Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-182/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-11-07
Bylos Nr.: 1A-182/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-40-1-00329-2009-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: V. K., G. G.
Nukentėjusysis: V. B.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-182/2011Proceso Nr. 1-40-1-00329-2009-1. Procesinių sprendimų kategorijos:

1.2.4.2.9.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.;2.4.6.4.1. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjams Liudmilai Karvelienei, Annai Grinevič, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Aleksandrui Palamarčukui,

nuteistiesiems V. K., G. G.,nukentėjusiajam V. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 nuosprendžio, kuriuo

V. K. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

G. G. nuteista pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. K. ir G. G. solidariai priteista 4,15 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B..

Taip pat iš nuteistųjų V. K. ir G. G. priteista po 2774,11 Lt nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir G. G. nuteisti už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir padarė plėšimą. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. rugpjūčio 2 d., laikotarpiu nuo 12 val. 13 min. iki 12 val. 30 min., Šiaulių m., ties Valančiaus g. 29 esančiu namu, V. K. ir G. G., turėdami tikslą pagrobti V. B. turtą, tyčia sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių, tarp jų į galvą V. B. V. K. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, o G. G. ne mažiau kaip 2 smūgius. Tokiu būdu V. K. ir G. G. bendrais veiksmais padarė V. B. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, dešinės ausies potrauminį uždegimą su būgnelio plyšimu ir poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat pagrobė V. B. priklausantį turtą: 2,50 Lt vertės alaus butelį, 1,50 Lt vertės batoną ir 0,15 Lt vertės maišelį, iš viso pagrobė nukentėjusiojo turto už 4,15 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nori atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą nukentėjusiajam V. B. ir Valstybinei ligonių kasai. Žalą atlyginti jis galėtų tik būdamas laisvėje. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti jam švelnesnį nuosprendį.

Nuteistoji G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Teismas nuosprendį priėmė neatsižvelgęs į jos parodymus. Ji pati prieš nukentėjusįjį V. B. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, taip pat ir nenaudojo jokio fizinio smurto. Tuo metu ji net nebuvo įvykio vietoje, nes kalbėjosi su savo pažįstamu vardu Arūnas. Tik išgirdusi V. K. balsą, nubėgo prie jo ir pamatė jau gulintį V. B.. Tada ėmė ant V. K. šaukti dėl to, ką jis padarė. Dar po to patikrino V. B. pulsą, jis jai pasirodė normalus. Ji buvo pasimetusi, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, nepagalvojo ir kartu su V. K. iš tos vietos nuėjo. Kaip prieš V. B. buvo panaudotas smurtas, ji nematė, bet dėl to prisipažino ir apie tai išsamiai parodė V. K.. Kad jos nebuvo nusikaltimo vietoje ir ji neatliko jokių veiksmų prieš V. B., patvirtina ir iš prekybos centro ,,Iki“ paimti bei peržiūrėti vaizdo įrašai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padarytos jos ir nukentėjusiojo bei liudytojų akistatos. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad liudytojų parodymai yra skirtingi, be to, jie ir negalėjo matyti, kad ji naudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, nes to nebuvo. Prašo atsižvelgti į šias jos išdėstytas aplinkybes, nuosprendį panaikinti ir priimti jai kuo švelnesnį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Jo gynėja prašo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą patenkinti, pagal BK 180 str. 1 d. V. K. išteisinti, o jo nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 1 d. Nuteistoji G. G. ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistųjų V. K. ir G. G. apeliacinius skundus prašo atmesti. Nukentėjusysis V. B. po pertraukos į teismo posėdį neatvyko ir baigiamosiose kalbose nedalyvavo.

Nuteistųjų V. K. ir G. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendžio dalis dėl G. G. prisipažinimo kalta ir nuteisimo pagal 135 str. 2 d. 9 p. naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. G. G. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.). Nuosprendis taip pat keičiamas dėl dalies jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajam V. K. neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1-4 p.).

Abu apeliantai savo skunduose suformulavo vienodus prašymus pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jiems švelnesnį nuosprendį. Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl jam paskirtos bausmės, tuo tarpu iš nuteistosios G. G. apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantė iš viso nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, ginčija savo kaltę ir nurodo, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Iš dalies tenkinant G. G. skundą ir ją pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. išteisinant, tais pačiais pagrindais, t. y. nustačius kitokias sunkaus sveikatos sutrikdymo V. B. padarymo aplinkybes, nuosprendis švelninamas ir nuteistajam V. K., todėl jo apeliacinis skundas iš dalies taip pat tenkinamas.

Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. V. K. bei G. G. priėmęs pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė abu kaltinamuosius, nukentėjusįjį V. B., liudytojas I. V. ir L. L., išnagrinėjo įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kitus bylos dokumentus, buvo peržiūrėti iš ,,Iki“ prekybos centro paimti vaizdo įrašai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka irgi buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu papildomai apklausti tie patys asmenys, dar kartą išnagrinėti kiti bylos duomenys, taip pat paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir išnagrinėtos jos išvados. Įvertinusi visų išnagrinėtų įrodymų visetą, kolegija konstatavo, kad dalis skundžiamame nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių.

Nuteistasis V. K. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino (t. 2, b. l. 54-55). Jis parodė, kad tą dieną su G. G. ėjo iš turgavietės, G. G. susitiko su savo pažįstamu ir liko su juo pasikalbėti, o jis pats vienas nuėjo link prekybos centro ,,Iki“. Ten pamatė prie konteinerių stovintį ir besišlapinantį nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusįjį V. B.. Kai jo paklausė, kodėl jis toje vietoje šlapinasi, šis atsakė, kad tai ne jo reikalas. Jis nusisuko pažiūrėti, kur yra G. G., o V. B. tuo metu ėjo prie jo ir galbūt norėjo jam smogti. Tada jis griebė V. B. už marškinių, kumščiu sudavė jam smūgį į kairę veido pusę ir nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Tik tada prie jų pribėgo G. G., klausė, kas čia darosi, jis jai paaiškino, kad tas vyriškis prie jo prisikabino. G. G., o po to ir jis pats patikrino gulinčio V. B. pulsą, o po to jis su G. G. iš tos vietos kartu nuėjo. V. K. taip pat parodė, kad šio įvykio metu akinių nebuvo užsidėjęs, jokios lazdos ar metalinio strypo neturėjo. Nukentėjusysis V. B. prie konteinerių alaus negėrė, rankose nieko neturėjo, tikslo jį apiplėšti jis su G. G. neturėjo ir jokių daiktų iš jo neatėmė. Nukentėjusiojo nespardė, jis jam sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veidą, V. B., jo manymu, galėjo susižaloti, kai nuo šio smūgio nukrito ant dešinio šono ant žemės. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l. 100-101, 166, 167) nuteistasis V. K. parodė apie iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Dar kartą parodė, kad jokio plėšimo nebuvo, G. G. šioje byloje yra iš viso nekalta, o jis pats kaltas tik dėl to, kad ranka vieną kartą sudavė V. B. į veidą ir šis nugriūdamas susižalojo. V. K. dar parodė apie tai, kad supyko ant nukentėjusiojo, nes šis pirmas jį puolė, o tą vieną smūgį ranka į veidą jis sudavė gindamasis. G. G. jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, kai smūgį sudavė jis, jos (G. G.) toje vietoje iš viso nebuvo. Jis pats tuo metu rankoje laikė juodos spalvos polietileninį maišelį. Nuteistojo nuomone, liudytojos I. V. ir L. L. davė tokius parodymus, kokius joms padiktavo policijos pareigūnai, be to, jos galėjo pagalvoti, kad jis spardo V. B., nes prie jo pargriuvusio stovėjo. Iš teisme perskaitytų V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo įtariamojo apklausų, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su nukentėjusiuoju V. B. protokolų (t. 1, b. l. 150-151, 153-154, 155-161, 162-163) matosi, kad V. K. irgi nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Apklausiamas įtariamuoju jis tik dar buvo parodęs, kad žodinio konflikto metu V. B. pirmas sudavė jam kelis smūgius į pečius, dar bandė spirti koja, dėl to pats netgi buvo pargriuvęs. Tada jis įsikibo V. B. į marškinius, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir šis aukštielninkas nugriuvo galva atsitrenkdamas į asfaltą.

