Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-946-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2S-946-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
K. J.
Trečiasis asmuo
R. J.
Atsakovas
R. J.
Civilinė byla Nr. 2S-946-264/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. J. ir trečiojo asmens R. J. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-172-292/2014 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui R. J., trečiasis asmuo R. J., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Trečiasis asmuo R. J. 2014-01-03 parengiamajame teismo posėdyje pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Daliai Kvederavičienei. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė 2014-01-08 nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymo dėl teisėjos nušalinimo bei paskyrė trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 200 Lt baudą. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo 2013-09-24 parengiamajame teismo posėdyje jau buvo pareiškusi teisėjai Daliai Kvederavičienei nušalinimą tais pačiais pagrindais: kad jos sūnaus apgyvendinimo ir išlaikymo priteisimo byloje teisėja buvo neteisinga, jie labai nukentėjo, dėl neteisingai išspręstos bylos iš trečiojo asmens neteisėtai buvo atimtas sūnus ir ji vaiko nemato. Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013-10-18 nutartimi pareikštas nušalinimas teisėjai buvo atmestas. Pakartotinį prašymą dėl teisėjos nušalinimo trečiasis asmuo grindžia teisėjos Alytaus rajono teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-11-292/2012, kurioje R. J. atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas. Nušalinimo pagrindai iš esmės tie patys.

Trečiasis asmuo R. J. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą, kadangi ji paskirta nepagrįstai. R. J. 2014-01-03 išdėstė naujas aplinkybes dėl teisėjos kompetencijos ir nesąžiningumo, pateikdama jos manymu, tai patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad teisėja eilinį kartą išsityčiojo iš trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, nepriėmė dokumentų, pati sprendė savo pačios nušalinimo klausimą.

