- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-90-519/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00117-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Salomėjos Buškienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, ir paskirta 60 Eur bauda. K. P. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 16 d. 11.43 val. iki 2023 m. sausio 18 d. 13.06 val., (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo ant šaligatvio, kai nėra stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą, sustojusi transporto priemonė kliudė pėsčiųjų eismui, tuo pažeidė KET 150.10 punktą.
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu pareiškėjo K. P. skundas tenkintas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta. Nutarime konstatuojama, kad vietoje, kurioje užfiksuotas K. P. automobilis, nėra laikytinas šaligatviu, jog ši teritorija nėra priskirtina KET 150.5 punkte nurodytoms kitoms teritorijoms – veja, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kuriose negali būti statomi automobiliai.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausioji specialistė Salomėja Buškienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Institucijos atstovė nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad vieta, kurioje buvo palikta stovėti transporto priemonė, nėra laikytina šaligatviu, kadangi tai prieštarauja nutarimą priėmusios institucijos surinktai bei į bylą pateiktai medžiagai.
3.2. Pažymi, jog pagal KET nuostatas, teritorija, skirta automobilių stovėjimui, turi būti paženklinta kelio ženklu su raide „P“, o tokio teritorijos paženklinimo, kur stovėjo pareiškėjo vairuotas automobilis, nebuvo. Institucijos atstovės nuomone, jog vieta, kurioje buvo paliktas stovėti pareiškėjo vairuotas automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. ja vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET nuostatų. Vien tai, kad pareiškėjas automobilį statė prie įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei, kad gatvė ir kvartalas, kurioje stovėjo automobilis yra privatus, nešalina pareiškėjo atsakomybės ir pareigos laikytis KET, bei nėra pagrindo vertinti, jog vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, nėra šaligatvis.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis adresu: (duomenys neskelbtini), stovi betoninėmis trinkelėmis grįstoje kelio vietoje, kuri eina pagal kelio važiuojamąją dalį, nuo kitos kelio zonos atskirta bortu, skiriasi jų danga, kas atitinka šaligatvio požymius. Pažymi, jog ginčo teritorijoje nėra subraižyta vietų automobiliams statyti, nėra stovėjimą leidžiančių ir kokį tai automobilių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, todėl ginčijama teritorija nėra transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Teigia, kad iš pateiktų fotonuotraukų gerai matosi, kad ši teritorija nėra priskirta prie važiuojamosios kelio dalies ir ji yra skirta pėstiesiems, o ne pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei statyti. Todėl konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo vairuotas automobilis, turi visus šaligatviui būdingus požymius ir mano, kad pagrįstai ginčo teritoriją galima įvardinti šaligatviu.
3.4. Institucijos atstovės vertinimu, transporto priemonės pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad jei ginčo teritorijoje nėra kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nereiškia, kad šioje vietoje automobilių statymas yra leidžiamas. Šiame kontekste pažymi, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET 150.5 ir 150.10 punktų nuostatos. Pažymi ir tai, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose ar teritorijose nepriklausomai nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį, užvažiavo ant borto, kuris skiria važiuojamąją dalį nuo šaligatvio ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais, Institucijos atstovės teigimu, K. P. pažeidė KET 150.5 ir 150.10 punktų reikalavimus, atitinkamai jo veiksmuose nustatyta ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
3.5. Institucijos atstovė nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad kiti gyvenvietės bendraturčiai, ir žemės sklypo savininkas būtų prieštaravę tokiam automobilio statymui. Pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta būtent dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti kitų gyventojų pranešimai, kad (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio stovi automobilis. Pažymi tai, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių m. sav. teritorijoje, 2017 m. birželio 9 d. Servituto sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku.
3.6. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 straipsnio 2 dalis). Atstovės teigimu, atsižvelgiant į CK nuostatas, matyti, kad kelio servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėms, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais, kaip antai, įrenginėti automobilių statymo vietas ar statyti automobilius ant šaligatvio ir pan.
