- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-964-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02789-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei J. P. (buvusi L.) dėl išmokėtų sumų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės J. L. priteisti 344,96 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra laikomas nedraudžiamuoju įvykiu ir tai sudaro pagrindą ieškovei susigrąžinti išmokėtą išmoką iš atsakovės. Nurodo, kad žalos dydis paskaičiuotas 344,96 Eur. Pranešime apie įvykį buvo nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko techninis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino. Nuostolių aprašyme nurodyta, kad subraižytas kairės pusės galinis bamperis ir įlenktas sparnas.
2. Atsakovė J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (atsiliepimas į ieškinį neištaisius trūkumų grąžintas atsakovei).
3. Po įrodymų tyrimų atnaujinimo gauti ieškovės atstovo ir atsakovės prašymai bylą nagrinėji jiems nedalyvaujant. Teismui tenkinus prašymą, byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nei nurodyta ieškinyje, paaiškino, kad nukentėjusysis apie eismo įvykį pranešė 2021 m. vasario 17 d., o automobilis buvo apžiūrėtas 2021 m. vasario 18 d. Po įvykio atvyko nukentėjusysis, jų ekspertas apžiūrėjo automobilį, darė nuotraukas ir nustatė, kad braukimas ant bamperio ir sparno padarytas to paties eismo įvykio metu, be to, pasitikėjo nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad gavus atsakovės prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ekspertas dar kartą apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad įbrėžimai yra to paties įvykio pasekmė. Nukentėjusysis iš pradžių galėjo nepastebėti sparno įbrėžimo, nes automobilis buvo murzinas. Vėliau pastebėjo, kad yra braukimas ir nurodė jį draudikui. Žala buvo paskaičiuota atsižvelgus į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, eksperto apžiūros metu užfiksuotus sugadinimus. Neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nes tarp jų susiklostę fiduciariniai santykiai, be to, ekspertas nurodė, kad abu įbrėžimai yra padaryti to paties eismo įvykio metu, ekspertas tokią išvadą padarė įvertinęs įvykio mechanizmą, sugadinimus. Kažkokių paaiškinimų ekspertas nerašo, todėl nėra jo užfiksuota raštu, kad sugadinimai padaryti vieno eismo įvykio metu. Jo manymu, sugadinimų aukščiai pagal foto nesiskiria. Nėra tikslo draudimo bendrovei mokėti daugiau nei sugadinta. Policijos pažymoje nebuvo nurodyta, kad apgadintas sparnas, tačiau policija žalos nenustato, ji tik fiksuoja aplinkybes pirminės apžiūros metu. Išmokant išmoką, policijos pažyma nebuvo gauta. Nukentėjusysis taip pat negalėjo tiksliai nustatyti žalos dydžio, galėjo nepastebėti sparno įbraukimo, nes matosi, kad buvo purvinas automobilis, įbrėžimas nežymus. Pranešimą apie eismo įvykį draudimo bendrovei pildo ne policija, o informacija apie servisus automatiškai keliauja asmeniui, užpildžiusiam pranešimą apie eismo įvykį.
5. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad ji eismo įvykio metu apgadino automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buferį (bamperį), tačiau nesutiko, kad ji to paties eismo įvykio metu apgadino ir šio automobilio galinį kairės pusės sparną. Teigė, kad ji išvažinėdama iš stovėjimo vietos (stovėjo šalia automobilio Audi) negalėjo kliudyti šio automobilio sparno, nes automobilio Audi toje pusėje, kur yra nubraižytas sparnas, stovėjo kitas automobilis. Ji išvažinėdama iš savo stovėjimo vietos, pravažiavo tik automobilio Audi galą, todėl niekaip negalėjo kliudyti ir subraižyti sparno, esančio automobilio Audi galo kairėje pusėje (vairuotojo pusėje), nes šalia jo toje pusėje stovėjo kitas automobilis, tai yra užfiksuota pareigūnų darytose nuotraukose. Be to, teigia, kad nesutampa bamperio ir sparno subraižymo aukščiai, todėl jie negalėjo būti sugadinti to paties eismo įvykio metu. Taip pat nurodė, kad fiksuojant eismo įvykį, visada buvo nurodoma, kad sugadintas tik automobilio bamperis, nukentėjusysis taip pat pareigūnams nurodė, kad apgadintas tiktai automobilio bamperis.
