolegei. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, taikomą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad organizuojant konkursą buvo nustatyta aiški, vienoda pretendentų vertinimo tvarka, visiems buvo žinoma, iš ko susideda konkursas, kokios jų asmeninės savybės ir gebėjimai bus tikrinami, kokio pobūdžio klausimus komisijos nariai gali užduoti, kokius konkrečiai teisės aktus privalo išmanyti. Konkurso dalyviai, tame tarpe ir ieškovas, jokių pretenzijų dėl nustatytos konkurso tvarkos neturėjo, kadangi duomenų apie tai, kad Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 27 d. tarybos sprendimas Nr. T-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų direktorių pareigų viešų konkursų organizavimo, konkurso nuostatų patvirtinimo“ bei Alytaus savivaldybės mero 2017 m. gegužės 26 d. potvarkis Nr. MP1-74-(4.1) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų direktorių pareigų viešų konkursų komisijos sudarymo“ įstatymo nustatyta tvarka buvo apskųstas, byloje nepateikta. Iš pokalbio su pretendentais turinio 2017 m. birželio 1 d. įvykusio konkurso komisijos posėdžio metu matyti, kad komisijos nariai supažindino visus pretendentus su konkurso tvarka ir kiekvienam uždavė tuos pačius klausimus. Vykdant konkursą buvo laikomasi nustatytos tvarkos, kiekvienas pretendentas atsakinėjo į visiems vienodus komisijos užduodamus klausimus apie save, savo darbinę veiklą, nuomonę apie atitinkamų įstatymų įgyvendinimo būdus ir kt., pristatinėjo veiklos programą. Ieškovas be savo subjektyvaus įsitikinimo dėl konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimų nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių jo teisių pažeidimą.

7. Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų nuostatų IV skyriaus 14 punkte nustatytas vienintelis apribojimas, taikomas komisijos nariams – jais negali būti asmenys, kurie su pretendentu susiję artimais giminystės ar svainystės ryšiais (pretendentų tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai ir jų vaikai). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, o tai, kad komisijos narė V. L. buvo paskirta vieno iš pretendentų, tuo metu ėjusio VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti komisijos narės paskyrimo neteisėtumą. Net jei tuometinis įstaigos direktorius būtų atsisakęs jam tenkančios kompetencijos deleguoti profesinės sąjungos atstovę į komisijos narius, ši aplinkybė nekeistų fakto, jog trečiojo asmens ir komisijos narės, profesinės sąjungos atstovės, darbo vieta yra toje pačioje ligoninėje. Teismas, įvertinęs 2017 m. birželio 1 d. konkurso protokolą Nr. TV-11-(4.11), veiklos programos, pokalbio, pretendentų vertinimo suvestines lenteles, pažymėjo, kad net ir atskaičius V. L. skirtus balus pretendentams, konkurso galutinis rezultatas nepakistų, asmuo, laimėjęs konkursą, liktų tas pats. Teismas nurodė, kad įvertinus VšĮ „MTVC“ parengtą VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2015-2016 m. įstaigos veiklos analizę ir trečiojo asmens konkursinę VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės vadovo veiklos programą matyti, kad tai yra du skirtingi dokumentai, todėl kvestionuotini ieškovo teiginiai dėl galimai buvusių galimybių trečiajam asmeniui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus. Ieškovo teiginius, kad komisijos narys P. G. yra Alytaus miesto savivaldybės vicemero bendramokslis ir artimas bičiulis, todėl tikėtina, kad jis į komisiją galėjo patekti nesilaikant komisijos narių skyrimo tvarkos, teismas vertinto kritiškai. Teismas pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų nuostatų IV dalies 13 punkte reglamentuota konkurso komisijos sudėtis ir skyrimo tvarka, tačiau nei šiame, nei kituose nuostatų punktuose nėra įtvirtinta, kokia konkrečiai forma privaloma deleguoti komisijos narius. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šis komisijos narys buvo paskirtas žodžiu, o ne raštu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis į komisiją įtrauktas neteisėtai. Teismas sprendė, kad konkurso komisijos nario paskyrimas žodine forma nagrinėjamu atveju nesąlygojo ieškovo teisių pažeidimo, kadangi pretendentams esant lygiaverčiams savo profesine patirtimi ir dalykinėmis savybėmis, visi konkurso komisijos nariai sprendimą dėl tinkamiausio pretendento užimti ligoninės direktoriaus pareigas pagrįstai priėmė savo nuožiūra. Savo poziciją ir nuomonę dėl kiekvieno iš pretendentų komisijos nariai išreiškė balsuodami tokia tvarka, kaip kad yra aiškiai numatyta konkurso nuostatuose, galutinę išvadą pateikiant konkurso komisijos posėdžio protokole. Teismas sprendė, kad jokių objektyvių ieškovo poziciją šiuo klausimu patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, o vien subjektyvi ieškovo nuomonė negali lemti teismo išvados.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nevertino duomenų visumos, nagrinėjo ir argumentavo vienos iš komisijos narių – V. L. patekimą į komisiją. Būtent darbo santykiai ir pavaldumo buvimas tarp šios komisijos narę paskyrusio asmens - trečiojo asmens - ligoninės direktoriaus A. V. ir V. L., bei to paties asmens - A. V. dalyvavimas konkurse ir jam pavaldaus deleguoto asmens - V. L. vertinimas visų kandidatų, sudaro prielaidas pagrįstai teigti apie neobjektyvaus nario paskyrimo į viešo konkurso komisiją.

