Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes nuo 2017 metų pradžios į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 14 kartų, t. y. vidutiniškai dažniau kaip kartą per mėnesį. Atitinkamai pareiškėją įpareigojo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė 2,25 Eur.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė sumokėtą žyminio mokesčio dalį grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog šios nutarties priėmimo metu pareiškėjas nuo 2017 metų pradžios į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 17 kartų, t. y. vidutiniškai dar dažniau, nei buvo nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Be to, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. raštu teismui pateikė akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ sąskaitos likutį, kuris neva patvirtina, jog jo sąskaitose yra 0 Eur lėšų, tačiau vėliau pateikė elektroninių pinigų įstaigos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Paysera LT“ mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė 2,25 Eur. Taigi pareiškėjas iš esmės sąmoningai siekė klaidinti teismą sudarydamas įspūdį, jog turi tik AB „Swedbank“ banko sąskaitą, tačiau nutylėdamas apie kitose kredito įstaigose turimas lėšas.

Be to, pareiškėjas pateikė savo tam tikrus samprotavimus apie tai, jog gali turėti registruojamojo nekilnojamo turto užsienyje, prabangiai gyventi nuomojamame būste be sutarties registracijos, naudotis asmeniniais tikslais darbdavio suteiktu automobiliu, turėti kito brangaus neregistruojamo turto ir galėti pateikti pažymas iš teismo nurodytų įmonių apie nesamą turtą. Teismas vertino, kad minėti teiginiai nepatvirtina, jog pareiškėjas tokio turto neturi, todėl jie laikyti teisiškai nereikšmingais. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą.

Pareiškėjo tvirtinimas, kad jo turtinė padėtis yra bloga, neįrodo, jog ji iš tikrųjų yra bloga. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, piktnaudžiavo teisminės gynybos teise, todėl jis turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį. Be to, teikė prieštaringus, nepilnus duomenis apie turtinę padėtį, todėl nebuvo objektyvios galimybės jos įvertinti ir spręsti dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas G. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad piktnaudžiavo teisminės gynybos teise ir pažymi, jog turi teisę kreiptis į teismą tiek kartų, kiek yra pažeidžiamos jo teisės ir laisvės, be jokių ribojimų. Akcentuoja, kad neteigė, jog turi tik vieną sąskaitą AB „Swedbank“, o kaip tik norėjo įrodyti, kad banko sąskaitos išrašas nieko neparodo. UAB „Paysera LT“ sąskaitoje, paduodamas skundą, pareiškėjas turėjo 75,21 Eur, pirko kruopų už 31,76 Eur, sumokėjo 2,25 Eur žyminį mokestį ir liko 41,52 Eur. Mano, kad mažas likutis UAB „Paysera LT“ sąskaitoje tik patvirtintų pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, todėl nebuvo prasmės tokios informacijos pateikti. Pareiškėjas neturi darbo ir nuo 2017 m. gruodžio 14 d. negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos, o turimos lėšos yra būtinos išgyvenimui. Pareiškėjo pajamų neturėjimas ir nedarbo socialinio draudimo išmokos negavimas yra įrodytas dokumentais, kurių teismas neįvertino, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.). Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, priimta pažeidžiant įstatymus, sąmoningai maskuojant darbo trūkumus, todėl mano, kad teismas turėtų įvertinti ir šios nutarties teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes nuo 2017 metų pradžios į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 14 kartų, t. y. vidutiniškai dažniau kaip kartą per mėnesį. Atitinkamai pareiškėją įpareigojo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė 2,25 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė sumokėtą žyminio mokesčio dalį grąžinti pareiškėjui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-343/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir nurodė, kad kartu su skundu turi būti pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, arba ABTĮ 37 straipsnio pagrindu motyvuotas ir objektyviais duomenimis pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Nustatyta, kad pareiškėjas teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė 2,25 Eur, ir prašė atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio, grįsdamas tai savo finansine padėtimi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį. Nors pareiškėjas teismui pateikė išrašą, kad AB „Swedbank“ sąskaitoje turėjo 0 Eur, tačiau informacijos apie elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“ turimas lėšas pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors lėšų ten turėjo. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė informaciją, jog UAB „Paysera LT“ sąskaitoje turėjo 75,21 Eur bei kad sėkloms pirkti išleido 31,75 Eur. Teisėjų kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad pareiškėjui taip pat priklauso nekilnojamasis turtas Vilniuje. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas byloje pateiktais įrodymais savo sunkios finansinės padėties nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, priimta pažeidžiant įstatymus, teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nurodyti trūkumai. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.