6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B., kurio automobilis apgadintas, parodė, kad jam apie tai, kad įvažiavo į jam priklausantį automobilį pranešė žmogus, kai jis grįžo iš darbo. Sakė, kad iškvietė policiją. Sakė, kad moteris vairavo, matė, kad ji atsitrenkė. Asmuo, kuris pranešė apie tai, kad į jo automobilį įvažiavo moteris, neminėjo, kad dar kiti asmenys matė įvykį. Kaip pats įvykis įvyko, jam nėra žinoma. Tai buvo asmuo, kurį matė teisme, t. y. Š. T.. Policija atvykusi apžiūrėjo, pamatavo, dažai atitinka. Iki policijos atvykimo apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad nubrozdintas bamperis. Kai draudimas atsiuntė servisą, meistrai apžiūrėjo, pasakė, ką reikia tvarkyti. Po eismo įvykio pats pastebėjo, kad buvo įvažiuota į buferį, apgadinti paltronikai. Pasakė policijos pareigūnams tuos apgadinimus, kuriuos vizualiai tuo momentu matė: kad įvažiavo į galą, buferis, paltronikai. Rodant foto, parodė, kad pamatė galinio automobilio bamperį, o meistrai pamatė, kad sparnas. Ekspertai tik pamatė sparno sugadinimą, kad ant jo yra įbrėžimas, sakė, kad to paties smūgio paseka. Teigė, kad iki tol automobilis buvo tvarkingas, jis stovėjo prie namo, retai juo kada važiuodavo, juo naudojosi jo sutuoktinė, vieną kartą per savaitę išvažiuoja. Negalėjo būti taip, kad anksčiau nepastebėjo įbrėžimo ant automobilio sparno, nes iki tol automobilis buvo tvarkingas. Į autoservisą nuvarė tą pačią, gal kitą dieną, nepamena. Atvykę pareigūnai fiksavo įvykį, buvo du pareigūnai: mergina ir vaikinas. Kai nuvažiavo į servisą, pasakė, kad draudimo bendrovė nurodė jų kompaniją ir jie apžiūrėję automobilį pastebėjo sparno įbraukimą. Iš vienos pusės yra neįgaliųjų vieta, iš dešinės gali statyti kiti. Kairėje pusėje nebuvo, o iš dešinės lyg buvo, nepamena. Iš kairės buvo lygtai automobilis, ten neįgaliųjų vieta. Iš dešinės pusės nebuvo, tiksliai neprisimena šių aplinkybių. Kai grįžo iš darbo, turbūt tokioje pozicijoje rado automobilį, kaip užfiksuota policijos. Nežino, kaip buvo apgadintas jo automobilis. Kaimynas, kuris iškvietė policiją, sakė, kad įvažiavo į jo automobilį ir nesustodama išvažiavo, kaip suprato, kaimynas matė įvykį. Neminėjo kitų asmenų, kas galėjo matyti įvykį. Kaimyno nepažįsta. Negali nurodyti, kas pranešė draudimo kompanijai apie įvykį. Mano, kad tai padarė policininkai, o gal sutuoktinė, jam tai nėra žinoma. Žino, kad internetu sutuoktinė iš draudimo bendrovės gavo laišką, nurodytas buvo servisas, kur kreiptis dėl sutvarkymo. Pranešimo, kurį pateikė ieškovas, nepildė, turbūt policija pildė. Turbūt servisas draudimo bendrovei parašė, kad sparnas yra dar sugadintas.