1.2. V. L. kandidatūra į komisijos delegavimą teismo buvo vertinama tik vienu aspektu, t. y. tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų nuostatų IV skyriaus 14 punkte nustatytas vienintelis apribojimas, taikomas komisijos nariams - jais negali būti asmenys, kurie su pretendentu susiję artimais giminystės ar svainystės ryšiais ir būtent tokių duomenų nenustatyta. Tačiau ieškovas ieškinyje kalba apie nesąžiningumą ir tokio asmens neobjektyvumą, dalyvaujant komisijoje, visiems suprantant, kad sau pavaldžių asmenų skyrimas į komisiją yra pagrindas tikėtis to asmens prisidėjimo prie konkurso laimėjimo.

1.3. Ieškovo žiniomis, į komisiją įtrauktas narys P. G. - ministro pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais, nebuvo deleguotas į komisiją jokiu oficialiu raštu, ir tą patvirtino atsakovas byloje, o teismas tai pateisino kaip tinkamą komisijos nario paskyrimą, nors akivaizdu, kad buvo prašoma deleguoti ne Vyriausybės atstovą, o konkretų asmenį, įvardijant jo vardą ir pavardę.

1.4. P. G. yra Alytaus miesto savivaldybės vicemero T. T. bendramokslis ir artimas bičiulis, dėl ko deleguojant P. G. buvo taikyti skirtingi standartai.

1.5. Trečiojo asmens pateikta veiklos programa buvo netiesiogiai nupirkta už Alytaus apskrities S. K. ligoninės lėšas ir už šias paslaugas buvo sumokėta 2 420 Eur, tačiau tai nebuvo analizuota pirmosios instancijos teisme.

1.6. Trečiojo asmens komisijai pateiktas veiklos planas turėjo didelę įtaką jo vertinimo rezultatams, o iš komisijos narių vertinimo lentelių matyti, kad pastarasis veiklos planas įvertintas didžiausiais balais (5 nariai iš 8 įvertino aukščiausiu balu iš visų kitų), kas, be abejo, turėjo didelę įtaką galutiniam bendram pretendento vertinimui.

1.7. Konkurso komisija buvo paskirta nesilaikant bendrųjų teisės principų, leidžiant atsakovui savivaliauti kandidatūromis, motyvuojant detalios kandidatų skyrimo/delegavimo tvarkos nebuvimu, leidžia spręsti apie komisijos sudėties neteisėtumą ir tiesiogiai atsiliepia konkurso organizavimo skaidrumui, todėl betarpiškai peršasi prielaida apie konkursą vykdžiusios komisijos šališkumą. Konkurso sąlygos nebuvo aiškios ir suprantamos, sąlygos buvo taikomos akivaizdžiai nevienodai ir tai akivaizdžiai matosi iš garso įrašo bei atskirų komisijos narių aukščiau minėtų replikų.

