Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus r. apylinkės prokuratūros Šeštasis skyrius 2014-07-25 priėmė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui, V. V. kaltinant tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), realiai vykdydamas veiklą adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad yra atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatytą laiką bei žinodamas, kad už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 aplaidžiai tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei pagal minėto įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2008-09-01 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), neregistravo duomenų apskaitos registre bei pagal 2008-09-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitos registrą įtraukė išmokėtą sumą, kuri neatitinka kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos, t. y. į apskaitos registrą įtraukė 699.07 Lt mažiau nei įrašyta kasos išlaidų orderyje, tokiu būdu pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31.

Kaltinamojo V. V. kaltės klausimas nesprendžiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šį nusikaltimą prisipažino visiškai ir paaiškino jo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad , kad nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo tapo bendrovės vadovu. Minėtos bendrovės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovė realiai registracijos adresu jokios veiklos nevykdė. Bendrovė savo veiklą vykdė lizingo būdu įsigytose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Pradžioje bendrovės akcininku buvo jis, vėliau bendrovės akcininke tapo jo draugė E. M., o galimai 2008 m. pabaigoje (konkrečių datų neprisimena) akcininku tapo R. J.. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo visuomeninis maitinimas. Kadangi jis įsigijo jau įsteigtą bendrovę, todėl bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. T. ir toliau liko dirbti (duomenys neskelbtini). Vėliau bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė A. B., o dar vėliau dirbo kitas asmuo, kurio vardo ir pavardės dabar tiksliai neprisimena. Jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų: bendrovė teikdavo visus būtinus dokumentus tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bendrovė niekada nėra gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi antrame patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), aukšte. 2008 m. pabaigoje jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ susidarė sunki finansinė padėtis, bendrovė beveik nevykdė veiklos, nebeįstengė mokėti įmokų lizingo įmonei. Dėl to 2009-01-09 atvykę AB „SEB bankas“ darbuotojai liepė atiduoti patalpų, kuriose bendrovė vykdė veiklą, raktus bei atleisti iš darbo bendrovės darbuotojus. Vykdydamas bendrovės patalpų savininko nurodymus, jis atleido įmonės darbuotojus ir atidavė patalpų raktus. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai liko minėtose patalpose. Tik 2010 m. pavasarį ar vasaros pradžioje banko darbuotojai nurodė pasiimti iš buvusių bendrovės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentus, jis pasiėmė minėtus dokumentus ir atsivežė adresu: (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ar visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išlikę minėtose patalpose, tačiau jis išsaugojo visus iš minėtų patalpų atsivežtus dokumentus. Susipažinęs su 2008-09-04 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, jis paaiškino, jog jam buvo išmokėta nurodyta pinigų suma - 1343,06 Lt. Ši pinigų suma buvo paimta bendrovės prekių įsigijimui. Kadangi nuo minėtų įvykių praėjo gana daug laiko, todėl jis negali konkrečiai paaiškinti, kokioms konkrečioms prekėms buvo paimti pinigai, tačiau bendrovės buhalterei turėjo būti pateiktas išlaidas patvirtinantis važtaraštis. Jis negali pasakyti, kodėl buhalterė į apskaitos registrą įtraukė išmokėtą sumą, kuri neatitinka kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos, t. y. į apskaitos registrą įtraukė 699.07 Lt mažiau nei įrašyta kasos išlaidų orderyje. Iš esmės bendrovėje buvo saugomi visi dokumentai, patvirtinantys bendrovės patirtas išlaidas, todėl negali paaiškinti aplinkybių, nurodytų pranešime apie įtarimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pateikė visus prašomus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau galimai trūkstami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai pasimetė ar dingo tuo metu, kai ilgą laiką neturėjo raktų nuo buvusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis tikrai jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų niekada neslėpė ir nenaikino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 61-67, 2 t. b.l. 79, 84-85).

Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad neįtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2008-09-01 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis neregistruotas duomenų apskaitos registre. Pagal 2008-09-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitos registrą įtraukta išmokėta suma neatitinka kasos išlaidos orderyje nurodytos sumos. Į apskaitos registrą įtraukta 699, 07 Lt mažiau nei įrašyta kasos išlaidų orderyje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, reikalaujančią į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nepateikimo bei bendrovėje padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 (1 t. b.l. 112-117),

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. B. (1 t., b. l. 38-40, 41-43); R. T. (1 t., b. l. 44-46), N. V. (2 t., b. l. 28-29) davė parodymus ir surinkta kita ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (t. 1, b.l. 1-5, 35-37, 51-57, 68-80, 81-82, 95-109, 118-200, t. 2, b.l. 2-22, 26-27, 30, 44-47).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija) (toliau-BK 223 str. 1 d.).

Vadovaudamasis BPK 420 straipsniu teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Vadovaudamasis BPK 424 straipsniu nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Priėmęs nutartį nutraukti procesą, teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo apskųsti teisėjo nutartį nutraukti procesą aukštesniajam teismui.

2. Jei aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, panaikina nutartį nutraukti procesą, kitas to paties teismo, kurio priimta nutartis panaikinta, teisėjas privalo priimti vieną iš šio Kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sprendimų.

Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 d. 2) p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Vadovaudamasis BK 3 str., 95 straipsnio 1 d. 1) b) p. p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) (toliau-BK 95 str.) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:

b) penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

BK 95 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

BK 95 straipsnio 3 dalyje konstatuota, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.

BK 95 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

BK 223 straipsnio 1 d. nurodytas jo pavadinimas: „Aplaidus apskaitos tvarkymas“ ir dalies turinys:

Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 11 straipsnio 3 d. konstatuota, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas metais. Bylos nagrinėjimo atveju jis dėl 2008-07-01-2008-12-31 padaryto nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d. baigiasi praėjus BK 95 str. 1 d. b) p. 5 metų skaičiui 24 valandą, prieš prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai (BK 3 str.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimas švenčių arba nedarbo dieną senaties termino nepratęsia.

Teismo baudžiamasis įsakymas pagal teisinę prasmę prilygintinas prie apkaltinamojo nuosprendžio.

Tokiu būdu teismo baudžiamasis įsakymas negali būti priimtas 2014-08-07, nes nuo 2013-12-31 suėjo BK 95 str. 1 d. b) p. nustatytas 5 metų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo senaties terminas.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, buvo teistas ar padaręs nusikalstamas veikas, todėl, teisinio pagrindo, numatyto BK 95 str. laikyti, kad senaties terminas sustojo ar nutrūko, nėra.

Baudžiamasis procesas nutrauktinas ( LR Aukščiausiojo Teismo konsultacija B3 2003-06-24, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-580/2004 S-2.2.4 – Teismų praktika Nr. 22 pusl. Nr. 156-158).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, panaikintini įsiteisėjus nutarčiai, ir, saugomas prie bylos dokumentas-kaltinamojo vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas kaltinamajam (t. 2, b.l. 88-97).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., 4, 31-32, 253 str., 424 str. 1 d.-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vadovaudamasis BK 3 str., 95 straipsnio 1 d. 1) b) p. p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) baudžiamojoje byloje Nr. 1-416-269/2014 pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti, 2013-12-31 suėjus 5 m. senaties terminui kaltinamąjį V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti įsiteisėjus nutarčiai, ir, saugomą prie bylos dokumentą- V. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam.

Nutartį prokuroras gali būti apskųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus r. apylinkės teismą 7 d. laikotarpiu nuo nutarties gavimo dienos.