Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), virėja, neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. J. 2023 m. gegužės 13 d. 9.04 val. VĮ „Regitra“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui tiesiogiai davė kyšį - įkišo 50 eurų į kairės pusės priekinę kelnių kišenę - valstybės tarnautojui VĮ Regitra darbuotojui Š. N., egzaminuojančiam asmenis, kurie nori išsilaikyti vairuotojo teises, už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, t. y. kad šis užskaitytų kaip išlaikytą praktinio vairavimo egzaminą, kurio ji neišlaikė. Tokiais savo veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamoji G. J. teismo posėdžio metu prisipažino visiškai padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tai lėmė jos sunki materialinė padėtis, ji siekė kuo greičiau išsilaikyti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų pati važiuoti su automobiliu ir papildomai užsidirbti lėšų. Galvojo, kad duodama pinigų, užskaitys egzaminą. Tuo momentu jau taip atrodė. Gailisi labai dėl to, savo veiksmais nuskriaudė save ir šeimą. Savo veiksmus vertina labai neigiamai. Pinigus įkišo egzaminuotojui į kišenę VĮ Regitra kieme, išlipus iš automobilio, tai buvo 2023 m. gegužės 13 d., kai laikė vairuotojo teises. Supranta, kad galėjo perlaikyti vairavimo egzaminą, bet tuo momentu taip atrodė, kad gal davus pinigų, praleis. Jos santykiais su sūnui R. J. yra labai artimi, jie kartu gyvena, jis jai padeda ir finansiškai. Sutiko vaikas pagelbėti ir už ją laiduoti. Jie gyvena jai priklausančiame bute. Kartu gyvena du jos sūnūs pilnamečiai, sugyventinis ir mažametė dukra. Turi įsiskolinimų už buto komunalinius mokesčius, skola yra apie 3 000 Eur. Kito turto neturi. Sūnus R. J. į jos veiksmus sureagavo neigiamai, kaip tėvas. Netikėjo, kad taip galėjo pasielgti. Su sūnumi pasikalba, klauso jo patarimų.

3. Teisiamojo posėdžio metu pretendentas į laiduotojus R. J. paaiškino, kad G. J. yra jo mama. Palaiko prašymą dėl mamos atleidimo pagal laidavimą jį paskiriant laiduotoju, sutinka laiduoti už mamą ir prašo jo mamą G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad jis gali daryti mamai teigiamą įtaką, jie kartu gyvena, jų ryšys artimas, padeda jai finansiškai, prisideda ir prie komunalinių mokesčių, kiek gali, nes pats tauposi būstui įsigyti, nes negali visą laiką gyventi pas mamą. Tik kai mokėsi gyveno Klaipėdoje. Jo išsilavinimas vidurinis profesinis. Jis šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ elektrošaltkalviu, darbo sutartis - neterminuota. Šioje įmonėje dirba nuo 2020 m. lapkričio 25 d., nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. atliko privalomąją karo tarnybą, po jos vėl grįžo į tą pačią įmonę dirbti. Jo pajamos per mėnesį apie 1300 Eur. Taip pat turi turto, kurį kartu su kitais asmenimis paveldėjo iš senelio, jam paveldėto turto priklauso 1/3 dalis. Taip pat turi ir garažą Ventoje. Jei reikėtų, galėtų sumokėti užstatą, tačiau tai priklausytu nuo sumos dydžio. Jis pats įsiskolinimų neturi. Neteistas, baustas administracine tvarka, baudas visas yra sumokėjęs. Šiuo metu nevartoja alkoholio visiškai, nevartoja po jo nubaudimo už vairavimą išgėrus, Taip pat vieną kartą buvo pavartojęs psichotropinių medžiagų, bet tai buvo tik vienas kartas ir daugiau niekada nevartojo, tai buvo jo jaunystės klaidos. Apie mamos veiksmus sužinojo iš karto po įvykio, nes ji ją vežė laikyti vairavimo teises ir laukė jos, tuomet pamatė, kad mamą išsiveda policijos pareigūnai. Mama labai gailėjosi ir gailisi dėl to. Jei būtų žinojęs, ką ji ruošiasi padaryti, tikrai būtų neleidęs, jo būtų mama tikrai paklausiusi. Tikrai mama daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų, jų šeimoje niekas dar nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Visi šeimos nariai mamai daro tik teigiamą įtaką.

