Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24184-375/2013, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Perkeliant įpėdiniui mirusio skolininko pareigas, nenurodyta perkeltų naujajam skolininkui įsipareigojimų apimtis. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo E. K. priėmė savo motinos L. K. palikimą pagal apyrašą. Todėl vykdymo procese pakeitus skolininkę, turi būti nustatyta, kad skolininkė E. K. už palikėjos L. K. skolas kreditoriams atsako paveldėtu turtu, t. y. turi būti aiškiai nustatyta naujosios skolininkės atsakomybės prieš kreditorius apimtis.

2. Teismas, tenkindamas prašymą, nevertino, kad antstolio pareiškimas paduotas praleidus LR CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą, nes palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, todėl siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0090/10/01681 dėl 5552,00 Lt skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojo R. K. naudai pagal Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro 2010 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2834. Skolininkė L. K. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą pagal apyrašą priėmė E. K. (b. l. 12-19).

Suinteresuotas asmuo E. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog tam, kad būtų pagrindas vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką, antstolė ar kreditorius per CK 5.63 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą privalėjo kreiptis į palikimą priėmusį asmenį ir pareikšti jai reikalavimus, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad, perkeliant įpėdiniui, priėmusiam palikimą pagal apyrašą, mirusio skolininko pareigas, turi būti nurodyta perkeltų naujajam skolininkui įsipareigojimų apimtis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-7-190/2009); tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), taip pat šios normos tikslus atitinkantis turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškomą skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą LR CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

Pažymėtina, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0090/10/01681 nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. K., priimdama palikimą, per paveldimo turto apyrašą sudarantį antstolį sužinojo apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus. A. R. G. paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei R. S. pranešė apie vykdymo veiksmų atlikimą dėl 5552,00 Lt skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojo R. K. naudai pagal Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro 2010 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2834 (v. b. Nr. 0090/10/01681 b. l. 119, c. v. b. l. 20). 2013-01-28 sudarytu paveldimo turto apyrašu suinteresuotas asmuo E. K. buvo informuota apie šį skolinį įsipareigojimą, savo parašu patvirtino, jog jai yra žinomi visi palikėjos L. K. skoliniai įsipareigojimai (b. l. 12-19), todėl darytina išvada, kad įpėdinė E. K. nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema palikimo priėmimo metu.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01681 esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad mirusiosios L. K. palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2012-12-20, palikimą priėmusiu asmeniu nurodyta E. K. (v. b. Nr. 0090/10/01681 b. l. 125).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, antstolei R. G. 2013-01-18 paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei R. S. pranešus apie vykdymo veiksmų atlikimą dėl 5552,00 Lt skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojo R. K. naudai, buvo įvykdyta kreditoriaus – išieškotojo R. K. pareiga pareikšti apie turimą reikalavimą LR CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Minėta, kad CK normos nenustato draudimo atlikti tokį veiksmą per atstovą, šiuo atveju – antstolį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentas, kad pakeitus skolininkę L. K. į skolininkę E. K., nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai nustatyta naujosios skolininkės atsakomybės prieš kreditorius apimtis. Tai, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, numato LR CK 5.53 str., todėl antstolis, vykdantis išieškojimą ir turintis duomenis, jog palikimas priimtas pagal sudarytą turto apyrašą, privalo vadovautis minėtomis įstatymo nuostatomis.

Dėl išdėstyto, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.