Nuteistoji G. G. pirmosios instancijos teisme kalta irgi neprisipažino (t. 2, b. l. 53-54). Ji parodė, kad tą dieną su V. K. ėjo iš turgavietės į prekybos centro ,,Iki“ pusę. Pakeliui susitiko pažįstamą Arūną, kurio pavardės ir kitų duomenų nežino, ir liko su juo pasikalbėti, o V. K. toliau nuėjo vienas. Kalbantis su Arūnu, ji išgirdo V. K. balsą ir pamatė, kad šis prie ,,Iki“ prekybos centro su kažkuo ginčijasi. Kai ji ten nubėgo, pamatė jau gulintį ant žemės vyriškį (vėliau paaiškėjo, kad tai V. B.). V. K. jai pasakė, kad tas vyras ne vietoje šlapinosi, jis jam padarė pastabą, o kai nusisuko, vyriškis sudavė jam smūgius į nugarą. Tada jis pats atsisukęs trenkė nukentėjusiajam. G. G. parodė, kad to, kaip V. B. smūgį sudavė V. K., ji nematė, o pati jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Ji tik patikrino gulinčio nukentėjusiojo pulsą ir tada abu su V. K. iš tos vietos nuėjo. Jokio V. B. turto jie nepagrobė, nei pas jį, nei pas V. K. ji jokio maišelio nematė. Ji nežino, kodėl nukentėjusysis ją apkalba, galbūt supainiojo ją su kokia nors kita moterimi. Teisme apklaustų liudytojų ji irgi nepažįsta, jos melagingai apkalbėti ją ir V. K., jos nuomone, tikslo neturėjo. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l. 167) G. G. patvirtino savo parodymus, papildomai parodė apie tai, kad nukentėjusysis neturėjo ne tik maišelio, bet ir jokio alaus butelio. Iš teisme perskaitytų G. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 98-99, 103-104) matosi, kad apklausta įtariamąja ji parodė apie iš esmės tokias pačias aplinkybes. Pirmą kartą apklausta įtariamąja G. G. dar buvo parodžiusi, kad jie su V. K. buvo išgėrę, o ji pati iki šio įvykio alkoholį vartojo penkias dienas iš eilės. Apklausta įtariamąja antrą kartą dar buvo parodžiusi, kad jai atbėgus į įvykio vietą V. K. rankose jokio maišelio neturėjo, o prieš tai, jai atrodo, kad V. K. kažkokį maišelį turėjo, nors to tiksliai neprisimena. Kaip jau buvo paminėta, teisme G. G. jau aiškiai parodė, kad jokio maišelio pas nieką nematė, taip pat paaiškino, kad tą dieną ji ir V. K. alkoholio nevartojo, gėrė tik išvakarėse.

Nukentėjusysis V. B. pirmosios instancijos teisme parodė (t. 2, b. l. 50-51, 53), kad tą dieną, po 12 val., išėjo iš parduotuvės ,,Iki“ ir pasuko į Valančiaus g., rankoje nešėsi polietileninį maišelį su užrašu ,,Iki“, kuriame buvo įdėti batonas ir butelis alaus. Tuo metu prie jo pribėgo nepažįstama moteris (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo G. G.), išplėšė jam iš rankos maišelį ir paėjo į šoną. Jis ėjo į jos pusę ir ketino susigrąžinti maišelį, tačiau tuo metu pamatė iš ,,Iki“ kiemo į jo pusę atbėgantį vyriškį (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. K.). Tas vyriškis rankoje laikė metalinį strypą, o pribėgęs prie jo iš karto trenkė tuo strypu į galvą virš dešinio smilkinio. Iš karto po to V. K. dar ir spyrė jam koja į tą pačią galvos vietą. Tada jis prarado sąmonę, kas vyko toliau, nežino ir atgavo sąmonę tik ligoninėje. Nukentėjusysis dar parodė, kad G. G. pagriebus jo maišelį, jie abu pradėjo tą maišelį tampyti, bet G. G. jį iš jo išplėšė. Tik po to prie jo priėjo V. K. ir sudavė metaliniu strypu į galvą. Prieš šį įvykį toje vietoje jis alaus negėrė. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 1, b. l. 130-132) V. B. parodė, kad tą dieną, apie 12 val., jis į parduotuvę ,,Iki“ nuėjo pirmą kartą. Tą dieną alkoholio nevartojo, gali būti, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, nes išvakarėse buvo gėręs alaus. Parduotuvėje nusipirko batoną, dešros ir butelį alaus, už visa tai sumokėjo apie 4-5 Lt, produktus sudėjo į geltonos spalvos ,,Iki“ maišelį. Išėjęs iš prekybos centro pasuko už parduotuvės kampo link Valančiaus g. Alaus negėrė. Tuo metu prie jo priėjo nepažįstama moteris (G. G.) ir išplėšė jam iš rankų maišelį su produktais. Kai moteris su jo maišeliu jau buvo nuėjusi į šalį, jis pamatė į jo pusę atbėgantį vyriškį (V. K.), kuris rankoje laikė metalinę lazdą, kuri buvo maždaug metro ilgio. V. K. ta lazda smogė jam į galvą, nuo to momento jis daugiau nieko neprisimena ir sąmonę atgavo tik ligoninėje. Ar V. K. buvo sugriebęs už marškinių ir ar jam dar spyrė koja, jau neprisimena. Taip pat neprisimena, kad vieną smūgį jam būtų sudavusi G. G., ji tik atėmė iš jo maišelį. Prisimena, kad V. K. ir V. G. ėjo į jo pusę kartu per pievelę. G. G. ėjo pirma, atėmė maišelį, o iš paskos priėjęs V. K. sudavė smūgį į galvą metaline lazda. Iš perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo apklausų ir akistatos su įtariamuoju V. K. protokolų (t. 1, b. l. 23-24,26, 162-163) matosi, kad nukentėjusysis V. B. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Tuomet pirmosios apklausos metu jis buvo parodęs, kad tik matė iš paskos G. G. ateinantį vyriškį, kuris rankoje turėjo metalinį strypą. Po to, kai G. G. jam iš rankų išplėšė maišelį, jis staiga pajuto smūgį į galvą ir neteko sąmonės. Papildomos apklausos metu buvo parodęs, kad jį užpuolęs vyriškis (V. K.) griebė jį už marškinių, kita ranka smogė jam į galvą, nuo to momento jis jau nieko neprisimena, sąmonę atgavo ligoninėje. Akistatos su V. K. metu V. B. parodė, kad jis pats V. K. jokių smūgių nesudavė, o jį užpuolęs vyriškis smogė jam į galvą metaline lazda. Iš asmenų parodymo atpažinti protokolų (t. 1, b. l. 37-39, 40-42) matosi, kad V. B. pagal nuotraukas atpažino G. G. ir nurodė, kad ji yra ta moteris, kuri iš jo atėmė maišelį su produktais. Tuo tarpu V. K. nukentėjusysis neatpažino. Teisme nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad parodymo atpažinti metu neatpažino V. K., nes įvykio metu šis buvo užsidėjęs akinius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. B. dar kartą patvirtino, kad jam į galvą smūgį metaline lazda sudavė būtent teismo salėje esantis nuteistasis V. K.. Ar jam buvo suduoti dar ir smūgiai koja, nukentėjusysis jau negalėjo atsakyti ir nurodė, kad teismas remtųsi jo pirminiais parodymais.