7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. T. parodė, kad jis pats nematė eismo įvykio, jam grįžus į kiemą, jame stovėjo moteris, kuri matė įvykį, sakė, kad ji neturi laiko laukti, nurodė automobilio numerius ir pati nuėjo. Moteris sakė maža sidabrinė mašina ir padiktavo jo valstybinį numerį. Jis tada iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sakė, kad atvyko pagal moters iškvietimą, vadinasi, jų pranešimai buvo besidubliuojantys. Tos moteris jis nepažįsta, nėra jos matęs ir negalėtų atpažinti. Pareigūnai užsirašė jo asmens duomenis ir viskas. Nepamena valstybinio numerio, kurį minėjo moteris. Policijos laukė vienas pats, po to išėjo kaimynas, iš matymo žinojo, asmuo, kuris yra atvykęs į teismą. Abu apžiūrėjo automobilio bamperį, atvyko policija ir jis išėjo. Apžiūrėjo patį automobilio kampą, bamperio dalį. Pagal rodomas nuotraukas parodė, kad apžiūrėjo automobilio galą, matė bamperio sugadinimą. Daugiau jokių sugadinimų nepastebėjo, plačiau nepastebėjo daugiau pažeidimų. Kairės pusės automobilio bamperio kampą apžiūrėjo. Kiek buvo kartu su kaimynu, tai rodė tik bamperį, ar dar kitų sugadinimų pastebėjo kaimynas, nepamena. Audi stovėjo prie neįgaliųjų vietos. Dažniausiai neįgaliųjų vietoje stovi neįgalaus žmogaus mašina, nes jis nevažiuodavo. Lygtai tuo metu, jokie automobiliai nevažiavo. Kai policija užfiksavo sugadinimus, jis nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio (toliau - TPVCAPDĮ) pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens.
9. Ieškovė (draudikas) regreso tvarka prašo priteisti dėl trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) išmokėtos draudimo išmokos patirtą žalą iš atsakovės, kaip eismo įvykio kaltininkės, kuri pasišalino iš eismo įvykio. Teismo posėdžio metu atsakovė iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimu. Sutiko, kad ji atsakinga už padarytą žalą, tačiau nesutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu, nes, jos teigimu, ji eismo įvykio metu apgadinto tik automobilio Audi A6 buferį, todėl neprivalo apmokėti ir išlaidas už automobilio sparno remontą.
10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu J. P. (anksčiau L.) vairuodama transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė apie įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 344,96 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodamas eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą.
11. Iš J. B. pranešimo „Nukentėjau nuo „Gjensidige“ apdraustos transporto priemonės“ nustatyta, kad buvo apgadintas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti šie nuostoliai; kairės pusės galinio bamperio subraižymas ir sparno įlenkimas. Atstuminio jutiklio galimas pažeidimas. Nuotraukos turi būti atsiųstos iš policijos. Nurodyta įvykio data 2020 m. vasario 13 d. 09:29 val. Iš nukentėjusiojo J. B. prašymo atlyginti žalą nustatyta, kad prašymas pateiktas 2020 m. vasario 18 d., eismo įvykio laikas 2020 m. vasario 13 d. 11:08 val., įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kiemas. Kaltininko duomenys: MB B200 (duomenys neskelbtini) nukentėjęs J. B., jo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš „Gjensidige“ 2020 m. vasario 19 d. žalos sąmatos Nr. 1180 matyti, kad automobilio Audi A6 remonto kaina iš viso sudaro 340,24 Eur. Iš 2020 m. vasario 18 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, kurį pasirašė draudimo įmonės atstovas – direktoriaus pavaduotojas A. L. ir nukentėjusysis J. B., nustatyta, kad buvo nurodytos šios remontuojamos automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės: galinis bamperis ir kairės pusės galinis sparnas. Iš UAB „Henriko autoservisas“ remonto sąmatos nustatyta, kad automobilio remonto kaina iš viso sudarė 344,96 Eur. Sparno remonto kaina sudaro 169,63 Eur, buferio – 175,33 Eur. Iš 2020-03-02 mokėjimo pavedimo nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ pervedė „Henriko autoservisas“ 344,96 Eur.
12. Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pažymos, skirtos draudimo bendrovei „Gjensidige“ nustatyta, kad ši pažyma ieškovei siųsta pagal jos 2020 m. birželio 9 d. prašymą Nr. CLT2044379. Pateiktoje policijos pažymoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. vasario 13 d., laikas 11:08 val. Nurodytos eismo įvykio aplinkybės: vairuotojas vairuodamas MB B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs. Nurodyta įvykio kaltininkė J. L., jai surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskirta bauda. Nurodyta, kad automobiliui Audu A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis.