1.8. Organizuojant ir vykdant konkursą nebuvo nustatyti absoliučiai jokie apibrėžti vertinimo kriterijai ypač pirmajai konkurso daliai, pretendentų vertinimas nebuvo nuspėjamas pagal visuotinai priimtinus teisingo atsakymo kriterijus, todėl tokios miglotos vertinimo sąlygos turėtų būti pripažintinos kaip vienas iš neskaidrių konkurso aspektų.

1.9. Teismas savo sprendime visiškai neanalizavo konkurso skaitmeninio garso įrašo - tiesioginio įrodymo, ir tik iš kito rašytinio įrodymo - vertinimo lentelių nustatė, kad konkurso komisijos narių vertinimo lentelėse surašyti įvertinimai yra teisingi. Tokiu būdu teismas tik iš dalies įrodymų tyrimo nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti komisijos narių vertinimo objektyvumu, tinkama kompetencija vertinti dalyvius ir jų darbus, tačiau nesigilino į konkurso skaitmeninio garso įrašą, kuris byloja apie visai kitokius faktus ir iš to darytinas priešingas išvadas, nei jos padarytos pirmos instancijos teismo sprendime.

1.10. Nesutiktina su teismo sprendime išsakyta pozicija, kad jeigu net ir komisijos narės V. L. skirti balai nebūtų sumuojami, vis tiek rezultatai liktų nepakitę ir teismas kaip pavyzdį pateikė veiklos vertinimo balus tarp skirtingų dalyvių, tačiau neatkreipė dėmesio, kad vieno dalyvio veiklos vertinimo balai turi būti lyginami ne su kitiems dalyviams skirtais balais, o su komisijos narių tarpusavyje skirtais balais už tą patį veiklos darbą tam pačiam dalyviui.

1.11. Konkurso garso įrašas leidžia spręsti ir apie tai, kad nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus ir nušalinimus konkurso organizatoriams, nenurodyta konkurso rezultatų apskundimo tvarka ir terminai, nebuvo nustatyta skundo (prašymo) tyrimo tvarka ir terminai. Įrašas iš viso yra be pradžios ir pabaigos, jame net nepaskelbta, koks konkursas, kada ir į kokias pareigas vyksta.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. V. L. į komisiją buvo deleguota ne dėl to, kad ją neva išsirinko trečiasis asmuo, tačiau išimtinai tik dėl profesinėje sąjungoje užimamų Alytaus filialo pirmininkės pareigų. Tai, kad komisijos narė V. L. į komisiją buvo paskirta vieno iš pretendentų, tuo metu ėjusio VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigas, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeisti imperatyvūs nuostatų reikalavimai ir komisija buvo sudaryta neteisėtai.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog P. G. nebuvo deleguotas į komisijos narius atskiru raštu, nesudaro pagrindo teigi, jog šis narys buvo paskirtas neteisėtai, kadangi P. G. buvo įtrauktas į komisijos sudėtį nuostatų 13 punkte nustatyta tvarka, su tikslu konkurso skaidrumui ir nešališkumui užtikrinti.

2.3. Konkurso komisijos nario paskyrimas žodine forma nagrinėjamu atveju nesąlygojo ieškovo teisių pažeidimo, kadangi pretendentams esant lygiaverčiams savo profesine patirtimi ir dalykinėmis savybėmis, visi konkurso komisijos nariai sprendimą dėl tinkamiausio pretendento užimti ligoninės direktoriaus pareigas pagrįstai priėmė savo nuožiūra.

2.4. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su ieškovo samprotavimais dėl komisijos nario P. G. ir T. T. artimos bičiulystės, kadangi ir šiuo atveju ieškovas remiasi tik subjektyviomis prielaidomis ir absoliučiai jokių objektyvių jo poziciją patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikęs.