Šalies argumentai

Ieškovė K. J. taip pat pateikė prašymą panaikinti trečiajam asmeniui paskirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė panaikinti 2014-01-08 nutartimi R. J. skirtą 200 Lt baudą. Teismas nurodė, kad įstatymas (CPK 69 str. 1 d.) numato, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau kartą buvo atmestas, nušalinimo klausimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas. Trečiasis asmuo R. J., reikšdama teismui nušalinimą tais pačiais argumentais, piktnaudžiauja nušalinimo teise, todėl jai buvo skirta bauda, atsižvelgiant į tai, kad reiškiant nušalinimą kiekviename teismo posėdyje, teismas priverstas atidėti bylos nagrinėjimą, siekdamas išspręsti nušalinimo klausimą. Trečiasis asmuo jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl teisėjos kompetencijos ir nesąžiningumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi nepateikė. R. J. sąmoningai bei sistemingai ne pagal paskirtį naudojasi nušalinimo teise. Siekdama nušalinti teisėją, R. J. dėsto aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjama byla, sistemingai ją kaltina nekompetencija ir nesąžiningumu, todėl buvo padaryta išvada, kad R. J. piktnaudžiauja nušalinimo teise ir jai skirta bauda, nes nušalinimai buvo grindžiami tik jos samprotavimais, kurie nedera su pagrindiniais teisės reikalavimais, o tokie trečiojo asmens veiksmai buvo vertinti kaip neatitinkantys sąžiningumo standartų. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti baudą, R. J. nenurodė, sumažinti baudos neprašė. Teismas sprendė, kad R. J. nurodytais argumentais pagrindo panaikinti teismo skirtą nuobaudą ar mažinti jos dydį nėra. Paskirta 200 Lt bauda nėra didelė, atsižvelgiant į tai, kad teismas už piktnaudžiavimą nušalinimo teise gali skirti iki 20 000 Lt baudą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi K. J. prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui R. J. panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad prašymą pateikė neįgaliotas asmuo, prašyti panaikinti ar sumažinti teismo paskirtą baudą gali tik asmuo, kuriam ji paskirta. Ieškovė neturi įgaliojimo veikti trečiojo asmens vardu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo R. J. atskiruoju skundu (b. l. 115-118) prašo tinkamai įvertinti visas CB teisėjos nušalinimo klausimo aplinkybes ir neteisingos baudos paskyrimo aplinkybes, sumažinti ar panaikinti paskirtą baudą. Apeliantė nurodo, kad nušalinimo klausimą sprendęs teismo pirmininko pavaduotojas 2013-10-18 nutartimi nenušalino teisėjos nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų būti sprendžiamas teisėjos nušalinimo klausimas. Todėl apeliantė dar kartą kreipėsi į teismą dėl teisėjos nušalinimo, pateikdama naujus įrodymus dėl jos šališkumo. Tačiau teisėja pasityčiojo iš R. J. ir nepriėmė naujų, objektyvių aplinkybių ir dokumentų, juos palikdama ant stalo. Byloje dėl dukros išlaikymo klausimo vyksta tik parengiamasis posėdis, bylos faktinės aplinkybės dar nenagrinėjamos. Apeliantė parengiamojo posėdžio metu, pateikdama naujas faktines aplinkybes įrodė, kad R. J. ir toliau piktnaudžiaudamas tėvo valdžia nutraukė psichologinį ryšį tarp mamos ir jos sūnaus, tokiu būdu sutrikdęs sūnaus A. sveikatą dėl ko tėvas bus teisiamas pagal ATPK 181str. Apeliantė savo sūnaus nematė beveik 2 metus ir tai yra esminės teisėjos D.Kvedaravičienės klaidos tiriant berniuko apgyvendinimo ir išlaikymo klausimą, nes šioje dalyje išryškėja R. J. nesąžiningumas ir teisėjos neįžvalgumas tiriant civilinę bylą. Teisėja D.Kvedaravičienė dėl sūnaus apgyvendinimo ir išlaikymo klausimo civilinės bylos nagrinėjimo metu visiškai neatkreipė dėmesio į R. J. pateiktus dokumentus, priešieškinį, teismo sprendimas priimtas vienašališkas. Kaip matyti iš teisėjos netinkamų procesinių veiksmų vykdymo, teisėja ne tik nepriima naujų, pagrįstų aplinkybių, bet jų ir netiria nei vieno teisminio proceso metu - nei CB dėl sūnaus apgyvendinimo ir išlaikymo klausimo, nei CB dėl dukros išlaikymo, galimo teisėjos nušalinimo klausimo, nei CB dėl baudos panaikinimo klausimo. Teisėja šmeižia trečiąjį asmenį nesąžiningumu, nors pati ir neatlieka pateiktų dokumentų analizės, vis reikalaudama naujų faktinių aplinkybių. Tarp teisėjos ir atsakovo yra aiškios sąsajos dėl kurių R. J. negali rasti tiesos ir negali daugiau pasitikėti teisėja. Teisėja D. Kvederavičienė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pati sprendė savo nušalinimo klausimą, nesikreipė į teismo pirmininkę. Teisėja privalėjo pati nusišalinti nuo nagrinėjamos bylos, nes buvo pateikta daugybę aplinkybių, kurios kelia abejones dėl teisėjos nešališkumo (CPK 64-66 str.). Dėl 2014-01-08 dienos galimo teismo nutarties suklastojimo, bus kreipiamasi į LR STT dėl teisėjos tarnybos piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Taip pat kita 2014-01-23 nutartimi teisėja netenkino ieškovės K. J. prašymo dėl baudos panaikinimo, melagingai teigdama, kad dukra neturi advokato, jos prašymą teismui pateikė mama, kad ieškovė negali reikalauti ginti nuo tariamų pažeidimų bet kieno teisę, nes jos mama yra „bet kas“, K. gali ginti tik subjektyvią teisę.

Ieškovė K. J. atskiruoju skundu (b. l. 140-141) prašo panaikinti trečiajam asmeniui paskirtą baudą, nes ji paskirta nepagrįstai. Nurodo, kad ji turi teisę ir pareigą apginti trečiąjį asmenį nuo neteisingai paskirtos baudos. Apeliantė nurodo, kad teisėja priėmė neteisingą sprendimą apgyvendinant jos brolį pas tėvą, savo atskirajame skunde dėsto analogiškus argumentus, kaip ir trečiasis asmuo R. J..

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 149-151) prašo sumažinti ar panaikinti paskirtą baudą. Atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atskirąjį skundą.

Ieškovė K. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 152-153) prašo panaikinti trečiajam asmeniui paskirtą baudą, nes ji paskirta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarbą. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-404/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-406/2007).