13. Iš atsakovės pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad 2020 m. vasario 13 d. J. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo ji pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus, t. y. vairuotoja J. L., vairuodamas MB B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliui, nukentėjęs asmuo J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). J. L. paaiškinime nurodė, kad ji išvažiavo iš kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės, išvažiuodama iš kiemo nejuto jokio smūgio ir negirdėjo jokio garso, kad būtų kliudžiusi automobilį, automobilyje grojo radijas, galbūt tiesiog neišgirdo jokio garso, kad kliudė automobilį. Sutinka, kad kliudė automobilį, bet iš eismo įvykio nepasišalino, nes nežinojo, kad kliudė. 2020 m. vasario 13 d. vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodytos eismo įvykio aplinkybės ir pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas J. B. priklausantis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas buvo galinis bamperis. 2020 m. vasario 13 d. J. B. paaiškinime nurodė, kad jam apgadintas galinis bamperis, padaryta žala 100 Eur. Eismo įvykio vietoje užfiksuotas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam J. B., apgadintas užpakalinis bamperis. 2020 m. vasario 13 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte, kurį pasirašė pareigūnas E. B., nurodyta, kad automobiliui MB B200, priklausančiam J. L., apgadintas priekinis bamperis. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, automobiliams padaryti sugadinimai. Iš nuotraukų (apžiūrėtos kopijos ir originalios nuotraukos), kurios pateiktos prie administracinio nusižengimo bylos, matyti, kad apgadintas automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės bamperis ir automobilio MB B200,vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis. Vienoje iš pateiktų policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad šalia automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo kairėje pusėje (minėto automobilio vairuotojo pusėje), stovi automobilis NISAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitoje minimo automobilio pusėje nėra kitų automobilių.
14. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)
15. Atsakovės pateikta administracinio nusižengimo medžiagos kopija Nr. 73-ANR-P-623-2020 (administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo rašytiniai paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema su papildomais duomenimis ir kt.) vertintini kaip įrodymai kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
16. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.
17. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nustatė, kad atsakovė kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Nors atsakovė teigė, kad ji nesuprato kliudžiusi, todėl nesutiko, kad pasišalino, tačiau ji neginčijo jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, kuriame išdėstytos aiškios įvykio aplinkybės, iš karto sumokėjo baudą, be to, teismo posėdžio metu taip sutiko, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą ir dėl dalies žalos atlyginimo sutiko, vadinasi, sutiko su pažeidimais, t. y. ir su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinis kodekso nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančią didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga laikytina įrodyta (CK 6.246 straipsnis).
19. Ieškovė, išmokėjusi trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti pagal nukentėjusiojo J. B. prašymą už šiuo eismo įvykiu sugadinto automobilio remontą, patyrė žalą, todėl yra atsakovės veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastinis ryšys. Į bylą teikti ieškovės įrodymai taip pat patvirtina tai, kad buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą.
20. Teismo posėdžio metu atsakovė ginčijo ieškovės priskaičiuotą ir išmokėtą draudimo išmokos dydį, nurodydama, kad ji neprivalo atlyginti remonto išlaidas už suremontuotą nukentėjusiojo automobilio sparną, nes eismo įvykio metu, už kurį ji atsakinga, automobilio sparnas nebuvo apgadintas. Tvirtino, kad pagal visus eismo įvykio metu užfiksuotus duomenis, buvo apgadintas tik nukentėjusiojo automobilio galinis kairės pusės bamperis. Taigi ginčas kilęs dėl to, ar visi draudimo bendrovės užfiksuoti automobilio Audi A6 sugadinimai, yra padaryti to paties eismo įvykio metu, už kurį atsakinga atsakovė.
21. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį.
22. Kaip matyti iš ieškinio bei teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų, paskaičiuojant žalą, buvo vertinami nukentėjusiojo pranešime nurodyti automobilio apgadinimai bei automobilio apžiūros metu užfiksuoti apgadinimai, kurie, kaip tvirtino ieškovo atstovas, buvo padaryti to paties įvykio metu, tai konstatavo jį apžiūrėjęs ekspertas. Ieškovės atstovas nurodė, kad policijos pažyma gauta jau po žalos paskaičiavimo ir atlyginimo. Atsakovė, teigdama, kad eismo įvykio metu, už kurį ji atsakinga, nebuvo apgadintas automobilio gailinės dalies kairės pusės sparnas, remiasi pirminiais eismo įvykio metu užfiksuotais duomenimis.