2.5. Nors ieškovas ir teigia, jog tiek trečiojo asmens konkursinė VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės veiklos programa, tiek ir VšĮ „MTVC“ parengta VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2015-2016 m. įstaigos veiklos analizė, yra tapatūs ir visiškai identiški dokumentai, tačiau išskyrus šį deklaratyvų teiginį ieškovas jokios minėtų dokumentų analizės nepateikė ir savo išsakytų teiginių nepatvirtino.

2.6. Atsakovui nėra žinomos jokios aplinkybės apie galimai neracionalų ir neteisėtą Alytaus apskrities S. K. ligoninės lėšų panaudojimą, taip pat atsakovui nėra žinomos aplinkybės apie mažos vertės viešojo pirkimo pagrindu ligoninės iš VšĮ „MTVC“ įsigytą 2015-2016 m. veiklos analizę.

2.7. Ieškovas ne kartą savo apeliaciniame skunde mini dvigubų standartų taikymą, tačiau jokių jo prielaidais pagrindžiančių objektyvių įrodymų dėl dvigubų standartų, konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimų nepateikė. Ieškovas ir šiuo atveju nenurodė, kaip jo nurodomi galimi pažeidimai galėjo įtakoti tai, kad jis konkursą pralaimėjo. Ieškovas be savo subjektyvių įsitikinimų dėl konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimų nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių būtent jo, kaip pretendento į konkurso nugalėtojo vietą, teisių pažeidimą.

2.8. Ieškovui neįrodinėjat priežastinio ryšio tarp nurodomų tariamų pažeidimų ir ieškovo galimybės laimėti konkursą netekimo, taip pat neturint suinteresuotumo bylos baigtimi, visi kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai, jo nurodomos, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstos žinios apie konkurso komisijos narius, hipotetiniai pasvarstymai apie galimai padarytus procedūrinius pažeidimus, yra nereikšmingi ir jokios įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantas neturi teisės ginčyti konkurso rezultatų, nes neturi teisinio suinteresuotumo ginčo byloje. Apeliantas nėra tarp įstatyme tiesiogiai nurodytų subjektų, turinčių teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, o prokuroras ar kiti įgalioti asmenys jokių pretenzijų dėl tariamai neteisėto ir viešą interesą pažeidžiančio konkurso nereiškė, kas tik dar kartą įrodo, kad apeliantas neturi teisės ginčyti komisijos sprendimo dėl konkurso laimėtojo.

3.2. Apelianto keliamos prielaidos dėl tariamai neteisėtai paskirtų komisijos narių V. L. ir P. G. yra visiškai nepagrįstos. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad komisijos nariai V. L. ir P. G. į komisiją buvo paskirti teisėtai.

3.3. Apelianto pretenzijos dėl tariamai neaiškių ir neskaidrių konkurso sąlygų bei dalyvių vertinimo kriterijų yra nepagrįstos. Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir skaidrumo principo. Visi konkurso dalyviai, įskaitant apeliantą (tarybos narį) buvo gerai susipažinę su konkurso sąlygomis, kuriose nustatyta aiški ir vienoda pretendentų vertinimo tvarka ir kriterijai. Pastebėtina, kad nei vienas Konkurso dalyvis, tarp jų ir apeliantas (tarybos narys), minėto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo įstatyme nustatyta tvarka neginčijo.

3.4. Trečiojo asmens parengta veiklos programa neturi nieko bendra su VšĮ „MTVC“ parengta ligoninės veiklos analize. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus (VšĮ „MTVC“ parengtą VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2015-2016 m. veiklos analizę ir trečiojo asmens veiklos programą), padarė visiškai teisingą išvadą, kad tai yra du skirtingi dokumentai, todėl apelianto teiginiai dėl to, kad trečiasis asmuo pasinaudojo tarnybine padėtimi yra net tik kad visiškai nepagrįsti, bet ir itin nekorektiški.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

