- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- I1-2178-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03237-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
2021 m. kovo 29 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. J. (toliau – ir D. J., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2019 m. gruodžio 16 d. – 2020 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenurodyta) laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis). D. J. skunde paaiškino, kad ginčo laikotarpiu kelis kartus buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos naudojamais automobiliais, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad, 2019 m. gruodžio 16 d. konvojuojant jį iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), transporto priemonėje buvo patalpinti keturi asmenys, todėl joje buvo ankšta, tvanku ir trūko gryno oro, į prašymą įjungti kondicionierių buvo atsakyta, kad kondicionierius neveikia, automobilyje nebuvo saugos diržų. Pareiškėją konvojuojant 2019 m. gruodžio 23 d. iš Kauno TĮ į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (toliau – Marijampolės PN), transporto priemonėje trūko vietos, nuo ilgo ir nepatogaus sėdėjimo skaudėjo visą kūną, nutirpo kojos, šioje transporto priemonėje neveikė kondicionierius, trūko oro, dėl to prastai jautėsi, pykino. Pareiškėją konvojuojant 2020 m. liepos 17 d. iš Marijampolės PN į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN), transporto priemonėje trūko vietos, dėl to negalėjo pajudėti, nutirpo visas kūnas, pro pravirą orlaidę pūtė vėjas, todėl pareiškėjas susirgo ir ilgą laiką jautė peršalimo simptomus. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. liepos 21 d. konvojuojant jį iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, dėl vietos trūkumo transporto priemonėje kentė sąnarių ir galvos skausmus, jis jautėsi suvaržytas, pykino, visos kelionės metu prastai jautėsi. D. J. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsisakė būti konvojuojamas į Vilniaus PN dėl dalyvavimo teismo posėdyje, kadangi kiekvieno prieš tai vykusio konvojavimo metu jausdavosi prastai, jį pykindavo, jausdavo baimę. D. J. tvirtino, kad specialiosios paskirties transporto priemonėse nebuvo vėdinimo ir šildymo sistemų, atsarginio išėjimo, lango, todėl vasarą būdavo karšta ir trūkdavo oro, o žiemą – šalta. Tvirtino, kad transporto priemonėse netinkamai įrengtos sėdimos vietos, nebuvo saugos diržų, dėl to jautėsi nesaugus. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nerūko, todėl konvojavimų metu buvo priverstas kvėpuoti kitų asmenų rūkyto tabako dūmais, todėl kentė nepatogumus. Teigė, kad kartais dėl vietos trūkumo turimą bagažą visos kelionės metu tekdavo laikyti ant kelių. Tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau pareigūnai jo skundus ignoruodavo ir jų neregistravo. Pareiškėjas vertino, kad ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų patyrė kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamą kentėjimo laipsnį (b. l. 1–6).
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į atsakovės atstovės atsiliepime iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad konvojavimui skirtos transporto priemonės neatitiko saugos reikalavimų, jose nebuvo įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Teigė, kad po konvojavimų pablogėjo sveikata, jis pasidarė labai jautrus, atsirado baimė tamsai, vienatvei (b. l. 79–82).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu prašė D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją ginčo laikotarpiu konvojavo planinių konvojų maršrutais, konvojavimui buvo naudojami specialieji automobiliai. Viešojo saugumo tarnyba teigė, kad prieš pradedant konvojavimą konvojaus pareigūnai, privalomai patikrinę specialiųjų automobilių tinkamumą konvojavimui, pastabų neturėjo, įrašų kelionės žiniaraščiuose apie gautus nusiskundimus nėra, pareiškėjas skundų ar pretenzijų konvojaus pareigūnams ar priimantiems paskirties punktų budėtojams neteikė. Teigė, kad kelionės žiniaraščiuose yra įrašai, jog konvojuojamieji buvo išvesti į tualetą pasikeitimo punktuose, pažymėjo, jog pareiškėjo kelionės trukmė konvojavimo metu vidutiniškai siekė 2 val. 45 min. Viešojo saugumo tarnyba tvirtino, kad konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti; jose įrengtos šildymo ir ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais. Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos naudojamuose specialiuosiuose automobiliuose kameros konvojavimui įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus: visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos, apšvietimas, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. jų techninė ir įrangos reikalavimų patikra buvo atlikta. Atsakovės atstovė tvirtino, kad visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Pažymėjo, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Europos Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, neprivalomas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Paaiškino, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto bei asmens bagažo pervežimo. Pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklėse nenurodyta, kad specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose privalu įrengti tualetus, planinių konvojų metu konvojuojamieji į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir jiems prašant. Apie įvykius konvojavimo metu daromas įrašas Kelionės žiniaraščiuose. Viešojo saugumo tarnyba teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog konkretaus konvojavimo metu nebuvo patenkintas jo prašymas pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.