23. Įvertinus Sprendimo 10-12 punktuose pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad automobilio Audi A6, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas sparnas buvo pastebėtas vėliau, jį nuvarius į servisą. Iš pradžių nei vienas asmuo, kuris eismo įvykio dieną apžiūrėjo automobilį (pats nukentėjusysis, asmuo, iškvietęs policijos pareigūnus bei policijos pareigūnas), nepastebėjo sparno apgadinimo. Liudytojas S. B., asmuo, kurio automobilis buvo apgadintas, teismo posėdžio metu nurodė, kad sparno apgadinimas buvo pastebėtas tik nuvarius automobilį į servisą apžiūrai, būtent ten jam pasakė, kad yra apgadintas ir automobilio sparnas. Mano, kad iš karto po įvykio galėjo sparno sugadinimo nepastebėti, nes automobilis buvo purvinas. Tačiau taip pat tvirtino, kad anksčiau automobilis tikrai buvo tvarkingas ir jis negalėjo anksčiau nepastebėti šio sugadinimo. Tokie liudytojo parodymai yra prieštaringi. Nors aiškiai nurodė, kad eismo įvykio metu šio sugadinimo pats nepastebėjo, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad anksčiau negalėjo šio sugadinimo nepastebėti. Aplinkybė, kad sugadinimo nepastebėjo dėl to, kad buvo purvinas automobilis, taip pat yra abejotina. Iš policijos eismo įvykio dieną darytų nuotraukų negalima teigti, kad automobilis buvo toks purvinas, kad buvo galima nepastebėti sparno sugadinimo. Kita vertus, pats liudytojas nurodė, kad šiuo automobiliu mažai važiuoja, gal kartą per savaitę jo sutuoktinė važiuoja, jis daugiau stovi kieme, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad automobilio savininkas, jei sugadinimas buvo padarytas ir anksčiau, vis tik galėjo jo nepastebėti.
24. Abejonių, kad kairės pusės automobilio sparnas buvo apgadintas būtent atsakovės veiksmais, kelia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Liudytojas S. B. tvirtino, kad automobilį varė į servisą tą pačią ar kitą dieną po eismo įvykio. Nurodė, kad varė į servisą, kurį pasirinko iš draudimo bendrovės siūlytų variantų. Tačiau iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. vasario 13 d., o prašymą dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei pateikė 2020 m. vasario 17 d., o į servisą atvarė apžiūrai 2020 m. vasario 18 d., t. y. praėjus po eismo įvykio 5 dienoms. Be to, liudytoju apklaustas S. B. negalėjo paaiškinti, kas užpildė prašymą draudimo bendrovei elektroniniu būdu, kuriame buvo nurodyta, jog apgadintas automobilio bamperis ir sparnas. Bylos medžiaga patvirtinta, kad draudimo bendrovė žalą paskaičiavo remdamasi tik nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei vizualiai apžiūrėjus automobilį. Draudimo bendrovė tuo metu neturėjo visos informacijos apie eismo įvykį, jo padarymo mechanizmą. Aplinkybė, kad buvo šie apgadinimai padaryti būtent vieno eismo įvykio metu, kad apskritai ši aplinkybė būtų buvusi vertinama apžiūrint automobilį, nėra fiksuota. Ieškovės atstovas nurodė, kad ekspertas tik apžiūrėjo automobilį ir nefiksavo raštu. Kaip nurodė ieškovės atstovas, ieškovei nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, kaip patvirtina byloje surinkta medžiaga, tik vizualiai apžiūrėjus automobilį ir nežinant eismo įvykio mechanizmo, buvo nuspręsta, kad tai vieno eismo įvykio pasekmė.
