Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo T. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., 2015 m. spalio 3 d., apie 6.01 val., būdama neblaivi (duomenys neskelbtini), M. S. namuose, skambino bendrajam pagalbos centrui ir informavo, kad reikalinga pagalba, nes iš namų negali išprašyti sugėrovų, nors žinojo, kad nėra pagalbos poreikio ir, kad atvykę pareigūnai sudrausmintų sugėrovus. Tokiais savo veiksmais T. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188²⁰ straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

T. K. teismo posėdžio metu kalta prisipažino. Jos kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), pareigūno Artūro Adomavičiaus tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), rašytiniu pažeidėjos paaiškinimu (4 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą ji padarė būdama neblaivi (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas nuobaudą T. K. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad yra pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau už administracinių teisės pažeidimų padarymą nebuvo bausta, todėl jai skirtinas įspėjimas.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) pateikė patirtos turtinės žalos dėl T. K. neteisėtų veiksmų apskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad Vilniaus apskrities VPK paskaičiavo 11,87 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 5,33 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 1,46 Eur ir transporto išlaidos – 5,09 Eur. Remiantis LR ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis.

Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl T. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į bereikalingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų skaičiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į T. K. pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl T. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas, išieškoti iš T. K. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog T. K. iškvietus policiją, nesant poreikio ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl T. K. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 5,09 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnyje, ir ją įspėti.

Priteisti iš T. K. 5,09 eurų nuostolį Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti. T. K. , kad priteistą turtinį nuostolį pažeidėja turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jai įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.