4. Atsiliepimu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Salomėjos Buškienės apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. P. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime K. P. nurodo, kad automobilis buvo laikomas prie kiemo specialiai jam stovėti įrengtoje vietoje, kuri už įmonės lėšas buvo išklota trinkelėmis. Pažymi, jog ši vieta nėra šaligatvis, nėra įregistruota registrų centre, jog su kvartalo savininkais buvo nuspręsta, kad gatvės pusėje prie sklypo esančias erdves galima tvarkytis savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos atstovės pateiktame apeliaciniame skunde kelia K. P. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, klausimą, tvirtindama, kad K. P. automobilis stovėjo ant šaligatvio kai nėra stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo, t. y. pažeidė 150.5 ir 150.10 punktų reikalavimus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinių nusižengimų bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo K. P. veiksmuose. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis Institucijos atstovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, kodėl nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. kaltės. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 150.10 punkte numatyta, kad ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pažymėtina, kad šiam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
9. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieta, kurioje užfiksuotas K. P. automobilis, nėra laikytinas šaligatviu ir ji nėra priskirtina kitoms KET 150.5 punkte nurodytoms teritorijoms, kuriose negali būti statomi automobiliai. Kadangi tai nėra laikytina šaligatviu, todėl negali užtraukti K. P. atsakomybės ir dėl KET 150.10 punkto pažeidimo, už tai, kad jo pastatytas automobilis trukdo pėsčiųjų eismui.
10. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, jog vieta, kurioje stovi K. P. automobilis, yra tarp važiuojamosios kelio dalies ir gyvenamojo namo tvoros. Tiek skunde, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir atsiliepime į Institucijos skundą, K. P. paaiškino, kad vieta, kur stovėjo automobilis, negali būti laikomas šaligatviu. Paaiškino, kad jis turi žemės sklypo, kuriame stovėjo jo automobilis, savininko sutikimą, jog toje vietoje jis gali parkuoti automobilį, o dėl patogumo, jis tą vietą išklojo trinkelėmis. Tai, kad vieta, kurioje buvo pastatytas K. P. automobilis, nėra šaligatvis, tvirtino ir liudytojas A. M.. Liudytojas nurodė, kad toje vietoje, kur stovėjo K. P. automobilis, pagal paruoštą projektą šaligatvis nėra numatytas, o bus įrengta tik važiuojamoji dalis, kuri bus skirta automobilių ir pėsčiųjų eismui. Liudytojas taip pat paaiškino, kad visi gyventojai, kurie iš jo pirko sklypus, buvo informuoti, kad jie gali priešais savo sklypus už savo pinigus įsirengti aikšteles automobilių parkavimui. Nurodė, kad daliai gyventojų nereikia šaligatvių ir jie yra pasidarę žalią juostą. Būtent šias K. P. ir liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie bylos pateiktos nuotraukos (b. l. 20, 37, 130–133, 138) bei pateiktas projektuojamos gatvės planas (b. l. 139).
11. Administracinio nusižengimo byloje pateiktos nuotraukos nors ir patvirtina faktą, kad K. P. transporto priemonė stovi vietoje tarp nuosavo namo tvoros ir kelio, tačiau ši vieta, įsiterpusi į žalios vejos juostą, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirta borteliu, negali būti laikoma šaligatviu, kaip tai tvirtina apeliaciniame skunde Institucijos atstovė.
12. Byloje esantis projektuojamos gatvės planas patvirtina, kad su žemės sklypo savininkais yra suderintas projektas dėl gatvės tiesimo. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog pagal suderintą projektą kelio tiesimo darbai vyksta, jie nėra užbaigti. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog šis inžinerinis statinys būtų užbaigtas ir registruotas įstatymuose nustatyta tvarka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad inžinerinis statinys, kaip kelias, įgyja tokį statusą tuomet, kai jis yra suprojektuojamas, pastatomas ir pripažįstamas tinkamu naudoti, pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Taigi nors Nekilnojamo turto registro duomenimis žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso N. M., A. M., yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tačiau kaip jau buvo minėta, kelio tiesimo darbai pagal suderintą projektą nėra užbaigti, t. y. nėra užbaigti darbai ir dėl pėsčiųjų tako.
13. Apygardos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teritorija, kurioje K. P. laikė automobilį, negali būti prilyginama šaligatviui ir todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ten, kur sustojusi transporto priemonė, užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, ar trukdytų įvažiuoti/išvažiuoti, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytus faktus, apygardos teismas daro išvadą, kad K. P. nepadarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo.
14. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą Institucijos atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Salomėjos Buškienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.