- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-218-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Legertas“
- Atsakovas
- UAB „Abudu“
- Advokatai
- Vitalija Kopūstienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 218 – 198 / 2010
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Abudu“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8617-589/2009 pagal ieškovo UAB „Legertas“ ieškinį atsakovui UAB „Abudu“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 378,75 Lt skolos, 291,01 Lt palūkanų, 12,83 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB “Legertas“ suteikė paslaugų ir prekių UAB „Abudu“ už 66 015,11 Lt. Tai patvirtina civilinėje byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros. UAB „Abudu“, skolinius įsipareigojimus vykdė vėluodama, todėl kaupėsi palūkanos, kurios, vadovaujantis CK 6.54 str., buvo įskaitomos pirmiausia, kai tik UAB „Abudu“ įmokėdavo į UAB „Legertas“ sąskaitą tam tikrą skolos dalį.
Pagal CK 6.210 str. 2 d., terminą sumokėti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi prievolės šalys yra privatūs juridiniai asmenys, moka 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato kitaip. Nurodo, jog šiuo atveju kitokią palūkanų normą numato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kadangi šalys atitinka įstatymo 1 str. 2 d. reikalavimus – yra ūkio subjektai, tarp kurių buvo sudarytas komercinis sandoris. Pagal įstatymo 2 str. 3 d., palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Atsakovo skola susidarė ir pareiga mokėti palūkanas kilo iš skirtingų PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų skirtingu laiku. Todėl mokėtinos palūkanos įvairiais laikotarpiais kito. Nurodė, jog nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dviems metams. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys. Be to, nuo bylos iškėlimo dienos atsakovas skolos nemokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl 6 274,43 Lt skolos priteisimo, likusioje dalyje – atmesti. Prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dviems metams, mokant kas mėnesį po 260 Lt (b. l. 39-40).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 10 378,75 Lt skolos, 291,01 Lt palūkanų, 12,83 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas bylą nagrinėjo atsakovo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad UAB „Abudu“ yra juridinis asmuo, jį gali atstovauti ne vienas darbuotojas.
Nustatė, kad UAB „Legertas“ pagal PVM sąskaitas – faktūras suteikė paslaugų ir prekių UAB „Abudu“ už 66 015,11 Lt sumą. Atsakovas PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes gavo, tai patvirtino savo parašu, pretenzijų dėl jų kokybės nepareiškė, dalį pinigų sumokėjo, tačiau pilnai už prekes neatsiskaitė iki šiol. Kadangi atsakovas neatsiskaitė laiku, todėl už vėlavimą teismas priskaičiavo palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą. Pažymėjo, jog sunki ekonominė padėtis liečia ne tik atsakovo, bet ir ieškovo interesus. Abi šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Atsakovas nuo tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą, nėra sumokėjęs nei dalies skolos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: UAB „Legertas“ ieškinio reikalavimą dėl 10 378,75 Lt skolos priteisimo iš UAB „Abudu“ tenkinti iš dalies ir priteisti 6 274,43 Lt skolos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesiams. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 185 str., 284 str., CK 1.5 str., 6.54 str., ir kt.), o būtent:
1. Teismas netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas neskaičiuoti palūkanų ir nepaskirstyti įmokų taip, kaip nurodyta CK 6.54 str. Kadangi atsiskaitant su ieškovu mokėjimo paskirtyje visuomet būdavo nurodoma „už prekes“, o ieškovas tokias įmokas priimdavo, todėl jis neturėjo teisės įmokų užskaityti už palūkanas. Be to, 12,83 procentų metinės palūkanos taip pat priteistos nepagrįstai, kadangi tai yra kintantis dydis. Kas pusmetį šios palūkanos turėtų būti perskaičiuojamos, kurios dabar nebesiekia 12,83 procentų.
2. Neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo pažeista atsakovo teisė duoti paaiškinimus su ginču susijusiais klausimais, užkirstas kelias taikos sutarties sudarymui.
