- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-639-540/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00344-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno statybininkų rengimo centro moksleivis, dirbantis UAB „Irlanda“, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. Kauno r. sav., Raudondvario k., Didvyrių gatvėje G. Š., vairavo transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, jog jam draugas E. K. paliko automobilį remontui ir jis su juo važiavo parvežti draugo. Važiuojant, jo nuomone, sprogo padanga ir jis su automobiliu apsivertė. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs.
Motyvuojamoji dalis
G. Š. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), paaiškinimais (b. l. 3-5), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 7), fotonuotraukomis (b. l. 8-9), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 12).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. Š. traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. Kauno r. sav., Raudondvario k., Didvyrių gatvėje G. Š., vairuodamas transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė bei apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 133; 231.2; 234 punktų reikalavimus.
G. Š. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti kaip pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sutaptis.
Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Byloje duomenų, kad G. Š. būtų apgadinęs kitam asmeniui priklausantį automobilį ar kokį nors kitą turtą: kelio dangą, šlaitą, kelio ženklus ir pan. nėra. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 7) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinės grotelės, priekiniai žibintai (jų nėra), apgadinti priekiniai sparnai, deformuoti statramsčiai ir stogas, bagažinės dangtis, kairys galinis sparnas, kairės pusės ratai, nulaužtas kairys galinio vaizdo veidrodėlis, sudaužytas priekinis stiklas. Minėtas automobilis priklauso E. K., kuris automobilį buvo perdavęs naudotis G, Š.. E. K. pretenzijų G. Š. neturi, kadangi pastarasis žalą atlygino (b. l. 5). Taigi, darytina išvada, kad 2013 m. gruodžio 31 d. G. Š. buvo automobilio VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik G. Š. vairuotam automobiliui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad eismo įvykio metu G. Š. apgadino tik paties vairuotą automobilį. Byloje jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra. Tai įvertinus jo sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. nurodyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu – nesant G. Š. veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse.
Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 231.4 p. ir 234 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Todėl pagal KET nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, kad dėl G. Š. veiksmų buvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir dėl to jiems padaryta turtinė žala. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Kadangi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Š. eismo įvykio metu apgadino tik paties vairuotą automobilį, kuris priklauso E. K., su kuriuo jie yra draugai ir kuris automobilį suremontavimo tikslu paliko G. Š., todėl jis neturėjo pareigos pranešti policijai apie eismo įvykį.
Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, nesant G. Š. veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių KET 14 p. numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 133 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. G. Š. pripažino, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Minėta aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina aukščiau paminėtų KET reikalavimų pažeidimą ir tokia G. Š. veika atitinka ATPK 124 ¹ str. 7 d. bei 128 str. 1d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta veikų, numatytų ATPK 124 ¹ str. 7 d., 128 str. 1d. esmė ir šie pažeidimai yra pilnai įrodyti, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnius, kadangi G. Š. veika buvo kvalifikuota kaip pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sutaptis, nors iš esmės atitinka tik pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ str. 7 d., 128 str. 1d. dispozicijose, todėl G. Š. veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 124 ¹ str. 7 d. ir 128 str. 1d. (ATPK 284 str. 2 d.) ir jis yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. Š. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. Š. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 124 ¹ str. 7 d., 128 str. 1d. sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 33 str. 2d., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylos teiseną G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 128 str. 1d. ir skirti administracines nuobaudas:
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.- 30 Lt (trisdešimties litų 00 ct) baudą;
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1d.-1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.