- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- T-708-925/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- K. B.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-680 nutarta taikyti nuteistajam K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 11 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 55 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 67 iki 55 balų, nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų), aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo skatintas. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
K. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis skirta 13 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 2 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d.).
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. B. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (55 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad K. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp kurių - labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, nusikaltimų pobūdis bei padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo K. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme - nuteistasis net dvidešimt vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta septyniolika drausminių nuobaudų, paskutinė drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2017 m. rugsėjo 11 d.; nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų bei psichotropinių medžiagų vartojimą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo ypatingai neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dvidešimt vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau šiai dienai savyje nieko keisti nenori, neigia, kad šiuo metu turi kokių nors problemų ar probleminių sričių; taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – teisės pažeidimai; gyvenimo sąlygos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. B. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-680 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-680 taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.