Atsakovės atstovas tvirtino, kad vienas iš pagrindų, kai Viešojo saugumo tarnybos konvojus nepriima asmenų konvojuoti, nustatytas Konvojavimo taisyklių 98.5 punkte, kuriame nurodyta, jog konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto truks ilgiau kaip 6 valandas, tačiau teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos aprūpinti konvojuojamuosius maistu. Pareiškėjo kelionė konvojavimo įvykio metu neužtruko daugiau kaip 6 valandas, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus apie konvojavimo metu, jo nuomone, pažeistas Konvojavimo taisykles, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pervežant konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą, todėl pareiškėjas, pastebėjęs, kad konvojavimo metu yra rūkoma, privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus, tačiau to nepadarė. Teisės aktai Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neįpareigoja dokumentuoti konvojuojamųjų skaičiaus ar asmenų paskirstymo atskirose specialiųjų automobilių kamerose, dokumentuojamas tik bendras konvojuojamųjų skaičius, kuris kinta pasikeitimo punktuose priimant ir/ar perduodant konvojuojamuosius, šie duomenys fiksuojami kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba tvirtina, kad konvojaus pareigūnai užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, pareiškėjo konvojavimo metu pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus. Nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Vertino, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius apie konvojavimo įvykius ir konvojavimo sąlygas, neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė objektyvių duomenų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų. Vertino, kad nėra teisinio pagrindo Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (b. l. 17–25 ).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė 2020 m. vasario 10 d. papildomai pateiktuose paaiškinimuose į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad konvojavimo metu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu nesielgė ir jo nediskriminavo. Vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie pablogėjusią savijautą nepagrįsti ir neturi sąsajų su jo konvojavimu (b. l. 87–90).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdytų konvojavimų netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. rugpjūčio mėnesį (tiksli data nenurodyta) laikotarpiu buvo konvojuotas 4 kartus: 2019 m. gruodžio 17 d. – iš Utenos AVPK į Kauno TI (kelionės žiniaraštis (b. l. 41-44)); 2019 m. gruodžio 23 d. – iš Kauno TI į Marijampolės PN (kelionės žiniaraštis (b. l. 45-47)); 2020 m. liepos 17 d. – iš Marijampolės PN į Vilniaus PN (kelionės žiniaraštis (b. l. 48-50)); 2020 m. liepos 21 d. – iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (kelionės žiniaraštis (b. l. 50-52)); pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais Volkswagen Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 45, 48, 51).
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog specialiosiose transporto priemonėse trūko vietos, todėl jose buvo ankšta.
Transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punkte pateiktus sąvokų apibrėžimus, specialiosioms transporto priemonėms priskiriama specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros; konvojavimas suprantamas kaip ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 142 punkte numatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus.
Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. D. J. konvojuojant iš Utenos AVPK į Kauno TI, specialiajame automobilyje VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengta 14 konvojuojamųjų sėdimų vietų skaičius, konvojuoti 5 asmenys; 2019 m. gruodžio 23 d. vykusio konvojavimo iš Kauno TI į Marijampolės PN metu transporto priemonėje Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos 22 sėdimos vietos, konvojuoti 4 asmenys; 2020 m. liepos 17 d. konvojuojant iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, specialiajame automobilyje Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 24 sėdimos vietos, konvojuoti 2 asmenys; 2020 m. liepos 21 d. vykstant pareiškėjui konvojumi iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, specialiajame automobilyje Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 22 sėdimos vietos, konvojuoti 9 asmenys (b. l. 18, 33, 37, 41–52, 59, 65). Atsižvelgus į tai, kad asmenų konvojavimas yra griežtai dokumentuojamas, teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos pateiktais duomenimis, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas nebuvo konvojuojamas.
Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščių, specialiųjų automobilių registracijos liudijimų, kuriuose nurodytas bendras įrengtų sėdimų vietų skaičius ir kitų dokumentų duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, kartu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus ir buvo žymiai mažesnis. Teismas sprendžia, kad konvojavimą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai nenustato minimalaus specialiosios transporto priemonės patalpos ploto, skiriamo vienam asmeniui konvojavimo metu.