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi buvo atmestas trečiojo asmens R. J. 2013-10-16 prašymas dėl teisėjos Dalios Kvederavičienės nušalinimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad teisėjai nušalinimas pareikštas ne CPK 65 str. nustatytais absoliučiais nušalinimo pagrindais, o dėl teisėjos priimto ir jau įsiteisėjusio 2012-01-23 sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-11-292/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuriuo teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; kad teisėjas kitoje byloje yra priėmęs procesinį sprendimą, kuris tam tikrai šaliai yra nenaudingas, nesudaro pagrindo pagrįstoms abejonėms teisėjo nešališkumu; tai, kad teisėja kitoje civilinėje byloje, kurioje trečiasis asmuo R. J. ir ieškovas R. J. buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, priėmė sprendimą, nėra kliūtis teisėjai nagrinėti šią civilinę bylą. Trečiasis asmuo R. J. 2014-01-03 parengiamojo teismo posėdžio metu vėl pateikė prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Dalios Kvederavičienės nušalinimo (b. l. 59-60). Kaip matyti iš prašymo turinio, R. J. teisėjos nušalinimą iš esmės motyvavo tuo, kad ji bylą nagrinėjančia teisėja nepasitiki dėl teisėjos priimto ir įsiteisėjusio sprendimo jau minėtoje kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-11-292/2012). Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės rezoliucija prašymą dėl teisėjos nušalinimo pavesta nagrinėti bylą nagrinėjančiai teisėjai Daliai Kvederavičienei, kuri 2014-01-08 nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymo dėl teisėjos nušalinimo bei paskyrė trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 200 Lt baudą.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens R. J. veiksmus pareiškiant nemotyvuotą nušalinimą teisėjai, kuriame ji iš esmės kartojo tuos pačius nušalinimo motyvus, kuriais nuo bylos nagrinėjimo 2013-10-16 prašymu jau šalino teisėją Dalią Kvederavičienę, įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir paskyrė jai baudą, kurios dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad tuos pačius motyvus, kuriais grindžiamas prašymas dėl teisėjos nušalinimo, apeliantė išdėstė ir atskirajame skunde dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, t. y. apeliantė nepasitiki bylą nagrinėjančia teisėja dėl jos priimto teismo sprendimo kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11-292/2012, apeliantės manymu, nepagrįsto teisėjos atsisakymo priimti trečiojo asmens teikiamus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Trečiasis asmuo jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos kompetencijos, nesąžiningumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi nepateikė. Aplinkybė, kad tas pats teisėjas kitoje byloje yra priėmęs sprendimą, kuris nušalinimą pareiškusiam asmeniui yra nenaudingas, nesudaro pagrindo abejonėms teisėjo nešališkumu nagrinėjamoje byloje. Aukščiau nurodyti trečiojo asmens R. J. veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apeliantės prašymą panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą.

Nepagrįsti ir trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai, kad teisėja Dalia Kvederavičienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir taip suklastojo teismo 2014-01-08 teismo nutartį, nes pati sprendė savo pačios nušalinimo klausimą. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 69 str. 1 d.). Taigi, apeliantei pakartotinai pareiškus nušalinimą teisėjai Daliai Kvedaravičienei analogiškais nušalinimo motyvais, kurie buvo išnagrinėti ir atmesti Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, teisėja Dalia Kvederavičienė, pati išnagrinėjusi jai pareikšto nušalinimo klausimą, teisės normų nepažeidė. Be to, kaip jau minėta, teismo pirmininkės rezoliucija prašymą dėl teisėjos nušalinimo pavesta nagrinėti bylą nagrinėjančiai teisėjai Daliai Kvederavičienei.

Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti K. J. prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui R. J. panaikinimo teisėtumo.

CPK 107 straipsnis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Bauda Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nutartimi skirta trečiajam asmeniui R. J., todėl pirmosios instancijos teismas 2014-01-23 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės K. J. prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui R. J. panaikinimo.

Pažymėtina, kad ieškovė K. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti trečiajam asmeniui paskirtą baudą. Nors prie atskirojo skundo ji pridėjo pirmosios instancijos teismo 2014-01-23 nutartį, kuria atsisakyta priimti jos prašymą dėl baudos panaikinimo, tačiau iš skundo turinio ir reikalavimo akivaizdu, kad atskirasis skundas yra pateiktas dėl teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Tačiau atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą yra atmetamas, gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 str. 2 d.), todėl ieškovė K. J. neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, trečiojo asmens R. J. atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Aušra Baubienė