- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- A-143-1295-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. T. (toliau – pareiškėjas) prašymu (b. l. 4 – 16) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) direktoriaus 2009 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. P1-260, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas jam nėra suprantamas, prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, įstatymų normoms, jame išdėstyti tik subjektyvūs ir abstraktūs pamąstymai, vienpusiškas situacijos vertinimas. Pareiškėjo nuomone, įsakyme nurodyti sunkesni kaltinimai, nei jis informuotas pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl visų pareikštų kaltinimų, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas. Be to, motyvuotą 2009 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. P20-20 gavo tik po nuobaudos paskyrimo. Šios išvados teiginiai, jog neatsakydamas į tarybos nario S. D. klausimus, kodėl tikslinga (ar netikslinga) patvirtinti teikiamą sprendimo projektą, kokių rezultatų laukiama, kokios gali būti teigiamos ar neigiamos pasekmės, bei dviprasmiškais atsakymais tarybos nariams S. D. ir A. V. sukėlė tam tikrus įtarimus dėl savivaldybės administracijos veiksmų skaidrumo, yra nemotyvuoti, o iš tarybos posėdžio fragmentų, nurodytų išvadoje, apskritai negalima suprasti, apie ką buvo kalbama. Teigė, kad jis neturėjo pateikti papildomų argumentų dėl projekto priėmimo tikslingumo, nes tai atspindėjo prie projekto pateikta medžiaga. Be to, klausimas buvo užduotas jam kaip architektui, t. y. kūrėjui, o ne savivaldybės administracijos tarnautojui, todėl jis gali turėti savo įsitikinimus, kurių posėdyje neatskleidė. Tarybos svarstomu klausimu sprendimas buvo priimtas, todėl neatsirado jokių žalingų pasekmių, ir vien dėl to jam negali kilti tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, tiriant tarnybinį nusižengimą ir skiriant nuobaudą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas tarnybinę nuobaudą, viršijo kompetenciją, nes pagal Taisyklių 3 ir 4 punktus tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, o jį į pareigas 1991 m. gegužės 28 d. priėmė Klaipėdos miesto meras. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkės raštas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nelaikytinas oficialia informacija apie tarnybinį nusižengimą, nes jame turėjo būti konkrečiai nurodyta tarnybinio nusižengimo laikas, vieta, neteisėti veiksmai, kaltės forma, priežastinis ryšys ir žalingos pasekmės, be to, jame išreikšta ne Liberalų sąjūdžio frakcijos, o jos pirmininkės nuomonė. Pareiškėjo nuomone, nėra tokios kaltės rūšies kaip neapdairumas, kuri įvardinta skundžiamame įsakyme, todėl nenustačius jo kaltės negali kilti tarnybinė atsakomybė. Pažymėjo, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas turi suprasti, dėl kokios ir kada padarytos veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama nuobauda. Jam formuluojami kaltinimai pažeidus bendruosius valstybės tarnybos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, nešališkumo, viešumo, teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių laikymosi, viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimo, tinkamo pareigų atlikimo ir pan.) yra nekonkretūs, todėl jam neaišku, ką konkrečiai jis pažeidė ir ar apskritai pažeidė teisės normas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 60 – 63) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka (toliau – Tvarka). Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 1 d. gavo Klaipėdos miesto tarybos narės A. V. prašymą ištirti, ar pareiškėjas nepažeidė įstatymų ir valstybės tarnautojų etikos principų, pristatydamas tarybos sprendimo projektą, ir šis kreipimasis laikytinas oficialia informacija tarnybiniam tyrimui pradėti. Dėl pareiškėjo argumento, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo skirti jam tarnybinės nuobaudos, nurodė, kad vykdomąja savivaldos institucija yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (pagal 2003 m. sausio 28 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. IX-1327 redakciją). Teigė, kad pareiškėjui buvo pranešta, jog jis įtariamas padarius tarnybinį nusižengimą. Pagal Tvarkos 7 punktą, informuojant apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą, nereikalaujama iš anksto kvalifikuoti veikos, nustatyti pažeidimo apimties ir sudėties. Pareiškėjo 2009 m. birželio 9 d. paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad jam nekilo neaiškumų, dėl kokio jo veiksmo ir kokių aplinkybių pradėtas tyrimas, todėl jo teiginiai, jog nesuprato, kuo yra kaltinamas, nepagrįsti. Įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nebūtina nurodyti nuobaudos skyrimo motyvų, nes jie gali atsispindėti motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo veiksmus, kurie neatitinka valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, konstatuota ir jo kaltė. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad neįrodytos žalingos pasekmės. Pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ir jos buvo aptartos motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjo teiginiai, 2008 m. gegužės 28 d. posėdžio metu pristatant darbotvarkės 11 klausimą, sukėlė tarybos narių nepasitenkinimą, parodė jiems nepagarbą bei neigiamą pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, taip pat padarė neigiamą įtaką visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnautojais ir apskritai vietos valdžios priimamų sprendimų teisėtumu. Pareiškėjo argumentai, kad atsakyti į tarybos nario klausimą jis neprivalo, nes prie projekto pridedamuose dokumentuose pateikta visa informacija, yra nepagrįsti. Pareiškėjas, einantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir tarybos posėdyje atstovaudamas šiam skyriui, privalėjo atsakyti į tarybos narių klausimus tiek pagal pareigybės aprašymą, tiek pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-123 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatas (51 p.). Pabrėžė, jog pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojų etikos principus ir taisykles, įtvirtintus Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.2, 2.3, 6.5, 8.1 ir 8.2 punktuose, ir dėl to jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia nuobauda, proporcinga padarytam nusižengimui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 126 – 130) pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Teismas panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. P1-260.
Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas – karjeros valstybės tarnautojas, todėl jam taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pareiškėjas drausmine tvarka nubaustas už tai, kad dėl neapdairumo netinkamai atliko savo pareigas – 2009 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai tarybos narių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme. Valstybės tarnautojų pareigos reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje. Pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Etikos taisyklės apibrėžia valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas. Šios taisyklės reglamentuoja valstybės tarnautojo veiklą ir elgesį, susijusį su tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymu (2.2, 2.3, 6.5, 8.1, 8.2 p.). Teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šis aktas turi būti konkretus ir aiškus. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, - aplinkybės, bylojančios apie taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, nesilaikymą bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą. Teismas pažymėjo, jog tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių Taisyklių 5 punkte pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Teismas nustatė, kad komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui gavus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos 2009 m. birželio 1 d. raštą Nr. 05-06 „Dėl administracijos darbuotojo V. T. elgesio“. Kadangi šiame rašte nėra įvardinta, kokiais pareiškėjo veiksmais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, laikytina, jog pareiškėjo veiksmai dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28, 29 d. posėdžio metu buvo įvertinti, komisijai susipažinus su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. posėdžio įrašu. Teismas atsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P1-866 patvirtinto Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.13 punktą, Reglamento 51 punktą, įvertino 2009 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas pažymėjo, jog nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo atsakymai buvo neišsamūs, nepakankami tarybos nariams priimti sprendimą, 2009 m. gegužės 29 d. pareiškėjo pristatytam sprendimo projektui buvo pritarta. Pranešėjo atsakymas į tarybos nario S. D. klausimą, jog jis, kaip architektas, turi savo Klaipėdos plėtros viziją, nelaikytinas netinkamu, nes Konstitucija garantuoja kiekvieno žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus (Konstitucijos 25 str. 1 d.). Be to, teismui įpareigojus atsakovą pateikti visus dokumentus, susijusius su skundžiamo įsakymo priėmimu, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai S. D. ir A. V. būtų tiesiogiai įvardinę netinkamai savo pareigas atlikusius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus bei jų veiksmus, galėjusius duoti pagrindą suabejoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiklos skaidrumu. Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 10 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliekamas išsamiai, išvada turi būti motyvuota. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą buvo priimta, komisijai disponuojant tik dviem įrodymų šaltiniais – pareiškėjo paaiškinimu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašu. Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė dėl neapdairumo. Kadangi 2009 m. birželio 9 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog valstybės tarnautojo pareigas jis atliko tinkamai ir tarnybinės etikos nepažeidė, esant įsakyme nurodytai pažeidėjo kaltės formai, neaišku, ar pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu, ar aplaidumu, ir kokiais įrodymais tokios kaltės formos nustatymas grindžiamas. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog savo elgesiu pareiškėjas parodė neigiamą pavyzdį kitiems valstybės tarnautojams, elgėsi neatsakingai ir nepagarbiai tarybos narių atžvilgiu, tokia išvados formuluotė laikytina abstrakčia, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės atliktas neišsamiai, pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų nusižengimų neįrodyta ir tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, įsakymas skirti nuobaudą naikintinas. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.18 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad nustatytas koeficientas nemažintinas, o Rekomendacijose nenumatytas išlaidų už susipažinimą su bylos medžiaga, teisminės praktikos studijas bei konsultacijas atlyginimas, todėl už prašymo surašymą pareiškėjui priteistina 2 400 Lt suma. Pareiškėjo atstovas dalyvavo 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 8 min., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 120 Lt atstovavimo išlaidų suma. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 520 Lt atstovavimo išlaidų suma.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 132 – 134) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo priimtas sprendimas turi būti motyvuotas (ABTĮ 86, 87 str.). Teismas, priešingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai, vertino ir tyrė tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmus, atliktus tiriant tarnybinį nusižengimą, tačiau visiškai netyrė pareiškėjo veiksmų, už kuriuos paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas netyrė, ar teisingai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vertino pareiškėjo padarytą veiką bei konstatavo pagarbos žmogui ir valstybei, viešumo ir nešališkumo principų pažeidimą.