Liudytoja I. V. pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 51-53) parodė, kad abu kaltinamuosius V. K. ir G. G. pažinojo tik iš matymo, nes gyvena Valančiaus g. 29 prieš prekybos centrą ,,Iki” ir kaltinamuosius dažnai matydavo prie šios parduotuvės konteinerių. Tą dieną, apie 12 val., ji kieme plovė savo automobilį. Tuo metu jos močiutė L. L. ją pašaukė ir pasakė, kad prie prekybos centro muša žmogų. Pažiūrėjusi į tą pusę pamatė tą momentą, kai vyriškis susmuko ir pargriuvo ant žemės. Šalia jo stovėjo moteris ir vyras, jie abu kojomis spardė gulintį vyriškį, po to moteris tikrino gulinčiojo pulsą. Nuo tos vietos, iš kurios ji žiūrėjo, iki įvykio vietos buvo apie 25 žingsnių atstumas, ji matė, kad gulintį vyriškį spardė kaltinamieji V. K. ir G. G.. Liudytoja taip pat parodė, kad kaltinamieji spardė nukentėjusiajam daugiausia į galvą. Vyras spyrė gulinčiam 5-6 kartus, iš jų apie 4 kartus į galvą, moteris spyrė 2-3 kartus į galvą ir 2-3 kartus į šoną. G. G. buvo užsidėjusi tamsius akinius, o V. K. buvo be akinių. Ar G. G. ką nors tuo metu laikė rankose, ji neįsidėmėjo, matė tik, kad ji pasitaisė akinius. Tuo tarpu kaltinamojo (V. K.) rankose ji matė maišelį, ar šis buvo pilnas ar ne, ji nepastebėjo, jai atrodo, kad tas maišelis buvo tamsios spalvos. Šis įvykis truko apie 10 min., o po to abu kaltinamieji nuėjo į Vilniaus g. pusę. Panašiai apie matyto įvykio aplinkybes I. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmą kartą apklausta liudytoja iš karto po šio įvykio 2009 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 59-60), ji parodė, kad apie 12¹⁵ val. kieme plovė mašiną ir tuo metu močiutė L. L. jai pasakė, kad ,,vėl mušasi bomžai”. Tada ji pamatė, kad prie ,,Iki” parduotuvės kampo griūna nepažįstamas vyriškis, apsirengęs spalvotais marškiniais. Šalia jo stovėjo vyriškis ir moteris, kuriuos ji ir anksčiau matydavo vaikštančius prie šios parduotuvės (vėliau liudytoja atpažino, kad tai buvo V. K. ir G. G.). Vyriškiui su spalvotais marškiniais pargriuvus ant nugaros, jam gulinčiam ant žemės V. K. koja spyrė apie 4 kartus į kairę galvos pusę ir 2 kartus į kairę liemens pusę. Moteris (G. G.) tuo metu tik stovėjo šalia, o baigus spardyti V. K., pati koja spyrė 2-3 kartus gulinčiam vyriškiui į kairę galvos pusę. Tada abu pasitraukė kiek į šalį, tvarkėsi rūbus. G. G. grįžo prie gulinčio vyriškio, buvo paėmusi jo ranką, taip tikriausiai tikrino pulsą, o po to kartu su V. K. nuėjo į Vilniaus g. pusę. Sumušto vyriškio ji nepažįsta ir matė jį pirmą kartą. Papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 61-62) liudytoja I. V. parodė, kad muštynių pradžios ji nematė, tačiau nepažįstamas vyriškis ant žemės nugriuvo pamažu, ėmė ,,smukti” žemyn ir po to virto aukštielnikas ant nugaros galva trenkdamasis į asfaltą. Jau gulinčiam V. K. spyrė ne mažiau 4 kartus į kairę galvos pusę ir 2 kartus į kairę liemens pusę. Po to priėjo G. G. ir 2-3 kartus spyrė gulinčiam vyriškiui į kairę galvos pusę. Ji spardė vyriškį iš tos pačios pusės kaip ir V. K.. Dar po to G. G. tikrino gulinčio vyriškio pulsą. Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad V. K. ir G. G. nekraustė gulinčio vyriškio kišenių ir nepaėmė jokių jo daiktų. Jie galėjo tai padaryti nebent muštynių pradžioje, kurios ji nematė. Iš asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolų (t. 1, b. l. 63-65, 66-68) matosi, kad liudytoja I. V. atpažino V. K. ir G. G. kaip asmenis, nurodytų muštynių metu sumušusius nepažįstamą vyriškį. Šiuose protokoluose irgi užrašyti I. V. parodymai, kad V. K. ant žemės gulinčiam vyriškiui spyrė koja ne mažiau kaip 4 kartus į galvą ir 2 kartus į liemenį, o G. G. spyrė jam 2-3 kartus į galvą. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 2, b. l. 132-134, 135) liudytoja I. V. patvirtino didžiąją dalį jau anksčiau nurodytų, tačiau parodė ir apie kai kurias naujas įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad močiutei L. L. pasakius, jog prie prekybos centro ,,Iki” kažkas vyksta, ji iš savo namo kiemo pamatė ,,Iki” kieme prie konteinerių stovintį vyriškį, ji įsitikinusi, kad tai buvo nukentėjusysis V. B. ir ji jį atpažįsta dabar teismo salėje. Ji tikrai prisimena, kad matė, kaip tuomet V. B. prie konteinerio stovėjo atsirėmęs į sieną ir kažką gėrė iš butelio. Rankoje jis laikė ir kažkokį maišelį. G. G. ir V. K. prie V. B. priėjo kartu, ne nuo parduotuvės, o nuo muziejaus pusės. Kas pradėjo konfliktą, ji nematė, bet matė, kad visi trys šie asmenys stumdosi, G. G. su V. K. pargriovė V. B. ant žemės ir abu jį spardė. Po to abu pasakė, kad ,,užtenka”, G. G. palietė gulinčio V. B. ranką, gal norėjo pasižiūrėti laikrodžio, o gal tikrino pulsą. Tada V. K. pataisė G. G. akinius ir jie abu iš tos vietos nuėjo. Pačios šio įvykio pradžios ji nematė, daugiau matyti galėjo jos močiutė L. L.. Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja aplinkybes, kurių anksčiau nebuvo nurodžiusi, patvirtino dar kartą. Ji parodė, jog tikrai matė, kad V. B. parduotuvės kieme stovėjo su buteliu rankoje, jis ten stovėjo vienas. Po to močiutė L. L. pasakė ,,pažiūrėk, kas vyksta”, tada ji ėmė stebėti įvykius ir matė tai, apie ką parodė šios apklausos metu. Geriau viską prisimena nuo to momento, kai V. B. jau buvo pargriuvęs, kas jį pargriovė, nematė, bet prie nugriuvusio nukentėjusiojo visą laiką buvo abu nuteistieji: V. K. stovėjo arčiau, o G. G. ,, ne taip dominavo”. Ji tiksliai parodė apie tai, į kurią kūno pusę V. B. buvo spardomas, nes nuteistieji aplink nukentėjusįjį nevaikščiojo. V. B. gulėjo skersai, o nuteistieji stovėjo šalia ir paspirdavo jam į galvą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesakė, kad buvo spirta tiksliai 4 kartus, sakė, kad apie 4 kartus. Taip pat nesakė, kad buvo spirta tiksliai 4 kartus ir 2 kartus. Kai nuteistieji jau ėjo iš įvykio vietos, jai atrodo, kad jie nešėsi maišelį, bet tai, jos nuomone, buvo ne ,,Iki” maišelis, o kitoks, tamsus ir su atskiromis rankenomis. Jokio strypo pas nuteistuosius ji nematė, o matė tik kaip jie nukentėjusįjį spardė. Šiandien ji atsimena, kad V. B. matė stovintį atsirėmusį į sieną, kažką geriantį, jis turėjo maišelį. Liudytoja dar parodė, kad policijos pareigūnai jai apie įvykio aplinkybes patys nieko nepasakojo ir duoti kokių nors konkrečių parodymų jos neprašė. Liudytoja L. L. pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 53) parodė, kad gyvena Vilniaus g. 29 name. Tą dieną vaikščiojo namo kieme ir matė einantį nukentėjusįjį, kuris kažką laikė rankoje. Matė, kaip jis užėjo už prekybos centro ,,Iki” kampo, stovėjo prie konteinerio ir ten kažką gėrė. Tuo metu nuo Aušros muziejaus pusės atėjo abu jai iš matymo pažįstami kaltinamieji, jie priėjo prie nukentėjusiojo ir griebė iš jo tą butelį. Griebė nukentėjusiajam už rankų ir parvertė jį ant žemės. Kaltinamasis, parvertęs nukentėjusįjį, keletą kartų spyrė jam į galvą. Moteris, atrodo, tuo metu nieko nedarė, matė tik, kad ji buvo paėmusi nukentėjusiojo ranką, gal tikrino pulsą. Ant nukentėjusiojo rankos ji matė laikrodį. Liudytoja parodė, kad vyriškis spyrė nukentėjusiajam į galvą daugiau kaip 2 kartus, o moteris nedarė nieko. Abu kaltinamuosius ji matydavo beveik kiekvieną dieną, nes jie ateidavo prie konteinerių pasirinkti maisto. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ir liudytojos L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet pirmosios apklausos metu (t. 1, b. l. 69-70) ji parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. buvo savo namo kieme. Apie 12 val. pamatė, kad prie prekybos centro ,,Iki” kampo priėjo spalvotais marškiniais apsivilkęs vyriškis. Paėjęs toliau prie konteinerių jis gėrė alų. Po to ji pamatė, kad nuo Aušros al. pusės ateina jai iš matymo pažįstami vyriškis ir moteris. Jie abu priėjo prie alų geriančio vyro ir vyriškis bandė iš jo alų atimti, tačiau tas jo neatidavė. Priėjęs vyriškis griebė alų geriantį vyriškį rankomis už marškinių ir parvertė jį ant žemės. Tada vyriškis pargriautąjį vyrą ėmė spardyti į galvą ir į kūną. Po to priėjo moteris, kuri taip pat spyrė į galvą, o kiek vėliau tikrino gulinčiojo ranką, matyt, žiūrėjo ar jis gyvas. Po to tie vyriškis ir moteris iš tos vietos nuėjo. Papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 71) liudytoja L. L. parodė, kad pirmiausia pamatė Valančiaus g. nuo prekybos centro ,,Iki“ einantį vyresnio amžiaus vyriškį, kuris rankoje nešėsi skardinę alaus. Priešais jį atėjo vyriškis ir moteris, kuriuos ji ir anksčiau nuolat matydavo prie prekybos centro ,,Iki“ konteinerių. Priėjęs vyriškis iš karto griebė už to vyresnio vyriškio alaus skardinės, tas nenorėjo atiduoti, todėl priėjęs vyriškis ( V. K.) užlaužė nukentėjusiajam rankas, parvertė ant žemės ir iš karto ėmė spardyti kojomis tik į galvą, į jokias kitas vietas nespardė. Į galvą spardė be sustojimų, buvo tiesiog ,,smūgių kruša“. Tuomet moteris (G. G.) paėmė gulinčio vyriškio ranką, patikrino pulsą, o po to abu iš tos vietos nubėgo. Ar tą vyriškį mušė moteris, ji nematė, nes vienu metu jai suspaudė širdį, ji nuėjo į kambarį ir toliau įvykius stebėjo per langą. Ar sumuštas vyriškis turėjo maišelį, ji nepastebėjo, taip pat nematė, ar smūgius sudavęs vyriškis turėjo rankose kokį nors metalinį ar kitokį daiktą. Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų (t. 1, b. l. 72-74, 75-77) matosi, kad L. L. atpažino V. K. ir nurodė, kad tai yra tas vyriškis, kuris nurodyto įvykio metu kojomis spardė nepažįstamą vyriškį. Taip pat atpažino G. G. ir nurodė, kad ji buvo kartu su vyriškiu, prie prekybos centro ,,Iki“ spardžiusiu nepažįstamą vyriškį. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja L. L. iš esmės pakartojo savo ankstesnius parodymus, nors kai kurias įvykio aplinkybes nurodė kitaip (t. 2, b. l. 134-135). Ji parodė, kad tą dieną savo namo kieme vedžiojo šunį, pastebėjo, kad vyriškis (nukentėjusysis) užėjo už parduotuvės kampo ir kažką ten gėrė. Matė, kad prie jo priėjo V. K. ir G. G., kurie norėjo iš to vyriškio atimti butelį. Vyriškis butelio nedavė, tada nuteistieji griebė jį už rankų, parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Po to, pamačiusi, kad gulintis vyriškis nejuda, G. G. lietė jo ranką, gal norėjo nusegti laikrodį, o gal tikrino pulsą. Po to nuteistieji nubėgo. Perskaičius ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus L. L. nurodytas aplinkybes patvirtino. Ji parodė, kad nukentėjusįjį spardė tik vyriškis (V. K.), o moteris (G. G.) tik stovėjo ir žiūrėjo. Ji nukentėjusiajam nieko nedarė, tik po to buvo pakėlusi jo ranką. Liudytojos nuomone G. G. spirti galėjo nebent tuo metu, kai ji buvo nusisukusi ir to momento nematė. Liudytoja dar parodė, kad ji neprisimena, ar pas nukentėjusįjį matė maišelį, V. K. jokios lazdos neturėjo. Matė, kad nueidami nuo sumušto nukentėjusiojo nuteistieji rankose nieko neturėjo. Liudytoja I. V., išgirdusi šiuos liudytojos L. L. parodymus, kad nuteistieji nueidami nieko nesinešė, teismui parodė, kad jos močiutės (L. L.) bloga atmintis ir ji tos įvykių aplinkybės tiesiog neprisimena.

Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėti ir kiti bylos duomenys. Be jau paminėtų parodymo atpažinti protokolų, buvo išnagrinėti ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (t. 1, b. l. 9-15) matosi, kad nusikaltimo įvykio vieta yra Šiauliuose, Valančiaus g., prie prekybos centro ,,Iki“ kieme esančių konteinerių. Toje vietoje rasti išbarstyti džiūvėsėliai ir 5 juodos spalvos sagos. Kraujo pėdsakų nerasta. Priešais šią vietą kitoje Valančiaus g. pusėje yra gyvenamasis namas Nr. 29, kuriame gyvena liudytojomis apklaustos I. V. ir L. L.. Iš daiktų pateikimo ir jų apžiūrų protokolų (t. 1, b. l. 86, 87, 88-91) matosi, kad pas nukentėjusįjį V. B. buvo paimti marškiniai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu. Marškiniai margi, juodos, geltonos ir raudonos spalvų, su piešiniu, tik su viena saga. Apžiūrėjus įvykio vietos apžiūros metu surastas sagas, nustatyta, kad jos pagal išorinius požymius tokios pačios kaip nukentėjusiojo marškiniuose likusi saga. Iš šalia įvykio vietos esančio ,,Iki“ prekybos centro taip pat paimtas kompaktinis diskas su keletu 2009 m. rugpjūčio 2 d. prekybos centre padarytų vaizdo įrašų. Šių įrašų turinys išsamiai aprašytas prie bylos pridėtame apžiūros protokole, įrašai taip pat buvo betarpiškai peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose. Pirmajame įraše nufilmuota, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d., 8 val. 47 min., lauke netoli prekybos centro vaikšto keletas vyriškių ir viena moteris. Ši moteris ir vienas iš vyriškių panašūs į nuteistuosius G. G. ir V. K.. Iš kitų įrašų matosi, kad 12 val. 7 min. į prekybos centrą įeina vyriškis, nieko neturintis rankose, o 12 val. 11 min. tas pats vyriškis išeina kažką nešdamasis rankoje. Vaizdo įrašai prastos kokybės, nurodytas vyriškis nufilmuotas iš tolo, todėl pagal šiuos įrašus nustatyti, ką jis nešėsi rankoje išeidamas iš parduotuvės, nėra galimybės. Tačiau pagal išvaizdą šis vyriškis, nufilmuotas su akiniais, panašus į nukentėjusįjį V. B.. Be to, iš vaizdo įrašų matosi, kad šis vyriškis, įeidamas ir išeidamas iš parduotuvės, vilkėjo spalvotais marškiniais su priekyje nupieštu drakono atvaizdu. Iš nukentėjusiojo V. B. paimti ir apžiūrėti marškiniai yra tokių pačių spalvų, su tokiu pačiu piešiniu, todėl tai patvirtina, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas vyriškis yra būtent nukentėjusysis V. B.. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. S 1254/09(04) (t. 1, b. l. 35-36) nurodyta, kad V. B. buvo padaryti tokie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dešinės ausies potrauminis uždegimas su būgnelio plyšimu ir poodinė kraujosruva dešinės akies srityje. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, jie buvo padaryti ne mažiau kaip 2 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą. Tikėtina, kad po patirtos galvos traumos V. B. turėjo prarasti sąmonę ir atlikti savarankiškus veiksmus negalėjo. V. B. dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Užduotyje atlikti objektų tyrimą tyrėja įvykio aplinkybes išdėstė remdamasi liudytojos S. V. parodymais apie tai, kad V. K. ir G. G. nukentėjusiajam sudavė net keletą smūgių kojomis, tarp jų V. K. į galvą spyrė ne mažiau kaip 4, o G. G. – ne mažiau kaip 2 kartus, visi smūgiai buvo suduoti į kairę galvos pusę. Specialistams šioje užduotyje buvo užduotas ir klausimas, ar V. B. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes. Iš jau paminėtos specialisto išvados matosi, kad V. B. nustatytas sužalojimų skaičius ir lokalizacija (galvos dešinėje, o ne kairėje pusėje) tyrėjos užduotyje surašytoms įvykio aplinkybėms prieštarauja. Toje pačioje išvadoje taip pat atsakyta, kad sužalojimai V. B. galėjo būti padaryti ne užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o nurodyto įvykio aplinkybėmis. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nuo iš gatvės į ligoninę atvežto sužaloto V. B. buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Įvertinus tai, kad nurodytos specialisto išvados yra nepakankamai išsamios, o iš dalies ir prieštaraujančios kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė. Šios ekspertizės akto Nr. 9/11-1254/09(04) išvadose (t. 2, b. l. 147-150) nurodyta, kad V. B. buvo padaryti trys kūno sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dešinės ausies potrauminis uždegimas su būgnelio plyšimu ir poodinė kraujosruva dešinės akies srityje. Nustatyti kūno sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti tuo pačiu laiku, 2009 m. rugpjūčio 2 d., apie 12-12³⁰ val. V. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu. Vertinant kiekvieną iš padarytų sužalojimų atskirai, trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dešinės ausies būgnelio plyšimas ir dešinės ausies potrauminis uždegimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė padarytų sužalojimų visuma. V. B. kūno sužalojimai padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais. V. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau dviejų smūgių bukais kietais daiktais į galvą: vieno smūgio į dešinės akies sritį ir vieno smūgio į dešinės ausies sritį. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar V. B. į dešinės akies sritį ir į dešinės ausies sritį, kur nustatyti sužalojimai, buvo suduota ne po vieną, o po keletą smūgių. Jeigu tyrimo metu ar teisme būtų nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota daugiau smūgių, tai neprieštarautų turimiems medicininiams duomenims, nes dalis silpnesnių smūgių galėjo nepalikti jokių sužalojimo žymių kūne. Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad V. B. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai pakaušiu atsitrenkiant į kietą paviršių, nes pakaušio srityje nukentėjusiajam nenustatyta jokių sužalojimo žymių. V. B. nustatyta kūno sužalojimų visuma negalėjo būti padaryta sudavus nukentėjusiajam tik vieną smūgį ranka į veidą ir nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant galva į kietą paviršių, nes abiejų smūginių kontaktų vietos yra toje pačioje galvos pusėje dešinės akies ir dešinės ausies srityse. Išvadose taip pat nurodyta, kad V. B. galvoje rasti sužalojimai nėra būdingi traumai, suduodant smūgį metaliniu strypu, nes smogiant metaliniu strypu turėjo būti padaryta muštinė žaizda galvoje ir juostos formos nubrozdinimas. V. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius rankomis, tiek ir spardant nukentėjusįjį kojomis. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokioje padėtyje nukentėjusiajam esant (stovint, gulint ar kitokioje padėtyje) buvo padaryti kūno sužalojimai. Tikėtina, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam gulint ir tik spardant jį kojomis iš vienos kūno pusės. Į tai nurodo toje pačioje galvos pusėje dešinės akies srityje ir dešinės ausies srityje rastos smūginių kontaktų vietos.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal galiojančią teisminę praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimus), teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, o įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai išnaudojus visas galimybes abejonių nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, kai vienas ar keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jį priėmęs pirmosios instancijos teismas kai kurių iš nurodytų reikalavimų nesilaikė. Vertinant įrodymus, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nebuvo atsižvelgta į kai kurias svarbias bylos aplinkybes, dalis teismo išvadų grindžiamos tik kai kurių teisme apklaustų asmenų (nukentėjusiojo arba liudytojų I. V. ir L. L.) parodymais neįvertinus kitų tiems parodymams prieštaraujančių ar net juos paneigiančių bylos duomenų, o taip pat ir esminių prieštaravimų pačiuose tų asmenų parodymuose. Nuosprendyje nebuvo išdėstyti ir išsamesni motyvai, kodėl teismas rėmėsi iš esmės tik V. K. ir G. G. apkaltinančiais įrodymais, tačiau atmetė kai kuriuos juos teisinančius įrodymus, t. y. pačių nuteistųjų parodymus, o iš dalies ir teismo medicinos specialisto išvadas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, papildomai ištyrusi tuos pačius ir naujus įrodymus (komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadas), kolegija konstatuoja, kad dalis skundžiamame nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitinka bylos aplinkybių, G. G. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., o nepagrįstas apkaltinamojo nuosprendžio šioje dalyje priėmimas nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei neteisingos bausmės paskyrimą ir nuteistajam V. K..

Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėti visi bylos duomenys, kurie buvo išdėstyti kaltinamajame akte. Byloje nustatyta, kad greitąją pagalbą sumuštam nukentėjusiajam V. B. iškvietė teisme neapklausta Valančiaus g. 29 gyvenanti V. R. (t. 1, b. l. 16). Ji buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 78), tačiau parodė, kad V. B. užpuolimo bei jokių kitų įvykio aplinkybių nematė ir apie tai nieko nežino. Nuteistoji G. G. aiškina, kad V. K. ir V. B. konflikte nedalyvavo, nes tuo metu buvo kitoje vietoje – gatvėje kalbėjosi su iš matymo pažįstamu vardu Arūnas. Šio vyriškio pavardės, gyvenamosios vietos ir jokių kitų duomenų nuteistoji nenurodė, todėl jis irgi nebuvo surastas ir neapklaustas. Tokiu būdu, išnaudojus visas galimybes, daugiau asmenų, mačiusių kaltinime nurodytą įvykį arba galinčių parodyti apie kokias nors su šiuo įvykiu susijusias bylai svarbias aplinkybes, nustatyti nepavyko. Apie nusikaltimo įvykio aplinkybes buvo apklausti tik nuteistieji V. K., G. G., nukentėjusysis V. B. ir liudytojos I. V. bei L. L., o jų parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyti.

Iš apklaustų asmenų parodymų matosi, kad nuteistieji, nukentėjusysis ir liudytojos kai kurias esmines įvykio aplinkybes nurodo skirtingai, dalis jų parodymų prieštarauja kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms, be to, yra prieštaravimų ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymuose skirtingų apklausų metu. Iš jau išdėstytų parodymų matosi, kad nuteistieji V. K. ir G. G. nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios neigė ir dabar kategoriškai neigia V. B. užpuolimą dėl savanaudiškų paskatų ir nukentėjusiojo turto (maišelio su produktais) užvaldymą. Abu nuteistieji taip pat vienodai parodė ir parodo, kad konflikto su V. B. metu G. G. iš viso nebuvo įvykio vietoje. Nuteistasis V. K. nurodo, kad pamatęs prie konteinerio besišlapinantį V. B. padarė jam dėl to žodinę pastabą, šis sudavė jam kelis smūgius, o tada jis, gindamasis sudavė ranka nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą ir nukentėjusysis nugriuvo galva atsitrenkdamas į asfaltą. Tik tada į įvykio vietą atėjo G. G. ir jie abu iš tos vietos nuėjo, jokių daiktų nepagrobė. Nuteistoji G. G. irgi parodė, kad į įvykio vietą atėjo jau tada, kai V. B. gulėjo ant žemės, kaip jam sudavė smūgį V. K., nematė, patikrino nukentėjusiojo pulsą ir kartu su V. kergiu iš tos vietos nuėjo. Maišelio su produktais ir jokio kito turto nepagrobė. Nukentėjusysis V. B. nurodė visai kitokias įvykio aplinkybes. Parodė, kad prie konteinerių nesišlapino ir jokių alkoholinių gėrimų ten negėrė. Ėjo iš parduotuvės ,,Iki“ nešdamasis polietileninį maišelį su buteliu alaus ir batonu, netoli parduotuvės prie jo pirmiausia priėjo G. G. ir išplėšė jam iš rankų maišelį. Tik po to prie jo priėjo V. K., kuris sudavė jam į galvą smūgį metaliniu strypu. Po šio smūgio jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik ligoninėje, daugiau jokių įvykio aplinkybių nežino. Nors teismas savo išvadas pagrindė liudytojų V. V. ir L. L. parodymais, šios liudytojos kai kurias įvykio aplinkybes nurodė kitaip negu nukentėjusysis V. B.. Liudytoja L. L. parodė, kad matė, kaip V. B. prie konteinerių kažką gėrė iš butelio, prie jo priėjo abu nuteistieji, bandė atimti butelį ir pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Gulintį V. B. spardė tik V. K., o G. G. tik stovėjo šalia ir vėliau buvo paėmusi gulinčiajam už rankos. L. L. parodė, kad neprisimena, ar V. B. rankose matė kokį nors maišelį, tačiau iš įvykio vietos nuėję nuteistieji, jos nuomone, rankose nieko nesinešė. Kita liudytoja I. V. parodė, kad irgi matė kaip prie konteinerių V. B. kažką gėrė ir, kaip ji dabar jau prisimena, rankoje laikė maišelį. Nors konflikto pradžios gerai neįsidėmėjo, matė, kad prie pargriuvusio V. B. visą laiką stovėjo abu nuteistieji. Ji matė, kaip V. K. ir G. G. abu spardė gulinčiam V. B. į galvą. Palikę sumuštą nukentėjusįjį abu nuteistieji nuėjo, matė, kad jie nusinešė kažkokį maišelį, tačiau jis, jos manymu, buvo tamsios spalvos. Liudytojos L. L. ir I. V. vienodai parodė, kad nuteistųjų rankose jokių metalinių strypų ar kitų daiktų, kuriais galėjo būti suduodami smūgiai V. B., jos nematė.

Sprendžiant klausimą dėl apklaustų šioje byloje asmenų parodymų patikimumo, akivaizdu, kad abu nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi ir savo parodymais bando kuo labiau sušvelninti savo padėtį. Iš nuteistojo V. K. parodymų taip pat matosi, kad jis siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sugyventinei G. G.. Kita vertus, būtina pripažinti, kad abiejų nuteistųjų parodymai šioje byloje yra nuosekliausi, ir V. K., ir G. G. parodymų nekeitė ir visų apklausų metu nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes, tarp jų parodymų prieštaravimų irgi nėra. Vertinant nukentėjusiojo V. B. parodymų patikimumą atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis anksčiau su nuteistaisiais nebuvo pažįstamas, todėl manyti, kad jis V. K. ir G. G. gali specialiai melagingai apkaltinti, nėra jokio pagrindo. Tokią išvadą patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad nors V. B. buvo sunkiai sužalotas, jis byloje iš viso nepareiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vis dėlto akivaizdu ir tai, kad kai kurias nukentėjusiojo nurodomas įvykio aplinkybes, pvz. jo parodymus apie tai, kad V. K. sudavė jam smūgį į galvą metaliniu strypu, visiškai paneigia kiti išnagrinėti įrodymai. Kolegijos nuomone, dalies įvykio aplinkybių nukentėjusysis gali neprisiminti arba jas painioti tik todėl, kad nusikaltimo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas, praradęs sąmonę ir parodymus davė tik po galvos operacijos. Vertinant liudytojų I. V. ir L. L. parodymų patikimumą irgi daroma išvada, kad šios liudytojos bylos baigtimi nesuinteresuotos, su nukentėjusiuoju ir nuteistaisiais asmeniškai nebuvo pažįstamos, todėl įvykio aplinkybes nurodyti palankiau nukentėjusiajam arba nuteistiesiems neturėjo pagrindo. Šių liudytojų nešališkumą pripažino ir patys nuteistieji. Liudytojos I. V. ir L. L. gyvena Valančiaus g. 29, šis namas yra priešais nustatytą nusikaltimo įvykio vietą, liudytojos iš matymo pažinojo V. K. bei G. G., kurie prie prekybos centro esančių konteinerių ir iki tol dažnai lankydavosi, todėl jų parodymais, kad jos atpažino V. K. ir G. G. buvus toje vietoje nusikaltimo įvykio metu, abejoti nėra pagrindo. Kita vertus, kai kurios ir šių liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės irgi kelia abejonių. Dalis jų nurodytų aplinkybių prieštarauja ne tik nuteistųjų, bet ir paties nukentėjusiojo parodymams bei kitiems įrodymams. Be to, nors liudytojos proceso metu savo parodymų iš esmės nekeitė, kai kurias aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jos nurodė nevienodai, netgi teisme apie tas pačias aplinkybes I. V. ir L. L. parodė skirtingai. Iš bylos taip pat matosi, kad 1941 m. gimusi liudytoja L. L. yra jau pagyvenusio amžiaus, ši liudytoja teisme pati parodė, kad skundžiasi bloga atmintimi. Tuo tarpu jos anūkė liudytoja I. V. pati pripažino, kad nusikaltimo įvykį pradėjo stebėti vėliau, tada, kai apie muštynes jai pasakė jos močiutė L. L., todėl įvykių pradžios ši liudytoja nematė. Dėl to kyla abejonių, ar liudytoja I. V. galėjo matyti nusikaltimo įvykio pradžią ir patį V. B. užpuolimo momentą. Nuo tos vietos, iš kurios įvykius stebėjo šios liudytojos, iki vietos, kurioje buvo sumuštas V. B., buvo keliolikos ar net keliasdešimt metrų atstumas, todėl kyla abejonių ir dėl liudytojų parodymų apie itin smulkias įvykių aplinkybes, pvz. dėl L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad V. B. rankoje laikė alaus skardinę, teisme duotų parodymų, kad ant nukentėjusiojo rankos ji matė laikrodį. Kyla abejonių dėl I. V. parodymų dėl itin tiksliai nurodyto abiejų nuteistųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir kūno vietų, į kurias tuos smūgius sudavė konkrečiai V. K. ir G. G.. Vertinant liudytojų L. L. ir I. V. parodymus, kolegija neturi pagrindo suabejoti jų nešališkumu, tačiau tuo pačiu metu neatmeta galimybės, kad šios liudytojos kai kurias įvykių aplinkybes galėjo nurodyti klaidingai.

Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, vertindama šiame nuosprendyje jau išdėstytus nuteistųjų, nukentėjusiojo ir abiejų liudytojų parodymus, kolegija remiasi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitų išnagrinėtų įrodymų visetą. Tuo tarpu parodymų dalį, kuri neatitinka kitų nustatytų bylos aplinkybių ir kurią paneigia visuma kitų įrodymų, kolegija atmeta, abejones, kurių šioje byloje, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko, kolegija vertina nuteistųjų naudai.

Nors abu nuteistieji parodė, kad konfliktas kilo tik tarp V. B. ir V. K., kuris tariamai sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, o G. G. į tą vietą atėjo vėliau, tokius nuteistųjų parodymus kolegija atmeta. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad pirmiausia iš jo G. G. atėmė maišelį, o tik po to jai iš paskos atėjęs V. K. sudavė jam smūgį į galvą. Abi liudytojos I. V. ir L. L. irgi parodė, kad V. K. ir G. G. matė prie V. B. nuo to momento, kai nukentėjusysis buvo pargriaustas, iki tol, kol abu nuteistieji kartu iš tos vietos nuėjo. Todėl byloje įrodyta, kad abu nuteistieji buvo nusikaltimo įvykio vietoje nuo V. B. užpuolimo momento iki tol, kol abu pasišalino iš nusikaltimo vietos. Kolegija taip pat atmeta nuteistųjų parodymus apie tai, kad jie nepagrobė jokio nukentėjusiojo turto. Nukentėjusysis V. B. visų apklausų metu vienodai parodė, kad buvo nuėjęs į šalia įvykio vietos esantį ,,Iki“ prekybos centrą, ten pirko butelį alaus ir batoną, o išėjęs iš parduotuvės nešėsi šiuos produktus polietileniniame ,,Iki“ maišelyje. Nors dėl patirtos sunkios galvos traumos V. B. visų jo sumušimo ir turto pagrobimo aplinkybių nežino, o kai kurias aplinkybes, kaip jau paminėta, galėjo nurodyti klaidingai, ta jo parodymų dalimi, kad nukentėjusysis buvo parduotuvėje, pirko produktus ir nešėsi juos maišelyje, kolegija abejoti neturi pagrindo. Taip pat neabejojama ir ta jo parodymų dalimi, kad prie V. B. pirmiausia priėjo ne V. K., o būtent G. G., kuri, nesudavusi jam jokių smūgių, pirmiausia išplėšė iš nukentėjusiojo rankų maišelį su produktais. Šia parodymų dalimi kolegija tiki ir jais remiasi todėl, kad nurodyti įvykiai vyko dar iki V. K. suduodant V. B. smūgį į galvą ir tuos įvykius nukentėjusysis tikrai gali gerai prisiminti. Be to, šią jo parodymų dalį patvirtina ir kiti jau išdėstyti įrodymai. Iš prekybos centro ,,Iki“ paimti ir peržiūrėti vaizdo įrašai patvirtina, kad panašus į V. B. vyriškis įvykio dieną ir keletą minučių iki kaltinime nurodyto laiko tikrai buvo įėjęs į šią parduotuvę ir išėjo iš jos kažką nešdamasis rankoje. Tai, kad vaizdo įraše matomų to vyriškio marškinių ir iš nukentėjusiojo paimtų marškinių spalvos, raštas ir netgi ant tų marškinių esantis piešinys visiškai sutampa, neabejotinai patvirtina, kad V. B. tikrai buvo parduotuvėje ir tikrai išėjo iš jos kažką nešdamasis rankoje. Liudytoja L. L. teisme parodė, kad jis neprisimena, ar maišelį rankose turėjo V. B., tačiau, jos nuomone, nuteistieji iš nusikaltimo vietos nuėjo rankose nieko neturėdami. Vis dėlto dėl jau aptartų aplinkybių ši liudytoja to maišelio galėjo ir nepastebėti, juo labiau, kad jos anūkė I. V. nurodė kitokias aplinkybes. Nors šiame nuosprendyje išdėstyti jos parodymai apie nurodytą aplinkybę gana prieštaringi, apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. V. parodė, jog dabar ji prisimena, kad iš pradžių matė V. B. su maišeliu, o kai jis jau gulėjo sumuštas, matė, kad nuteistieji nueidami irgi nusinešė kažkokį maišelį, nors, jos nuomone, tas maišelis buvo tamsesnės spalvos. Bet kuriuo atveju, šioje dalyje I. V. parodymai tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir jau aptartų vaizdo įrašų turinį. Liudytojos I. V. ir L. L. ir toliau stebėjo įvykio vietą, nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, o įvykio vietoje jokie maišeliai ir maisto produktai nebuvo surasti. Visa tai patvirtina, kad įvykio vietoje V. B. ne tik buvo sumuštas, bet ir buvo pagrobtas kaltinime nurodytas jam priklausantis turtas. Aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad nukentėjusiojo turtą pagrobė nuteistieji V. K. ir G. G.. Šioje dalyje skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos ir jos atitinka bylos aplinkybes.