3. Nepagrįstai nuspręsta atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo turtinės padėties, todėl be pagrindo nusprendė, kad jo įmonę ekonominė padėtis palietė taip pat. Atsakovas nevengia prievolių vykdymo, uždelsė atsiskaityti ne dėl nesąžiningumo, o dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2006-04-30 skolų suderinimo aktas negali būti laikomas susitarimu dėl palūkanų ir delspinigių neskaičiavimo. Jis buvo sudarytas ir atsakovui pateiktas tik mokesčių tikslais. Neįtraukus palūkanų į skolų suderinimo aktą, nereiškia, kad ieškovas atsisako teisės jų apskritai reikalauti. Be to, nepagrįstas skundo argumentas, kad palūkanos turėtų būti perskaičiuojamos ir turėtų būti taikoma paskutinioji (mažiausia) palūkanų norma. Toks aiškinimas neatitinka galiojančių teisės normų, nes taikoma turi būti ta palūkanų norma, kuriai galiojant atsirado skola. Mano, kad bylos nagrinėjimas neturėjo ir negalėjo būti atidėtas. Atsakovas tiek teisinių santykių su ieškovu metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuolat vilkino savo prievolių vykdymą, nors antrajame teismo posėdyje atsakovo aststovas nedalyvavo dėl ligos, tačiau jokiam kita, atstovui į bylą nepavedė atvykti, be to, nepasirūpino apie tai nei ieškovo, nei teismo informuoti iš anksto. Priešingai nei teigia apeliantas, jo nebendradarbiavimas, vengimas susitarti taikiu būdu, teisminio proceso vilkinimas tik patvirtina, jog nėra jokių galimybių sudaryti taikos sutartį. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad skolos išdėstymas yra netikslingas dėl ir taip jau ilgo atsakovo vengimo atsiskaityti, kas padarė žymią žalą ieškovo finansiniams interesams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d. ). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad tarp šalių buvo susitarimas neskaičiuoti palūkanų ir nepaskirstyti įmokų taip, kaip nurodyta LR CK 6.54 str. Tokio šalių susitarimo byloje nėra, o 2006-04-30 skolų suderinimo aktas nėra šalių susitarimas dėl palūkanų ir delspinigių neskaičiavimo (b.l.41-43). Pažymėtina tai, kad atsakovas skolų suderinimo akto net nepasirašė (b.l.43), pasirašyto akto ieškovui negrąžino, todėl jau vien dėl tos aplinkybės skolų suderinimo aktas negali būti laikomas ieškovo atsisakymu nuo palūkanų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovui nurodžius mokėjimo paskirtį „už prekes“, atsakovas priimdavo mokėjimą už skolą, o ne už palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėjimo paskirties nurodymas „už prekes“ reiškia atsiskaitymą pagal galiojančias prievoles, įmokas paskirstant pagal CK 6.54 str. nuostatas, nes susitarimo nepaskirstyti įmokų taip, kaip nurodyta įstatyme, tarp šalių nebuvo. Atsakovo argumentai dėl palūkanų perskaičiavimo nepagrįsti. Iš ieškovo pateikto skolos, palūkanų paskaičiavimo matyti, kad paskaičiuojant palūkanas buvo taikoma ta palūkanų norma, kuriai galiojant atsirado skola (b.l.3-6). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeista atsakovo teisė į gynybą. Atsakovas – juridinis asmuo, apie teismo posėdžius atsakovui buvo žinoma, teisė teikti įrodymus, pasirūpinti atstovavimu suvaržyta nebuvo. Įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.).
Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistos skolos išdėstymo klausimą, teisingai konstatavo, kad turi būti atsižvelgiama ir į ieškovo interesus, nes susiklosčiusi sunki ekonominė situacija neigiamai veikia ne tik atsakovo, bet ir ieškovo finansinę padėtį, tuo labiau, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino procesines teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas ( CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutar i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš UAB „Abudu“ į. k. (duomenys neskelbtini), 4 Lt (keturis litus ) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.