25. Iš byloje esančių įrodymų negalima tiksliai nustatyti, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, nes nenustatytas asmuo, kuris matė eismo įvykį ir jo nustatyti neįmanoma. Iš atsakovės paaiškinimų, duotų pareigūnams tiriant eismo įvykį, tiek teismo posėdžių metu nagrinėjant šią bylą, nustatyta, kad ji išvažinėjo iš kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Kaip teigė teismo posėdžio metu, ji stovėjo iš automobili Audi A6 dešinės pusės ir važiavo į dešinę, o iš kitos automobilio Audi A6 pusės stovėjo kitas automobilis, todėl ji niekaip negalėjo kliudyti sparno. Apklaustas liudytojas Š. T. negalėjo nurodyti, ar šalia Audi automobilių stovėjo kiti automobiliai, tačiau teigė, kad tuo metu, kol laukė policijos jokie kiti automobiliai neatvažiavo. S. B. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar stovėjo šalia jo automobilio kiti automobiliai, tačiau taip pat teigė, kad jo automobilį policijos pareigūnai užfiksavo tokioje padėtyje, kokioje jis turbūt ir buvo. Be to, teigė, kad neįgaliųjų vietoje lygtai buvo automobilis. Iš policijos pateiktų nuotraukų matyti, kad šalia automobilio Audi A6 iš kairės pusės (iš Audi A6 vairuotojo pusės) stovi kitas automobilis. Taigi esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykio metu iš automobilio Audi A6 kairės pusės (vairuotojo pusės) stovėjo kitas automobilis. Įvertinus atsakovės nurodytą jos važiavimo kryptį, t. y. ji išsukusi iš stovėjimo vietos (išvažinėjo automobilio priekiu), važiavo į dešinę ir taip kliudė stovinčio automobilio Audi A6 galą. Iš policijos nuotraukose užfiksuotų sugadinimų matyti, kad buvo apgadintas galinis automobilio Audi A6 bamperis. Jose nesimato, kad būtų apgadintas ir minėto automobilio kairės pusės sparnas. Iš draudimo bendrovės pateiktų nuotraukų matyti, kad yra įbrėžimas ir ant automobilio kairės pusės sparno, tačiau šis faktas, vertinant jį teismo nustatytų kitų aplinkybių kontekste, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad tai to paties eismo įvykio pasekmė.
26. Atsakovė, be kita ko, teigia, kad galinio bamperio ir sparno subraižymai yra skirtinguose aukščiuose, ir tai, pasak jos, taip pat patvirtina, kad tai ne to paties eismo įvykio, už kurį ji atsakinga, pasekmė. Iš policijos pateiktų eismo įvykio dieną fiksuotų nuotraukų matyti, kad yra pamatuotas tik atsakovės automobilio sugadinimų aukštis, tačiau nėra jokių duomenų, kokiame aukštyje yra padaryti nukentėjusiojo automobilio sugadinimai, juolab, kairės pusės galinio sparno. Taigi objektyvių duomenų, iš kurių aiškiai būtų galima matyti, koks yra nukentėjusio automobilio sugadinimų aukštis: bamperio ir sparno, nėra. Tačiau teismas, įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą: nė vienas asmuo iš karto po eismo įvykio nepastebėjo sparno sugadinimo, į eismo įvykio dieną raštu užfiksuotus automobilių sugadinimus, į atsakovės nurodytą eismo įvykio mechanizmą, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad automobilio Audi A6 galinio kairės pusės sparo sugadinimas nėra susijęs su tuo pačiu eismo įvykiu (CPK 185 straipsnis).
27. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio sparnas tikrai buvo sugadintas eismo įvykio metu, už kurį atsakinga atsakovė, o atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai apie trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydį, tenkintini, todėl ieškovo prašomas priteisti žalos dydis mažintinas ir iš atsakovės priteistinas tik žalos dydis, susijęs su automobilio Audi A6 galinio buferio remontu, t. y. 175,33 Eur. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
28. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 175,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus iš dalies (51 proc.), iš atsakovės priteistina 7.65 Eur Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. P. (buvusi L.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai:
- 175,33 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur, 33 ct) žalai atlyginti;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. vasario 1 d., iki sprendimo visiško įvykdymo.
- 7,65 Eur (septynis eurus 65 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimui įsiteisėjus pateiktas originalias nuotraukas grąžinti atsakovei J. P..
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.