Nenustačius, kad ginčo laikotarpiu specialiosioms transporto priemonėms buvo konvojuojama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės neatitiko techninių reikalavimų, konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų, netinkamai įrengtos sėdimos vietos, nebuvo atsarginio išėjimo, elektromagnetinio bei greito atrakinimo užrakto, lango, ventiliacijos (kondicionieriaus), tinkamo šildymo.
Specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo ir techniniai reikalavimai nustatyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai, atskirų kamerų vidiniai užraktai ir kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės ir žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos; įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo)); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę, o 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojavimui naudojami specialieji automobiliai, kuriuose kameros įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; konvojavimui naudojamas specialusis transportas turėjo ir turi transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymu, specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Reikalavimas prisegti konvojuojamuosius saugos diržais numatytas Konvojavimo taisyklių 163 punkte, tačiau šio reikalavimo privaloma laikytis tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.
Viešojo saugumo tarnybos pateiktose konvojavimui skirtų specialiųjų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelėse yra įrašai apie jų atitikimą nustatytiems reikalavimams bei naudojimo tikslams (b. l. 26, 34, 60,73). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvada, jog atliekamų techninių apžiūrų metu nustatyta tvarka buvo patikrinta ir įvertinta, kad šiose transporto priemonėse įrengti privalomi įrenginiai ir jos tinkamai sukomplektuotos.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Viešojo saugumo tarnyba neprivalėjo konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse įrengti konvojuojamiems asmenims skirtus saugos diržus.
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie konvojavimo automobiliuose netinkamai įrengtas sėdimas vietas, neįrengtus atsarginius išėjimus, elektromagnetinio bei greito atrakinimo užraktus, langus, ventiliacijos ir šildymo sistemas, daroma išvada, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Viešojo saugumo tarnyba, turinti pareigą užtikrinti tinkamas konvojavimo sąlygas, sistemingai užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyris. Šios institucijos atliktų matavimo duomenys užfiksuoti byloje pateiktuose Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokoluose (b. l. 29–32, 39, 56–58, 63, 64). Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno techninės apžiūros centro išduoti Techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) Nr. 200-0821768, Nr. 001-1792402, Nr. 001-1840699, Nr. 003-0345506 (b. l. 26, 34, 60, 73) ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotų registracijos pažymėjimų (b. l. 33, 37, 59, 65) duomenys.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti aukščiau nurodytų dokumentų patikimumu. Teismo vertinimu, pareiškėjas duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones aukščiau išvardintų kompetentingų subjektų atliktų patikrų rezultatais, nepateikė, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs. Dėl šios priežasties nėra pagrindo skirti pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiosios paskirties transporto priemonių ekspertizes, siekiant nustatyti jų atitiktį teisės aktų nustatytiems techniniams ir saugumo reikalavimams.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie konvojavimą techninių ir saugumo reikalavimų neatitinkančiomis specialiosiomis transporto priemonėmis atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog konvojavimo metu automobilyje buvo rūkoma, todėl jis, būdamas nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Konvojavimo taisyklėse įtvirtintas draudimas rūkyti tiek konvojuojamiesiems, tiek konvojuotojams (52.6 ir 127.7 punktai). Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 129 punktu, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, konvojaus viršininkas ar konvojaus viršininko padėjėjas, paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktų režimo reikalavimus. Pervežant konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą.
Vertinant skundo teiginius apie kitų asmenų rūkymą specialiosiose transporto priemonėse konvojavimų metu, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas konkrečių aplinkybių apie jo konvojavimo atvejus tabako dūmais užterštomis transporto priemonėmis nenurodė, jo pateikti argumentai vertinami kaip abstraktūs ir neindividualizuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pastebėjęs režimo pažeidimą, kėlusį jam nepatogumų, turėjo galimybių pasinaudoti savo teise apie jį informuoti konvojaus pareigūnus. Išanalizavus kelionės žiniaraščius, daroma išvada, kad juose nėra įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl kitų konvojuojamųjų rūkymo (b. l. 41–52).
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie konvojavimo metu rūkiusių kitų asmenų sukeltą neturtinę žalą atmetami kai nepagrįsti bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jis peršalo 2020 m. liepos 17 d., nes konvojuojant iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, visą kelionės laiką buvo atvira orlaidė, pro kurią pūtė vėjas. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad nepatogumų keldavo tai, jog ne visada užtekdavo vietos turimam bagažui pasidėti, todėl kartais visą kelionės laiką turimus daiktus tekdavo laikyti ant kelių.