Byloje taip pat neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusysis V. B. buvo sumuštas kaltinime nurodytu laiku bei vietoje ir kad nukentėjusiajam tikrai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina nukentėjusiojo V. B., liudytojų I. V. bei L. L. parodymai, o taip pat teismo medicinos specialisto ir ekspertizės išvados. To neginčija ir patys apeliantai. Tuo tarpu nuosprendyje dėstomos teismo išvados apie nusikaltimo įvykio eigą, apie V. B. suduotų smūgių skaičių ir apie nuteistosios G. G. dalyvavimą padarant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, kolegijos nuomone, neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusysis V. B. visų apklausų, išskyrus vieną jau paminėtą apklausą ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b. l. 26) parodė ir tą patį patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad įvykio vietoje V. K. sudavė jam į galvą stiprų smūgį būtent metaliniu strypu. Nors nukentėjusysis tuo yra įsitikinęs, tai paneigia ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojos I. V. bei L. L., nemačiusių V. K. ir G. G. rankose jokių nusikaltimo įrankių, parodymai. Be to, šią nukentėjusiojo parodymų dalį visiškai paneigia ir jau išdėstytos komisijinės teismo medicinos ekspertizės kategoriška išvada, kad V. B. galvoje padaryti sužalojimai smūgio sudavimui metaliniu strypu yra nebūdingi, nes smūgiuojant metaliniu strypu galvoje turėjo būti padaryta muštinė žaizda ar juostos formos nubrozdinimas. Tokie sužalojimai nukentėjusiajam nustatyti nebuvo, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais, jie galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius rankomis, tiek spardant kojomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šia V. B. parodymų dalimi nepatikėjo ir pirmosios instancijos teismas, nes nuosprendyje apie smūgių ar smūgio sudavimą metaliniu strypu nieko nenurodyta. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad sunkų sveikatos sutrikdymą V. B. padarė bendrais veiksmais V. K. ir G. G. suduodami nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių. Toliau nuosprendžio nustatomojoje dalyje netgi konkrečiai nurodyta, kad V. K. sudavė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip 5 smūgius, o G. irgi į galvą sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tokia teismo išvada grindžiama paties nukentėjusiojo V. B., liudytojų I. V., ir L. L. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada, tačiau šiuos įrodymus teismas, kolegijos nuomone, įvertino neteisingai. Nuosprendyje nurodoma, kad V. B. prisimena du V. K. jam suduotus smūgius, po kurių jis pargriuvo ir neteko sąmonės. Tačiau iš V. B. parodymų matosi, kad nukentėjusysis tikrai prisimena, kad V. K. jam sudavė tik vieną smūgį metaliniu strypu. Tiesa, papildomojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parodęs, kad V. K. jam į galvą sudavė vieną smūgį ranka, pirmos instancijos teisme jau parodė, kad sudavęs metaliniu strypu, iš karto po to V. K. dar ir vieną kartą spyrė koja į tą pačią galvos vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis vėl parodė, kad V. K. smogė į galvą tik vieną smūgį metaline lazda, net ir perskaičius jo parodymus ankstesnių apklausų metu, V. B. patvirtino, kad daugiau jokių jam suduotų smūgių neprisimena. Bet kuriuo atveju nukentėjusysis parodė, kad jam buvo suduoti ne daugiau negu du smūgiai, be to, tuos smūgius sudavė tik V. K., o ne G. G.. Nuosprendyje teismas atmetė teisme duotus liudytojos L. L. parodymus, tai motyvuojant tuo, kad ši liudytoja skundėsi prasta atmintimi ir kad geriausiai įvykio aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas rėmėsi įvykio dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 2 d., apklausos protokole užrašytais L. L. parodymais ir padarė išvadą, kad šie liudytojos parodymai atitinka liudytojos I. V. parodymus. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui, o ne teismui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, iš viso negali būti pripažinti įrodymais. Tokie parodymai BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka gali būti perskaityti tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Be to, netgi paminėtos pirmosios apklausos metu L. L. buvo parodžiusi, jog matė, kad G. G. koja spyrė V. B. tik vieną kartą. Taigi, teismo išvada, kad šie L. L. parodymai atitinka liudytojos I. V. parodymus, yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Be to, šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai liudytoja L. L. parodė, kad gulintį V. B. spardė tik V. K., o jį spardžiusios G. G. ji nematė. Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė, kad mate kaip V. K. spyrė V. B. į galvą daugiau negu du kartus, o G. G. tik stovėjo šalia ir nieko nedarė. Nors teisme L. L. ir pripažino, kad įvykio aplinkybes jis galbūt anksčiau prisiminė geriau, dar kartą apklausta apeliacinės instancijos teisme ji įvykio aplinkybes nurodė konkrečiau. Ji parodė, kad V. B. spardė tik V. K., o G. G. tik stovėjo ir žiūrėjo, ir tik vėliau buvo pakėlusi gulinčiojo ranką. Net ir perskaičius tuos pačius pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. L. dar kartą patvirtino, kad G. G. nukentėjusiojo nespardė ir nesudavė jokių kitų smūgių, to ji nematė. Tai reiškia, kad liudytojos L. L. parodymai ne tik neatitinka liudytojos I. V. parodymų, o šioje dalyje netgi patvirtina abiejų nuteistųjų parodymus apie tai, kad G. G. V. B. jokių smūgių nesudavė. Kaip jau buvo paminėta, apie tai nieko neparodė ir pats nukentėjusysis. Iš nuosprendžio matosi, kad išvadą apie abiejų nuteistųjų suduotus smūgius nukentėjusiajam į galvą ir tų smūgių skaičių teismas iš tikrųjų pagrindė tik vienintelės liudytojos I. V. parodymais. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų parodė, kad gulinčiam V. B. į galvą spardė abu nuteistieji. Teisme ji parodė, kad nuteistieji spardė tik į galvą, tos pačios apklausos metu nurodė, kad V. K. spyrė “5-6 kartus, iš jų gal 4 kartus į galvą“, o G. G. spyrė “gal 2-3 kartus į galvą ir 2-3 kartus į šoną”. Tačiau tik šiais I. V. parodymais apie abiejų nuteistųjų suduotus smūgius ir jų skaičių teismas pagrįsti savo išvadų negalėjo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kaip jau buvo nurodyta, šie I. V. parodymai prieštarauja ne tik abiejų nuteistųjų, bet ir liudytojos L. L. parodymams. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas be pagrindo I. V. parodymus įvertino kaip nuoseklius. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. V. irgi parodė, kad matė kaip nukentėjusįjį spardė abu nuteistieji, tačiau ji taip pat parodė, kad ir dabar, ir ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tik apytikslį suduotų smūgių skaičių. Tyrėjui ji irgi sakė, kad buvo spirta apie 4 ir apie 2 kartus. Kolegijos nuomone, tokiais vienintelės liudytojos I. V. parodymais teismas negalėjo pagrįsti savo išvadų ne tik todėl, kad jie neatitinka kitų apklaustų asmenų parodymų, tačiau dar ir todėl, kad jie prieštarauja teismo medicinos specialisto ir ekspertizės išvadoms. Dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai V. B. buvo padaryti ne mažiau negu dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskyrus komisijinę teismo medicinos ekspertizę, jos išvada yra iš esmės tokia pati. Nors ekspertai neatmetė galimybės, kad V. B. į tas vietas, kuriose nustatyti sužalojimai, galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, tačiau ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau kaip 2 smūgiais bukais kietais daiktais į galvą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toje pačioje išvadoje nurodyta, kad jeigu teisme būtų nustatyta, jog smūgių buvo suduota daugiau, tai neprieštarautų medicininiams duomenims, nes dalis silpnesnių smūgių galėjo nepalikti kūne sužalojimo žymių. Tuo tarpu tikint I. V. parodymais, smūgiai batais apautomis kojomis į galvą sužalojimų žymes turėjo palikti. Nuosprendyje specialisto išvados neatitikimą liudytojos I. V. parodymams teismas bandė paaiškinti tuo, kad specialisto išvada buvo surašyta remiantis tik medicininiais dokumentais, kuriuose visi išoriniai sužalojimai nebuvo užfiksuoti, nes nukentėjusysis ligoninėje buvo skubiai operuojamas. Su tokiais teismo motyvais irgi negalima sutikti. Galima sutiki tik su tuo, kad į ligoninę pristatytą nukentėjusįjį skubiai operavę gydytojai galėjo neapžiūrėti viso V. B. kūno ir neaprašyti kitose kūno vietose galimai buvusių sužalojimų žymių, tačiau atlikdami galvos operaciją jie tikrai būtų aprašę visus sužalojimus būtent galvos ir veido srityse. Jeigu V. B. abu nuteistieji, kaip parodė I. V., būtų spyrę į galvą ne mažiau kaip septynis kartus, nukentėjusiojo galvos srityje tikrai būtų ir likę daugiau sužalojimo žymių, ir tie sužalojimai būtų aprašyti medicininiuose dokumentuose. Tai reiškia, kad liudytojos I. V. parodymai šioje dalyje akivaizdžiai neatitinka kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių.

Dėl viso to, kas buvo išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad teismo išvados apie nukentėjusiajam V. B. suduotų smūgių skaičių, apie tai, kad nukentėjusįjį spardė ne tik V. K., bet ir G. G. ir, kad tarp abiejų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo V. B.) yra priežastinis ryšys, neatitinka bylos aplinkybių. Byloje neabejotinai įrodyta tik tai, kad nukentėjusįjį V. B. tikrai sumušė nuteistasis V. K.. Visuma jau aptartų įrodymų neleidžia tiksliai nustatyti, ar V. K. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį suduodamas jam tik smūgius rankomis, ar ir spardydamas jį kojomis nukentėjusiajam jau pargriuvus ant žemės. Tačiau įrodyta, kad V. K. tikrai sudavė V. B. į galvą ne mažiau kaip du smūgius, padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu teismo išvada, kad nukentėjusįjį spardė ir nuteistoji G. G., neatitinka bylos aplinkybių ir šios nuteistosios bet kokie fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį veiksmai yra neįrodyti.

