Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjos advokatės Aušrinės Zaburienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2024 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, tuo, kad jis pasikėsino išžaginti nepilnametį ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu: 2022 vasaros pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žinodamas, kad S. U. yra nepilnametė, pasikvietė nukentėjusiąją į tyrimo metu nenustatytą automobilį, nusivežė prie vandens telkinio, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, davė išgerti alkoholio, užrakino automobilio dureles, kad nepilnametė nepabėgtų, nusismaukė savo kelnes ir kelnaites, apnuogindamas lytinį organą, numovė jos kelnes ir kelnaites ir bandė savo lytinį organą įkišti jai į makštį, tačiau nebaigė savo veiksmų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes S. U. pasipriešino, spardėsi ir stūmė nuo savęs E. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. B., paėmęs S. U. galvą, per jėgą palenkė prie savo tarpkojo ir įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

2. 2023 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, siekiant užtikrinti kaltinamojo E. B. dalyvavimą procese, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto ribų. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi ši kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, paskelbiant kaltinamojo E. B. paiešką. 2024 m. sausio 17 d. kaltinamasis E. B. buvo sulaikytas. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam E. B. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2024 m. sausio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.4. Skunde pabrėžiama, kad kiekvieno įtariamojo (kaltinamojo) situacija ir jos aplinkybės turėtų būti vertinamos individualiai, ir sprendžiant suėmimo klausimą neturėtų būti neproporcingai sureikšminamos tam tikros asmeninės savybės, kaip kad teistumas ar darbo neturėjimas. Kaltinamojo gynėjos teigimu, švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra su dokumentų paėmimu ar namų areštas) nagrinėjamu atveju užtikrintų visišką kaltinamojo kontrolę, užkirstų kelią bet kokioms galimybėms bėgti ar slėptis nuo teismo ir visapusiškai užtikrintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje įtvirtintus kardomosios priemonės skyrimo tikslus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. B. gynėjos advokatės A. Zaburienės skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. B. gynėjos skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą (pateiktą teismui, taip pat matomą Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje – IBPS ir Lietuvos informacinėje teismų sistemoje – LITEKO), konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai paliko galioti kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatydamas 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminą. Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo skyrimui (pratęsimui) reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir nuosekliai laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors šios suėmimo taikymo sąlygos skundžiamoje nutartyje apygardos teismas neaptarė, tačiau duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu, tiek kiek tai būtina sprendžiant klausimą dėl suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija neabejoja. Tokie duomenys užfiksuoti nepilnametės nukentėjusiosios S. U., liudytojų L. E., E. B., A. S., G. D., A. M., A. K. ir kitų liudytojų parodymuose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3570/2022(01), vaiko galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadoje, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-79/2023 ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, be kita ko, sudariusioje teisinį ir faktinį pagrindą baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Duomenų pakankamumo kriterijus kaltinamojo gynėjos skunde nėra ginčijamas, todėl nesant pagrindo juo abejoti dėl šios aplinkybės išsamiau nepasisakytina.

7. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi paliko galioti kaltinamajam E. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos taikymo terminą konstatavęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

8. Nagrinėjamoje byloje E. B. kaltinamas vienos sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymu ir pasikėsinimu padaryti dar vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje. Už šias nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes, siekiančias net 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Vis tik, kaip teisingai pažymėta kaltinamojo gynėjos skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, vien tik asmeniui gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą (ar nagrinėjamu atveju paliekant jį galioti, nustatant jo taikymo terminą) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiama į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis), todėl spręsdamas šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo klausimą E. B. atveju, apygardos teismas pagrįstai vertino ir kaltinamojo asmenybę, konstatuodamas, kad nutarties priėmimo metu E. B. niekur nedirbo, yra nevedęs, tačiau turi du vaikus, gyvenančius su jų motina, praeityje jis buvo teistas tris kartus ir naujas nusikalstamas veikas galimai padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui.

9. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad E. B. nesaisto jokie tvirti darbiniai ryšiai, kurie galėtų sulaikyti jį nuo pabėgimo (pasislėpimo). Sutiktina su kaltinamojo gynėjos skundo argumentu, kad vien tik darbo neturėjimas negali lemti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam, tačiau sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir rizikos slapstytis, turi būti vertinama, kiek asmens turimi socialiai ryšiai yra tvirti ir ar rizika juos prarasti gali atgrasyti nuo bandymo pasislėpti. Taigi vien formalus faktas, kad asmuo praeityje dirbo, savaime nėra asmens pasislėpimo riziką eliminuojantis veiksnys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. kaltinamasis dirbo UAB „G.“ Vokietijoje, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, jokių darbinių ryšių nei Lietuvoje, nei kur nors kitur užmezgęs nebuvo. Ignoruoti šią aplinkybę ar vertinti ją kaip formalią, stereotipinę ar neatitinkančią konkrečios situacijos vien tik dėl kaltinamojo gynėjos skunde paminėto fakto, kad nuo 2023 m. gruodžio 24 d. prasidėjo šventinis laikotarpis, nėra pagrindo. Jau minėtos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamojo pasislėpimo rizikos nemažina jokie ilgalaikiai ir tvirti darbiniai santykiai.

