- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1719-504/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00037-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjos pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jos vaikai: L. B. ir V. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. B. mirė našle, jos sutuoktinis L. B. miręs (duomenys neskelbtini).
Po R. B. mirties liko palikimas – 0,0600 ha sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su jame esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
R. B. palikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjas L. B. (toliau – pareiškėjas) faktiniu valdymu iš karto po mamos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl palikimo priėmimo, mirus mamai, pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.
Pareiškėjas gyveno kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini), ir iki mirties ja rūpinosi. Pareiškėjas po mamos mirties priėmė visus mamos turėtus asmeninius daiktus, iki dabar pareiškėjas nepertraukiamai nuo mamos mirties naudojasi sodo nameliu ir sodo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, prižiūri, tvarko.
Kadangi pareiškėjas mamos R. B. palikimą priėmė faktiniu valdymu, paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas.
Kita įstatyminė įpėdinė R. B. dukra V. M. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
Byloje nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas prideda rašytinius įrodymus.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjas teismą prašo:
paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susipažinusi su pareiškimu, informuoja, kad sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir prašymu, kad jis priėmė savo mamos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ir bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš 2016 m. kovo 21 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto mirties liudijimo nustatyta, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis ( pareiškėjo gimimo liudijimas, suinteresuoto asmens gimimo liudijimas ir santuokos liudijimai ) nustatyta, kad pareiškėjas L. B. ir V. M. (ikisantuokinė pavardė – B.) yra mirusiosios R. B. vaikai, t. y. palikėjos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad palikėjos R. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išraše nurodyta, bei kiti byloje pateikti duomenys patvirtina, kad R. B. mirė našle, kadangi jos sutuoktinis ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens tėvas L. B. miręs (duomenys neskelbtini).
Pateiktais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, po palikėjos R. B. mirties liko palikimas – 0,0600 ha sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad gyveno kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas, kaip ir palikėja R. B. nuo 1998 m. rugpjūčio 28 d. yra deklaravę gyvenamąją vietą minėtu adresu. Teismui patikrinus duomenis Gyventojų registre, nustatyta, kad ir šiai dienai pareiškėjo L. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, kad po mamos mirties priėmė visus mamos turėtus asmeninius daiktus, iki dabar nepertraukiamai nuo mamos mirties naudojasi sodo nameliu ir sodo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, prižiūri, tvarko.
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo L. B. pareiškimui, sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir prašymu, kad jis priėmė savo mamos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos R. B. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.
Esant išdėstytam, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad R. B. palikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjas L. B. faktiniu valdymu iš karto po mamos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kadangi jis gyveno su mama ir rūpinosi ja iki pat jos mirties, o po jos mirties nepertraukiamai naudojosi palikėjos daiktais bei rūpinosi palikėjos turtu kaip savu turtu, kas rodo, kad jis pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.
Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4,48 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.