Tai, kad G. G. pati nenaudojo prieš nukentėjusįjį fizinio smurto ir nesudavė jam jokių smūgių, savaime dar nereikštų, kad ji negalėtų būti pripažinta nusikaltimo bendrininke ir neturėtų atsakyti už sunkų sveikatos sutrikdymą kartu su V. K.. Tačiau kolegija šioje dalyje pažymi, kad bylos aplinkybių neatitinka ir kai kurios kitos teismo išvados. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad G. G. ir V. K. sunkiai sužalojo V. B. ne tik bendrais veiksmais, bet ir veikdami bendrininkų grupe. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad turėdami tikslą pagrobti V. B. turtą, abu nuteistieji jį sumušė ir pagrobė jo turtą. Tai reikštų, kad nuteistieji iš pradžių nukentėjusiajam sudavė smūgius padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą, o tik po to užvaldė ir pagrobė nukentėjusiojo turtą. Tačiau tokia išvada neatitinka šios bylos aplinkybių ir pirmiausia paties nukentėjusiojo V. B. parodymų. V. B. visų apklausų metu aiškiai parodė, kad nuteistieji prie jo priėjo ne kartu. Pirma priėjo G. G., išplėšė jam iš rankų maišelį su produktais ir nuėjo į šalį. Ir tik po to V. B. pamatė į jo pusę atbėgantį V. K., kuris laikė rankoje metalinį strypą ir sudavė juo jam per galvą. Nors V. B. suklydo, kad V. K. sudavė jam smūgį į galvą strypu, o ne ranka, tačiau akivaizdu, kad maišelį jam iš rankų G. G. išplėšė dar iki tol, kol jai iš paskos pribėgęs V. K. sudavė smūgius. Liudytojos I. V. ir L. L. šio įvykio pradžios nematė, jos parodė, kad abu nuteistuosius matė šalia V. B., tačiau jų parodymai nukentėjusiojo parodymų apie nusikaltimo įvykio eigą nepaneigia. Abu nuteistieji iš viso neigia G. G. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, todėl jų parodymai G. G. kaltės irgi jokiu būdu nepatvirtina. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. nurodo, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tuo tarpu BK 26 str. 1 d. nurodyta apie tai, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistieji sudavė V. B. smūgius turėdami tikslą pagrobti jo turtą, tai reiškia, kad teismas faktiškai nustatė ir nuteistųjų susitarimą padaryti plėšimą, ir padarė išvadą, kad abiejų nuteistųjų tyčia apėmė ne tik fizinio smurto panaudojimą, bet ir kilusius padarinius, t. y. sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Tačiau jau aptartos šios bylos aplinkybės tokią teismo išvadą paneigia. Šiame nuosprendyje kolegija jau padarė išvadą, kad G. G. fizinio smurto prieš V. K. nenaudojo, jam smūgių nesudavė, o sužalojimus ir sunkų sveikatos sutrikdymą V. B. padarė tik V. K.. Be to, jau aptarti įrodymai patvirtina, kad G. G. pirmiausia atėmė iš V. B. maišelį, o tik po to V. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvą. Šioje byloje pakanka įrodymų, kad nuteistieji tikrai buvo susitarę pagrobti nukentėjusiojo turtą, tačiau susitarimo panaudoti fizinį smurtą, juo labiau sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, jokie įrodymai šioje byloje nepatvirtina. Atvejai, kai vienas iš nusikaltimo vykdytojų peržengia susitarimo ribas, atlieka tokius veiksmus ir sukelia tokius padarinius, dėl kurių nebuvo tartasi, ir jų nesuvokė bei nenumatė kiti bendrininkai, laikomi bendrininko ekscesu. Kolegijos nuomone, būtent toks atvejis nustatytas šioje byloje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. G. ir V. K. tikrai buvo susitarę prieš V. B. panaudoti fizinį smurtą, juo labiau jį sunkiai sužaloti. Tokią galimybę paneigia ir tai, kad G. G. atėmus maišelį, buvo pagrobtas tik menkavertis turtas, ir tai, kad nuteistieji nepanaudojo jokių nusikaltimo įrankių, V. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam tik rankomis ir kojomis. G. G. atėmė iš nukentėjusiojo maišelį, o V. K. tik po to sudavė V. B. smūgius į galvą. Byloje neįrodyta, kad dėl tokių V. K. veiksmų nuteistieji būtų taręsi ir kad tokius V. K. veiksmus G. G. iš viso galėjo numatyti. Tai reiškia, kad G. G. tyčia nusikalstamos veikos sunkiai sužalojant V. B. neapėmė, jos veikoje nėra nei BK 135 str. numatyto nusikaltimo objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, todėl G. G. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. turi būti išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nors nurodytoje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, teismo išvada dėl abiejų nuteistųjų dalyvavimo plėšime pagrįsta ir atitinkanti jau aptartas bylos aplinkybes. Už plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal galiojančią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimus), jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Šioje byloje nustatyta, kad G. G. išplėšė V. B. maišelį iš rankų nepanaudojusi fizinio smurto ir nesukėlusi nukentėjusiajam net fizinio skausmo. Tokia jos veika atitiktų ne plėšimo, o tik vagystės sudėtį. Tačiau atimto maišelio G. G. dar nebuvo užvaldžiusi, nukentėjusysis, remiantis jo paties parodymais, bandė iš G. G. savo maišelį atimti. Būtent tuo metu V. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Po to abu nuteistieji su pagrobtu svetimu turtu kartu pasišalino iš nusikaltimo vietos ir svetimą turtą užvaldė. V. K. fizinį smurtą prieš V. B. panaudojo siekiant G. G. paimtą svetimą turtą išlaikyti, o pati G. G., nors jos tyčia ir neapėmė V. K. veikos padarant V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, kartu su V. K. užvaldė svetimą turtą tik po šio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. G. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, padarė plėšimą ir jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.

Nors G. G. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. yra išteisinama, nuteistojo V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia. V. K. parodė, kad smūgį į veidą V. B. jis sudavė ne siekdamas užvaldyti svetimą turtą, o asmeninio konflikto su V. B. metu ir netgi nuo nukentėjusiojo gindamasis. Tačiau jau aptarti įrodymai šias V. K. versija visiškai paneigia. Kad V. B. prie konteinerių nesišlapino, kad jis pats nesudavė ir net nebandė suduoti smūgių V. K. ir kad šis nuteistasis įvykio vietoje buvo ne vienas, o kartu su G. G., patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir abiejų liudytojų parodymai. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. panaudojo prieš V. B. fizinį smurtą ir sunkiai jį sužalojo plėšimo metu, todėl jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo dar ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Pažymėtina dar ir tai, kad šios nuosprendžio dalies apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantas. Nuosprendis šioje dalyje dėl V. K. keičiamas tik todėl, kad pagal BK 135 st. 2 d. 9 p. yra išteisinama G. G.. Dėl jau paminėtų aplinkybių keičiama skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis, joje nurodant, kad sunkų sveikatos sutrikdymą V. B. padarė V. K., suduodamas nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip 2 smūgius. Be to, naikinama nuosprendžio dalis, kuria V. K. atsakomybę pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Panaikinant nuosprendžio dalį dėl G. G. nuteisimo pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 metams, taip pat naikinama ir nuosprendžio dalis dėl jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Tuo tarpu pagal BK 180 str. 1 d. G. G. paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės keisti pagrindo nėra. Teismas nenustatė jokių G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino, kad plėšimą ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors pati G. G. fizinio smurto nepanaudojo, tačiau irgi buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja, pirmoji pradėjo nusikalstamą veiką atimdama iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą. Nuosprendyje teismas atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę, į tai, kad G. G. anksčiau teista ir nusikalto neišnykus teistumui už vagystę. Nuteistoji bausta ir administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad pagal BK 180 str. 1 d. G. G. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 str. reikalavimus, ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo priimti jam švelnesnį nuosprendį. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat į tai, kad nori atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimais padarytą žalą, tačiau tai padaryti galėtų tik būdamas laisvėje.

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies. Šiame skunde dėstomus apelianto argumentus kolegija atmeta. Nuteistojo argumentai apie tai, kad jis prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, neatitinka bylos aplinkybių, nes V. K. teisme nepripažino netgi esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, o apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas remiantis kitais teisme išnagrinėtais įrodymais. Nuteistojo ketinimai atlyginti padarytą žalą pozityvūs, tačiau iki šiol V. K. neatlygino ne tik Valstybinei ligonių kasai priteistų V. B. gydymo išlaidų, bet ir pačiam nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, kuri yra tik 4,15 Lt. Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., nėra jokio pagrindo. Jokių kitų V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas irgi nenustatė, o atsakomybę pagal BK 180 str. 1 d. sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad plėšimą V. K. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. K. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, todėl jam, kaip ir G. G., pagal BK 180 str. 1 d. paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. V. K. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė irgi atitiktų BK 54 str. reikalavimus, tačiau dėl šio kaltinimo išteisinant G. G. ir keičiant nuosprendžio nustatomąją dalį dėl V. B. sužalojimo aplinkybių, vis dėlto svarstytinas klausimas dėl V. K. už šį nusikaltimą paskirtos bausmės. Kolegija nustatė, kad V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą V. B. padarė suduodamas jam žymiai mažiau smūgių negu nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Tai turi reikšmės vertinant V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Be to, naikinama nuosprendžio dalis, kuria teismas V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, o į tai būtina atsižvelgti skiriant bausmę laikantis BK 54 str. 2 d. reikalavimų. Įvertinus šias aplinkybes kolegija pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. V. K. paskirtą bausmę švelnina iki artimesnės šio baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai.

G. G. išteisinant pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., nuosprendis keičiamas dar ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Kadangi pagal šį kaltinimą G. G. išteisinama neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikalstamą veiką, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistosios priteistos V. B. gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 metams panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. G. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 5 metams.

Pagal BK 180 str. 1 d. nuteistajai G. G. paskirtos bausmės laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams nekeisti, šią bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės terminą pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 7 d. Į bausmę įskaityti G. G. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d.

Pakeisti nuosprendžio nustatomąją dalį. Nustatyti, kad nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė nuteistasis V. K. suduodamas nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip 2 smūgius.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. atsakomybę pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. nuteistajam V. K. paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam V. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės terminą pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 7 d. Į bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios G. G. priteista 2774,11 Lt V. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Valdimaras BavėjanasKęstutis Jucys