10. Iš esmės analogiška išvada darytina ir dėl kaltinamojo gynėjos skunde deklaruojamų E. B. šeiminių ryšių. Nors jie įvardijami kaip tvirti, pažymint, kad kaltinamasis turi du vaikus ir, nepaisant jų gyvenimo fakto su mama, jis gali bendrauti, rūpintis jais ir palaikyti glaudų tarpusavio ryšį, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamojo neteisėtas elgesys, pasireiškęs praeityje, nekito net ir gimus jo vaikams (LITEKO duomenimis, 2018 ir 2020 metais), o šiuo metu jis kaltinamas net kelių sunkių nusikalstamų veikų, susijusių su nepilnametės mergaitės seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, pagrįstai spręstina, kad kaltinamojo gynėjos įvardijami šeiminiai ryšiai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl nemanytina, kad jie gali būti pakankami siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir tai, kad nepaisydamas skunde deklaruojamų tamprių santykių su savo vaikais, E. B. buvo išvykęs į Vokietiją, kur buvo įsidarbinęs ir kurį laiką dirbo, o remiantis LITEKO duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-69-733/2022, kur ieškovė prašė priteisti iš E. B. išlaikymą dviem jųdviejų vaikams, be kita ko, pažymėdama, kad nežino nei E. B. gyvenamosios vietos adreso, nei jo turimų pajamų ar darbo, abejojo savo tėvyste dėl vieno iš savo vaikų, tačiau vėliau savo teiginių vis tik atsisakė.

11. Pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai yra svarbios sprendžiant dėl E. B. bėgimo (slėpimosi) tikimybės, tačiau lemiamą reikšmę konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą nagrinėjamoje situacijoje visgi turi kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. B., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, du kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į numatytus teismo posėdžius, taip pažeisdamas jam taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. E. B. be pateisinamos priežasties neatvykus į pirmąjį teismo posėdį (2023 m. lapkričio 23 d.), nesant jokių duomenų apie šaukimo jam įteikimą, kaltinamajam neatsiliepiant nei telefonu, nei elektroniniu paštu, teismas priėmė sprendimą į sekantį teismo posėdį kaltinamąjį atvesdinti. Tačiau 2023 m. gruodžio 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas informavo teismą, kad su E. B. buvo susisiekta elektroniniu paštu, kur jis paaiškino, kad yra išvykęs į Vokietiją ir nurodytą dieną į teismo posėdį jis neatvyks, bet informuos pareigūnus, kai tik sugrįš į Lietuvą, todėl atvesdintas į 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdį jis nebuvo. Svarbu tai, kad Vokietijoje E. B. oficialiai dirbo tik iki 2023 m. gruodžio 15 d., todėl galimybę sugrįžti į 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdį, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, jis turėjo.

12. Kaltinamasis teigė, kad atlikęs jam paskirtą bausmę kitoje baudžiamojoje byloje jis pagalvojo, jog jokios kardomosios priemonės jam nebėra taikomos, todėl jis gali išvykti į Vokietiją. Tokie kaltinamojo pasiteisinimai deklaratyvūs ir nepaneigia fakto, kad jis žinojo apie nagrinėjamą bylą ir jam taikomus įpareigojimus. Bylos duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu E. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas galutine 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 5 (penkiems) mėnesiams. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 8 d., jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja S. U. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tuo pačiu nutarimu E. B. buvo įspėtas dėl šios kardomosios priemonės pažeidimo pasekmių, t. y. kad tokiu atveju jam taikoma kardomoji priemonė gali būti pakeista griežtesne. Pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesuvokė šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ar jos pažeidimo padarinių, įvertinus tai, kad praeityje analogiška kardomoji priemonė jam buvo taikyta ne kartą, nėra. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad dar 2023 m. rugsėjo 20 d. kaltinamasis pasirašytinai buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o 2023 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu, kuriuo, be kita ko, jis bendravo ir su pareigūnais būdamas Vokietijoje, kaltinamasis buvo informuotas apie baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimą Klaipėdos apygardos teismui, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą Klaipėdos apygardos teisme E. B. žinojo, bet tam buvo abejingas ir išvyko į Vokietiją bei į bylos nagrinėjimą net du kartus neatvyko.

13. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla dar 2023 m. spalio 19 d. buvo perduota teismui, 2023 m. lapkričio 15 d. ji buvo perduota teisiamajam posėdžiui, o du pirmieji teismo posėdžiai, be kitų priežasčių, neįvyko ir dėl kaltinamojo E. B. kaltės. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese. Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo elgesį procese teismas privalėjo į tai reaguoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje E. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas pažeidžia proporcingumo principą ir/ar jo procesines teises.