2. Pareiškėjas pažeidė paminėtuose teisės aktuose įtvirtintus etikos principus ir taisykles, todėl jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo suformuluotą kaltinimą vertino kaip nekonkretų, tačiau nenurodė, kokios teisės normos skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeistos bei kokių konkrečiai veiksmų neatliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, skirdama tarnybinę nuobaudą už valstybės tarnautojų veiklos etikos principų pažeidimą. Nedideli įsakymo įforminimo trūkumai (nenurodytas tikslus veikos padarymo laikas ar neįvardyta kaltės forma) negali būti vertinami kaip nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai ir nepakeičia pareiškėjo padarytos veikos esmės (administracinė byla Nr. I-1727/2005).
3. Teismas neišsamiai ištyrė įrodymus (ABTĮ 79 str. 1 d.). Nepagrįsta išvada, kad neįrodyta pareiškėjo kaltė ir žalingos pasekmės. Tarybos posėdžio garso įrašas yra objektyviausias faktines aplinkybes įrodantis dokumentas, bet teismas jo posėdžio metu netyrė, nors jis buvo pateiktas. Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkės A. V. 2009 m. birželio 1 d. prašymas Nr. 05-06 laikytinas oficialia informacija, paskatinusia pradėti tarnybinį tyrimą.
4. Teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą dėl netinkamai nustatytos tarnybinės nuobaudos vietos tarnybinių nuobaudų hierarchinėje sistemoje, nes pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra pati švelniausia tarnybinė nuobauda, o tuo tarpu teismas pasisakė dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146 – 147) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinis skundas nepaneigia nei vieno teismo teiginio.
2. Tarybos posėdžio garso įraše nėra jokių duomenų apie nusižengimą. Teismas negarsino šio įrašo, atsižvelgdamas tiek į jo, tiek į apelianto pageidavimą.
3. Susipažinti su bylos medžiaga teismą įpareigoja ABTĮ 68 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. birželio 23 d. įsakymo matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba –pareiškėjui paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5 ir 7 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei Etikos taisyklių 2.2, 2.3, 6.5, 8.1 irt 8.2 punktų pažeidimą.
Nurodytos teisės normos nustato valstybės tarnautojui privalomus laikytis veiklos etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, nešališkumo ir viešumo principai), kurių turinys įstatymo lygmeniu yra atskleistas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje: pagarba žmogui ir valstybei – pareiga gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 p.); nešališkumas - pareiga būti objektyviam, priimant sprendimus vengti asmeniškumų (5 p.); viešumas - pareiga užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais (7 p.), o poįstatyminio teisės akto lygmeniu – Etikos taisyklėse, atitinkamai: pagarba žmogui ir valstybei – pareigos elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.2 ir 2.3 p.); nešališkumo principas – pareiga išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą (6.5 p.); viešumo principas – pareigos užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus, teisės aktų nustatyta tvarka teikti reikiamą informaciją kitiems valstybės tarnautojams ir visuomenei. Informacija ribojama tik tada, kai būtina apsaugoti visuomenės interesus arba kai šitai reglamentuoja teisės aktai (8.1 ir 8.2 p.). Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo įsakymo bei 2009 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados (šios išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas), faktiniu paminėtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrindu buvo tik pareiškėjo atsakymai į jam, kaip svarstomo klausimo pranešėjui, savivaldybės tarybos narių pateiktus klausimus savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. posėdyje. Todėl nurodyti atsakymai teismo turėjo būti analizuojami ir vertinami aukščiau nurodytų valstybės tarnautojo elgesio principų taikymo požiūriu, t. y. nagrinėjamai bylai yra reikšminga išaiškinti, ar šie pareiškėjo atsakymai į tarybos narių pateiktus klausimus savo forma ar turiniu pažeidžia nurodytais principais nustatytas valstybės tarnautojui privalomas elgesio taisykles.
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariami pareiškėjo atsakymai paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardinti kaip dviprasmiški ir sukeliantys abejonių, o skundžiamame įsakyme – kaip neatsakingi ir nepagarbūs tarybos narių atžvilgiu. Tačiau nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pačiame skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, kuo pasireiškė nurodytų atsakymų ydingumas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 29) pacituoti pareiškėjo atsakymai į tarybos nario S. D. klausimus (pažymėtina, kad šie klausimai pareiškėjui buvo užduoti kaip architektui pagal specialybę), kolegijos manymu, yra pateikti kaip savo (kaip architekto) nuomonės išdėstymas, o savo pateikimo forma negali būti pripažinti tarybos narių atžvilgiu nepagarbiais, t. y. kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais. Pažymėtina, kad atskirų savivaldybės tarybos narių paminėtų atsakymų vertinimas yra subjektyvi šių narių nuomonė, todėl savaime negali būti laikomi įrodymais šioje administracinėje byloje. Kitų (be paminėtų pareiškėjo atsakymų citatų) įrodymų, patvirtinančių skundžiamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, atsakovas nepateikė. Todėl kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais aptarto (pareiškėjo tariamai padaryto) etikos principų pažeidimo fakto nustatymo klausimu.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.