- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-415-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07407-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą, dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10739-728/2012 pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo Lietuvos valstybei (atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, kreditoriaus A. D. įpėdinei Lietuvos Respublikai pareikšti. Nurodė, kad A. D. su AB Swedbanku 2008-05-28 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-058519-GV, kuria gavėjui buvo suteikta 7000Lt kreditas automobilio pirkimui už 13,50 proc. metinių palūkanų, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2011-05-12. Bankui tapo žinoma, kad 2009-05-25 A. D. mirė, paskutinė jo žinoma ir oficialiai registruota vieta (duomenys neskelbtini). Bankas kreipėsi pas notarą su prašymu prijungti banko kreditorinius reikalavimus prie paveldėjimo bylos ir pranešti asmenims, priėmusiems palikimą, tačiau gavo atsakymą, kad per 3 mėnesius niekas pas notarą nesikreipė, palikėjai nepriėmė palikimo. Centrinės hipotekos testamentų registro duomenimis 2012-04-02 dienai oficialiai kredito gavėjo palikimas nepriimtas. Pagal kredito sutartį įsipareigojimai neįvykdyti, jie sudaro 5309,47 Lt. Įstatyme neįtvirtinta palikėjo kreditorių pareiga CK 5.63str. 1d. informuoti apie reikalavimus į palikėjo turtą, veiksmus atlikti anksčiau negu įpėdiniai priims palikimą, įstatymas įtvirtina priešingą pareigą. Vadovaujantis CK 5.63str. 4d. prašė pratęsti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei 3 metai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjo prašymo. Nurodė, kad A. D. turi du vaikus, kurie turėtų būti trauktini suinteresuotais asmenimis, jis jokio turto neturėjo tik automobilį, VMI nebuvo informuota apie numatomą mirusiojo turto perėmimą, o pati inicijuoti to negali, ji mirusiojo A. D. turto neperėmė, valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose, VMI nelaiko, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą dėl rimtų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą nurodė, kad jis buvo aktyvus, kreipėsi ne kartą į notarą, kadangi palikėjų neatsirado, kurie priimtų palikimą, todėl jis, t.y. pareiškėjas neturėjo nei faktinių, nei teisinių galimybių per 3 mėnesius nuo kredito gavėjo mirties atlikti CK 5.63 str. 1 d. nurodytą įpėdinių informavimo veiksmą, todėl traktuotina, kad terminą praleido ne dėl nuo banko priklausančių ir objektyvių priežasčių, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintinas CK 5.63str. 1 d. pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog mirusiojo turto paveldėtojas yra Lietuvos Respublika. Teismas, atkreipęs dėmesį, jog VMI nurodė, kad šiai dienai valstybė nėra paveldėtoja, todėl reikalavimus pareikšti jai nėra jokio juridinio pagrindo, sutiko su VMI atsiliepime nurodytais argumentais ir jais rėmėsi, priimdamas nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, kreditoriaus A. D. įpėdinei Lietuvos Respublikai pareikšti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Vadovaujantis CK 5.2 str., jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tokia pati taisyklė nurodyta ir CK 5.62 str. tai specifinis turto paveldėjimas, kuris įvyksta be atskiro paveldėjimo priėmimo veiksmo atlikimo. Įstatymas nenurodo, kad valstybė turi atlikti palikimo priėmimo veiksmus, kadangi valstybei turtas pareina paveldėjimo teise. Įstatyme nėra išlygų, kad valstybė galėtų atsisakyti nuo palikimo. Įgaliotų valstybės institucijų atliekamas paveldėjimo priėmimo veiksmas yra tik įstatymo pagrindu jau paveldėto turto perėmimo (savininko pasikeitimo) įforminimas ir apskaitymas valstybės turto balanse.
Pareiškėjo nuomone, palikimo priėmimo įforminimas šiuo atveju galėtų būti svarbus tik tuo atžvilgiu, kada kreditorius atliko įpėdinio informavimo veiksmą – iki palikimo priėmimo įforminimo ar po jo.
Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad įstatyminiai ir testamentiniai A. D. įpėdiniai laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2012-04-02 nepriėmė palikimo. Esant šiam juridiniam faktui CK 5.2 str. ir 5.62 str. pagrindu, pasibaigus visų CK 5.11 str. nurodytų įstatyminių įpėdinių palikimo priėmimo eilėms, Lietuvos Respublikai paveldėjimo teise perėjo visas A. D. turtas, nepriklausomai nuo to, kad valstybei atstovaujanti įstaiga neatliko palikimo priėmimo įforminimo. CK 5.63 str. 1 d. nustatytu terminu nuo palikimo atsiradimo dienos bankas negalėjo reikšti reikalavimų Lietuvos Respublikai, nes skolininko turtas paveldėjimo teise valstybei perėjo po 18 mėnesių nuo skolininko mirties. Siekdamas tinkamai įgyvendinti savo reikalavimo teises bankas CK 5.63 str. 4 d. nustatytu terminu visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl 3 mėnesių termino pratęsimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti. Valstybė nėra priėmusi A. D. palikimo, nėra užvesta ir paveldėjimo byla, todėl Inspekcija nėra šios bylos materialinių teisinių santykių dalyvė ir tinkama bylos šalis. Ieškovo prašymas iš esmės reiškia ieškovo teisės į palikėjo skolą konkretaus įpėdinio, t.y. valstybės atžvilgiu pripažinimą, nors nustatyta, jog paveldėto turto nėra. Todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškimą. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi jau praleidęs netgi 3 metų naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių termino pareikšti reikalavimams praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
CK 5.63 straipsnyje nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009)”.
Minėtu straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Šiuo atveju pareiškėjas, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikė teismui nepraleidęs naikinamojo 3 metų termino, t.y. naikinamasis 3 metų terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams suėjo 2012-05-25. Kaip matyti iš antspaudo ant voko, pareiškimas teismui buvo išsiųstas 2012-05-23, t.y. nepraleidus 3 metų naikinamojo termino (b.l. 20).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui tapo žinoma, kad 2009-05-25 A. D. mirė, paskutinė jo žinoma ir oficialiai registruota vieta (duomenys neskelbtini). Bankas kreipėsi pas notarą su prašymu prijungti banko kreditorinius reikalavimus prie paveldėjimo bylos ir pranešti asmenims, priėmusiems palikimą, tačiau gavo atsakymą, kad per 3 mėnesius niekas pas notarą nesikreipė, palikėjai nepriėmė palikimo. Centrinės hipotekos testamentų registro duomenimis 2012-04-02 dienai oficialiai kredito gavėjo palikimas nepriimtas.
Pagal CK 5.2 str. 3 d., neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tokiu atveju valstybės paveldėjimo teisė atsiranda, kai praeina visų įpėdinių pagal įstatymo palikimo priėmimo terminai arba 18 mėnesių nuo palikėjo mirties momento (CK 5.11 str.). Pažymėtina, jog įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo. Tokiu būdu į mirusiojo A. D. palikimą valstybei paveldėjimo teisė atsirado 2010-11-25. Tuo tarpu, pareiškėjas, manydamas, kad palikimą valstybė jau priėmė, į teismą su pareiškimu kreipėsi tik 2012-05-23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepateikė jokių tokį ilgą delsimą, pateisinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas yra juridinis asmuo ir vykdo kreditavimo veiklą, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas po 2012-05-23 būtų užklausęs VMI, ar ši nėra priėmusi A. D. palikimo. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas būtų išspręstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą ir atnaujinti terminą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir pagrįstai neatnaujino praleisto įstatymų nustatyto termino.
Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.