14. Šios išvados niekaip nekeičia teiginiai, kad teisėsaugos pareigūnams E. B. prisistatė pats atvykęs į policijos komisariatą, kur buvo sulaikytas. Byloje nustatytas atsainus kaltinamojo požiūris į jam paskirtus įpareigojimus, taikomą kardomąją priemonę ir teismo bei policijos pareigūnų dedamas pastangas užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, turint omenyje kaltinamojo asmenybę, taip pat ir daugkartinius ankstesnius teisės pažeidimus bei teistumus (tai dar bus aptarta atskirai), aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis daugeliu atveju yra abejingas teisei, jam paskirtoms poveikio priemonėms ir pareigoms, taigi jo sulaikymo aplinkybės niekaip neleidžia atmesti tolesnio jo pasislėpimo ir nedalyvavimo teisme rizikos, todėl nagrinėjamoje situacijoje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas E. B. buvo nustatytas pagrįstai.

15. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo konkretizuotos, lakoniškai nurodant tik tiek, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Visgi šis skundžiamos nutarties trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jos naikinti ar ją keisti, skiriant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų. Pirmiau išdėstytos aplinkybės dėl jokių darbinių, šeiminių ar socialinių E. B. ryšių nebuvimo, jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, jam jau taikytos švelnesnės kardomosios priemonės pažeidimo ir kaltinamojo išvykimo į Vokietiją, apie tai neinformavus nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo, leidžia pagrįstai spręsti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo.

16. Konstatuojant šią išvadą teisėjų kolegija įvertintino ir tai, kad pagal 2023 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 95TPK-85 konstatuotas aplinkybes, E. B. jau nuo 2007 metų yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Medicinos centro „P.“ (Psichikos sveikatos centras) įskaitoje, kur jam diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, nesocializuoto elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo – priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, demencija, sergant Kroictfeldo-Jakobo liga, lengvas protinis sutrikimas, elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje. Be to, jis du kartus buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos departamente: vieną kartą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., kai jam buvo diagnozuoti adaptacijos sutrikimai; antrą kartą – laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., E. B. diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklę bei priklausomybės sindromą. Įvertinus šias aplinkybes pirmiau aptartų duomenų visumoje, atsižvelgiant ir į buvusius E. B. teistumus, pagrįstai spręstina, kad asmens, turinčio aptartus priklausomybės bei psichikos elgesio sutrikimus, elgesys laikantis jam skiriamų įpareigojimų, negali būti prognozuojamas.

17. Būtent tokį kaltinamojo elgesį atskleidžia ir ilgas kaltinamojo teistumų sąrašas praeityje. Nors skundžiamoje nutartyje paminėti trys vis dar galiojantys E. B. praeityje buvę teistumai, tačiau kaltinamojo neteisėtas elgesys, sprendžiant iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (ĮKNR) pateiktos informacijos, buvo fiksuojamas jau nuo 2012 metų, kai E. B. dar nebuvo sulaukęs pilnametystės. Nepaisydamas jam skiriamų auklėjamojo pobūdžio priemonių (jam vis dar būnant nepilnamečiu) bei bausmių – laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo, kaltinamasis nebuvo linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl darydavo vis naujas turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalys, 181 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, 138 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Aktualu ir tai, kad E. B. praeityje buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad perdavė alkoholinį gėrimą vartoti nepilnametei, kas įvertinus tiek šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo aplinkybes, tiek ir buvusį kaltinamojo teistumą pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamajam būdingas pasikartojantis neteisėtas ir visuomenei pavojingas jo elgesys.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės, įvertinus tai, kad šiuo metu asmuo kaltinamas vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymu ir pasikėsinimu padaryti dar vieną sunkią nusikalstamą veiką, atskleidžia ir galimą E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas E. B. skundžiama nutartimi nustatytas nebuvo, tai nepaneigia skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos įžvelgiamos naujų nusikalstamų veikų rizikos, kurią siekiant apsaugoti visuomenę būtina vertinti. Šios rizikos, atsižvelgiant į visas jau aptartas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę, sumažinti ar eliminuoti taikant kaltinamojo gynėjos skunde minimas švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima.

19. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas Klaipėdos apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai, 2024 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai, paskelbta baudžiamosios bylos medžiaga, teismas įpareigojo prokurorę kitam teismo posėdžiui, įvyksiančiam 2024 m. kovo 1 d., pateikti papildomus dokumentus, tačiau visi proceso dalyviai buvo įspėti ruoštis baigiamosioms kalboms. Toks baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo kiek mažiau nei vieną mėnesį patiriami suvaržymai yra proporcingi ir netruks neribotą laiką. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę, įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų nepažeidžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. B. gynėjos advokatės Aušrinės Zaburienės skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi kaltinamajam E. B. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.