13. Atsakovės, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-148 buvo patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų viešo konkurso direktorių pareigoms organizavimo nuostatai ( toliau - Konkurso nuostatai), kurių 13 p. nustatyta, kad jeigu įstaigoje yra darbuotojų atstovai ( profesinė sąjunga ar darbo taryba) vienas iš komisijos narių skiriamas jų teikimu ( t.12, b.l. 11). Iš VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus 2017-05-09 rašto Nr. SD-1011 matyti, kad ligoninė į konkurso komisiją delegavo V. L. kaip Lietuvos gydytojų sąjungos Alytaus filialo pirmininkę ( t.1, b.l. 24). Lietuvos gydytojų sąjunga viešai skelbiamais duomenimis yra profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija ( interneto prieiga: https://www.lgs.lt/apie-mus/). Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje ginčo metu buvo kita profsąjunga arba darbo taryba, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad komisijos narė V.L. buvo paskirta į komisiją neteisėtai, nes esant įstaigoje veikiančiai profesinei sąjungai ( jos padaliniui) yra privaloma vieną iš narių deleguoti į konkurso komisiją. Natūralu, kad profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas tuo pačiu yra ir įstaigos darbuotojas, pavaldus tuometiniam vadovui, tačiau pats pavaldumas nėra kliūtis asmeniui būti paskirtam į komisiją, nes priešingu atveju būtų paneigtas pats įstaigos darbuotojų atstovo dalyvavimo konkurso komisijos darbe principas. Taip pat nepateikta duomenų, kad asmeniškai V.L. negalėjo dalyvauti konkurso komisijos darbe dėl Konkurso nuostatų 14 p. nustatytų artimos giminystės ar svainystės ryšių su bent vienu iš pretendentų apribojimų.

14. Atmestini apeliacinio skundo argumentai ir dėl komisijos nario P. G. paskyrimo. Aplinkybė, kad P. G. buvo paskirtas žodžiu, nesudaro pagrindo paskyrimą vertinti kaip neteisėtą. Pats apeliantas pripažįsta, kad P. G. yra ministro primininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais. Kitų ministro pirmininko patarėjų funkcijos yra susiję su kitomis veiklos sritimis, sveikatos organizacijų klausimams yra vienas patarėjas, todėl akivaizdu, kad tik šios srities patarėjas geriausiai tinkamas dalyvauti konkurso komisijoje, atrenkančioje sveikatos priežiūros įstaigos direktorių ( interneto prieiga: https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/ministro-pirmininko-komanda).

15. Apie asmeninius patarėjo P. G. artimos giminystės ar svainystės ryšius su bent vienu iš pretendentų apeliantas duomenų nepateikė. Apelianto teiginiai apie P. G. buvimą Alytaus miesto savivaldybės vicemero T. T. bendramoksliu ir artimu bičiuliu yra niekuo nepagrįsti, todėl laikytini tik subjektyviais svarstymais.

16. Konkurso nuostatuose nėra numatyta, kad pretendentams būtų išaiškinama komisijos narių nušalinimo teisė ir konkurso rezultatų apskundimo tvarka bei terminai ( t.1, b.l. 10-13), kitaip tariant, nuostatai neįtvirtina atsakovo pareigos savo iniciatyva supažindinti pretendentus su Konkurso organizavimo tvarką reglamentuojančiais aktais. Tačiau konkurso nuostatų 6 p. ir 7.7 p. nustatyta, kad išsamesnė informacija apie konkursą turėjo būti paskelbta savivaldybės interneto portale, vietinėje spaudoje, Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje bei viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų svetainėse. Kad šie konkurso nuostatų reikalavimai buvo pažeisti, teismui duomenų nepateikta. Įvertinant apelianto patirtį ir kompetenciją ( buvęs sveikatos ministro patarėjas, apskrities gydytojas, ligoninės direktorius, Alytaus meras, atitinkantis reikalavimus pretenduoti į ligoninės direktoriaus pareigas) spręstina, kad apeliantui neturėjo būti kliūčių susipažinti su konkurso nuostatais, konkurso komisijos personaline sudėtimi, taip pat apeliantui turėjo būti aišku ir žinoma, kad yra galimas komisijos narių nušalinimas ( jeigu yra pagrįsta priežastis), ir yra galimas konkurso rezultatų apskundimas.