Nustatyta, kad 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas iš Marijampolės PN į Vilniaus PN buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė, kad šios specialiosios transporto priemonės kamerose natūralaus vedinimo angos neįrengtos, lauko oras į specialiajame automobilyje įrengtas kameras tiekiamas ventiliacijos sistemos ortakiais, šio specialiojo automobilio kameros atskirtos grotų sistemomis, kurios padengtos plastikinėmis plokštėmis.
Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo jausti ventiliacijos sistemos ortakiais tiekiamo oro srautą, tačiau nagrinėjant bylą nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti apie jo peršalimą. Byloje duomenų, kad D. J. būtų reiškęs pretenzijas dėl juntamo oro judėjimo nėra (b. l. 41-52). Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. vasario 3 d. rašto Nr. S-478 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, D. J. asmens sveikatos istorijoje duomenų apie nustatytus sveikatos sutrikimus ar skirtą gydymą ginčo laikotarpiu dėl vykusių konvojavimų nėra (b. l. 93).
Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.
Vertinant pareiškėjo teiginius apie nepatogumus kėlusį asmeninio bagažo vežimą, atsižvelgiama į Viešojo saugumo tarnybos pateiktus duomenis apie konvojavimo metu specialiose transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų ir konvojuotų asmenų skaičių (b. l. 18, 33, 37, 41–52, 59, 65) ir, jais remiantis, sprendžiama, kad pareiškėjo teiginiai apie vietos bagažui trūkumą yra nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė tai užfiksuoti konvojavimo dokumentuose, tačiau į pareiškėjo pretenzijas nebuvo reaguojama.
Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojuojamieji, turintys skundų dėl konvojavimo sąlygų, turi teisę juos žodžiu ar raštu pareikšti konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų; šie asmenys, gavę tokių skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkint; tuo atveju, kai konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Konvojavimo taisyklių 137 punktas nustato, kad apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas privalo įrašyti į konvojaus kelionės žiniaraštį ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo nebuvo gauta skundų ar prašymų dėl konvojavimo sąlygų (b. l. 18).
Vertinant pareiškėjo teiginius, daroma išvada, kad jis skunde detaliai įvykių neaprašė ir konkrečių duomenų apie tai, kurio konvojavimo metu, kokiam pareigūnui ir dėl kokių netinkamų konvojavimo sąlygų reiškė pretenzijas, nenurodė. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas po konvojavimo nedelsdamas būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl neužtikrinamų tinkamų konvojavimo sąlygų ir(ar) netinkamo pareigūnų elgesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjui nekonkrečiai ir abstrakčiai apibūdinus galimai padarytą pažeidimą, nėra pagrindo jo nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-338-146/2017 ir kt. ).
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtintų skundų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė iš atsakovės atstovės išreikalauti duomenis apie išvedimus konvojuojamųjų į tualetą bei konvojuojamųjų aprūpinimo maistu ir geriamu vandeniu.
Konvojavimo taisyklės nustato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną (134 punktas); asmenys konvojuoti nepriimami, kai konvojuojamieji neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.
Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino, kad konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant, apie įvykius konvojavimo metu daromas įrašas Kelionės žiniaraščiuose. Šias atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir esantys įrašai Kelionės žiniaraščiuose, pvz., konvojavimo, vykusio 2020 m. liepos 17 d., kelionės žiniaraščio duomenimis, konvojuojamieji du kartus buvo nuvesti į tualetą (b. l. 41–52). Be to, atsakovės atstovė nurodė, kad vidutinė pareiškėjo konvojavimo trukmė buvo 2 val. 45 min., pabrėžė, kad teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos aprūpinti konvojuojamuosius maistu ar geriamuoju vandeniu.
Išanalizavus skundo turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas neteikė argumentų dėl to, kad ginčo laikotarpiu vykusių konvojavimų metu jis nebuvo išvestas į tualetą ir kad jis nebuvo aprūpintas maistu bei geriamuoju vandeniu, tokio pobūdžio pažeidimų konkrečiai neaprašė. Skunde nurodęs, kad ne vieną kartą kreipėsi į konvojaus pareigūnus, pareiškėjas nenurodė, kad šie kreipimaisi buvo susiję su jo neišvedimu į tualetą, maisto ir(ar) vandens nesuteikimu.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.