17. Ta aplinkybė, kad apeliantui konkurso komisijos sudėtis nebuvo pristatyta ( konkurso garso įrašas DS220133, nuo pradžios) laikytina mažareikšmiu pažeidimu įvertinant, kaip jau minėta 16 pastraipoje, konkursą reglamentuojančių teisės aktų išankstinį paskelbimą, ir pretendento patirtį bei ankstesnę darbinę veiklą. Iš konkurso garso įrašo matyti, kad apeliantas asmeniškai pažinojo komisijos narius, žinojo jų pareigas ( pavyzdžiui, kalbėdamas apie vadovo santykius su darbuotojų kolektyvu, nurodė taip kalbantis ne todėl, kad gydytoja ( galimai V.L.) yra ligoninės darbuotoja), apeliantui buvo suteikta pakankamai laiko pristatyti savo programą (programos pristatymas truko nuo 1:30 iki 10:44 min, t.y. 9 minutės ir 15 sekundžių), taip pat apeliantas turėjo galimybę labai plačiai ir išsamiai atsakinėti į komisijos narių užduotus klausimus, konkrečiai į klausimą apie racionalų lėšų naudojimą atsakinėjo nuo 21:10 min. iki 24:04 min., kai viena iš komisijos narių nutraukė ir pasakė, kad jos netenkina atsakymas, patikslino klausimą, po to apeliantas tęsė atsakymą, kurį reziumavo komisijos narė. Apeliantas į komisijos narės pastabą reagavo sakydamas, kad kai buvo „užvestas ant bėgių, tai ir atsakė“ ( garso įrašo 24:30 min.). Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvas, esą komisijos narė išreiškė savo šališkumą, yra atmestinas, nes iš konkurso garso įrašo matyti, kad komisijos narė, priešingai, padėjo pretendentui konkrečiau, trumpiau atsakyti į klausimą, aiškiau suformuluoti mintį, o ir pats apeliantas nė kiek dėl pastabos nesutriko.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

19. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad trečiojo asmens veiklos programa buvo netiesiogiai nupirkta už Alytaus apskrities S. K. ligoninės lėšas ir už šias paslaugas buvo sumokėta 2 420 Eur. Iš byloje pateiktų VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2015-2016 m. veiklos analizės ( t.1, b.l. 80-94) ir A. V. veiklos programos ( t.1, b.l. 98-128) matyti, kaip kad teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad tai yra du skirtingi dokumentai.

20. Apeliantas savo skunde kelia komisijos narių įvertinimų, paskirtų dalyviams už tą patį atsakymą/ veiklos barą, skirtingumo problemą, sakydamas, kad skirtingi balai įrodo neobjektyvų ir nekompetentingą vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso nuostatų 17 p. nustatė, kad kiekvienas konkurso komisijos narys vertina pretendento veiklos programą ir pokalbį atskirai nuo 1 iki 10 balų, įrašydamas vertinimus į individualaus vertinimo lentelę, blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Iš byloje pateiktų skirtingų komisijos narių vertinimo lentelių ( t.1, b.l. 28-34) matyti, kad komisijos narių vertinimai surašyti nustatyto intervalo ribose.

21. Apelianto argumentams dėl komisijos narių duotų įvertinimų taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos dėl konkurso rezultatų vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

22. Kolegija apibendrina, kad šioje byloje apeliantas neįrodė komisijos narius peržengus jiems suteiktos vertinimų laisvės ribas, todėl nėra pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija ir pateiktais įvertinimais.

23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

24. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Atsakovė patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto ( CPK 98 str. 1-3 dalys). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra 13,75 Eur, jos priteistinos iš apelianto ( CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, įm.k. 111102979, iš ieškovo J. K.,

a.k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur ( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,75 Eur ( trylika eurų ir 75

ct) bylinėjimosi išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėGintautas Koriaginas