4. Kadangi kaltinamoji prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėja bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamosios G. J. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

4.1. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. gegužės 13 d. dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-3);

4.2. Informacinis pranešimas ROIK 0123000267817, gautas 2023 m. gegužės 13 d. 09:04 val. "Klientas siūlyti pinigus Regitros darbuotojui. Asmuo šiuo metu yra vietoje. Praneša darbuotojas, laukia. "(b. l. 8-9);

4.3. 2023 m. gegužės 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima VĮ Regitra privati automobilių stovėjimo aikštelė ir joje esantis automobilis KIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija prie tarnybinio įėjimo į VĮ Regitra, tarnybinis kabinetas, esantis VĮ Regitra. Apžiūrėjus įvykio vietą yra išimta vienas 50 eurų nominalo banknotas. (b. l. 10-19);

4.4. Liudytoju apklaustas Š. N. parodė, kad jis dirba specialistu VĮ Regitra, egzaminuoja asmenis, kurie nori išlaikyti teisę vairuoti automobilius. 2023-05-13 apie 07:30 val. jis atvyko į darbą, 07:40 val. jam automatiniu būdu paskyrė asmenį, kuris turėjo laikyti B kategorijos transporto priemonės vairavimo egzaminą. Jis pasikvietė tą asmenį, tai buvo G. J.. Jie įsėdo į VĮ Regitra skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš egzaminą, jis G. J. supažindino su transporto priemone, pasakė, kad gali pasibandyti pavairuoti, pajusti kaip viskas veikia. Po to supažindino su egzamino eiga, užduotimis, kurias turės atlikti. Egzamino pradžioje ji turėjo atsakyti į tris pateiktus klausimus, po to išvažiavo į miestą. Važiuojant iš Jautakių gyvenamosios zonos, jis G. J. paminėjo, kad reikia sukti į dešinę, tačiau ji pasuko kairėn ir atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, sudarė avaringą situaciją, pagal VĮ Regitra vertinimo kriterijus tai yra vertinama kaip kritinė klaida. Po šios klaidos ji pasakė „nežymėkite tos klaidos, aš jums biškį duosiu“, tačiau jis nesuprato, ką ji pasakė, todėl į jos pasakymą nesureagavo ir nieko neatsakė. Viso egzamino metu G. padarė keturias kritines klaidas ir praktikos egzamino neišlaikė. Grįžus į VĮ Regitra aikštelę buvo aptartas egzaminas, jai pasakė, kad neišlaikė. Tada G. iš kažkur ištraukė vieną 50 eurų nominalo banknotą ir padėjo šalia jo. Tada Š. N. jai pasakė, kad „pasiimkite ką padėjote“. G. pasakė, kad „nežymėkite tų klaidų, susitarkime, man reikia vairuotojo pažymėjimo“. Š. N. jai pasakė, kad jai dar reikia tobulinti savo vairavimo įgūdžius. Lipant iš automobilio jis matė, kad ji pasiėmė tuos savo pinigus. Einant ji vis prašė, kad nežymėti klaidų, einant prie tarnybinio įėjimo, jis pajuto kaip G. jam į kelnių kairės pusės kišenę ranka įkiša tą patį banknotą. Jis tada jai pasakė „pasiimkite ką čia esate įdėjusi“, tačiau moteris pasakė: „neimsiu, pakeiskite man rezultatą“. Grįžęs į tarnybines patalpas, jis apie korupcijos atvejį informavo korupcijos-prevencijos pareigūną. Po to atvyko policija (b. l. 22-24);

4.5. 2023m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės, tikrintos pagal pranešimą ROIK 0123000267817 (b. l. 25-27);

4.6. 2023 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole apžiūrėta viena 50 eurų nominalo kupiūra (b. l. 28-30, 31-33);

4.7. 2023 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole apžiūrėta praktinio vairavimo egzamino vaizdo įrašas, kurį 2023 m. gegužės 13 d. laikė G. J. (b. l.39-41).

5. BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014 ir kt.).

6. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais objektyviais įrodymais, pačios kaltinamosios parodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamosios veiksmuose yra visi objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamoji G. J. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir taip siekė, kad valstybės tarnautojas atliktų neteisėtą veiksmą, t. y. kad jis, vykdydamas praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų kaip išlaikytą vairavimo egzaminą, kurio ji neišlaikė. Vairavimo klaidų nefiksavimas, praktinio vairavimo egzamino užskaitymas kaip išlaikyto, nors egzaminas neišlaikytas, vertintini kaip neteisėtas veikimas. Asmuo, kuriam davė kyšį yra valstybės tarnautojas – VĮ „Regitra“ specialistas – egzaminuotojas Š. N. G. J. atliktų veiksmų seka: sužinojusi, kad padarė kritinę klaidą, prašė instruktoriaus, kad užskaitytų egzaminą kaip išlaikytą ir dar būnant automobilyje padėjo 50 Eur kupiūrą, po instruktoriaus liepimo pasiimti kupiūrą, G. J. paėmė pinigus ir išlipusi iš automobilio bei eidama šalia instruktoriaus ir prašydama, kad užskaitytų egzaminą, įkišo instruktoriui į kelnių kišenę 50 Eur kupiūrą, akivaizdžiai patvirtina ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją siekiant, kad pastarasis atliktų neteisėtą veiksmą - vykdant praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų vairavimo egzaminą kaip išlaikytą, nors G. J. jo neišlaikė. Taigi kaltinamoji veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdama inkriminuojamus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

8. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamosios G. J. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. byloje įrodyta, kad ji 2023 m. gegužės 13 d. 9.04 val. VĮ „Regitra“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui tiesiogiai davė kyšį - įkišo 50 eurų į kairės pusės priekinę kelnių kišenę - valstybės tarnautojui VĮ Regitra darbuotojui Š. N., egzaminuojančiam asmenis, kurie nori išsilaikyti vairuotojo teises, už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, t. y. kad šis užskaitytų kaip išlaikytą praktinio vairavimo egzaminą, kurio ji neišlaikė.

III. Laidavimo instituto taikymas

9. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. prašė perduoti jo motiną G. J. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

11. Kaltinamoji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teista (b. l. 46), administracine tvarka bausta vieną kartą, baustumas išnykęs (b. l. 48-52). G. J. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padarius nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Kaltinamoji yra našlė ir turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ virėja (b. l. 53-55), darbdavio charakterizuojama teigiamai, už gerą darbą ne kartą skatinta priedais, augina vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2011 m. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog G. J. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nesuteikia pagrindo teigti, jog ji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, o G. J. asmenybės pavojingumas nėra didelis, todėl tokios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs R. J. yra kaltinamosios G. J. sūnus. R. J. neteistas, per dvejus metus baustas administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ANK 416 straipsnio 4 dalis, greičio viršijimas), nuobauda galiojanti (bauda sumokėta 2022 m. rugsėjo 20 d.). Anksčiau - 2021 m. yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nustatytas neblaivumo laipsnis 0.76 prom., taip pat už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą. Visas baudas yra sumokėjęs, taip pat yra susigražinęs ir teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat nustatyta, kad G. J. yra įgijęs vidurinį profesinį išsilavinimą, yra dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ elektrošaltkalviu nuo 2020 m. lapkričio 25 d., gauna pastovias pajamas, per mėnesį darbo užmokestis sudaro apie 1 300 Eur, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad alkoholio nevartoja, nuobaudų neturi, įsiskolinimų neturi. Kaip nurodė pats R. J., turi turto, kurį paveldėjo su kitais asmenimis, taip pat turi garažą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. atliko privalomąją krašto apsaugos tarnybą.

15. Taigi byloje, išskyrus du nubaudimus administracine tvarka 2021 m., nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nors tai, kad R. J. buvo baustas administracine tvarka 2021 m. už nusižengimus, kurie tuo metu jį galėjo apibūdinti kaip asmenį, nevertą teismo pasitikėjimo, tačiau jo jau kelerius metus vedamas tinkamas gyvenimo būdas, akivaizdžiai rodo, kad jis pasikeitė, elgiasi tinkamai. Alkoholio nevartoja visiškai, yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, baigė privalomąją karo tarnybą. Jo baustumas administracine tvarka 2022 m. yra vienintelis, 2023 m. nėra baustas administracine tvarka, ir tai leidžia manyti, kad pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio (baustas už greičio viršijimą). R. J. nors yra jauno amžiaus, tačiau akivaizdu, kad jo vertybės susiformavusios tinkamos, nuo kaltinamosios nėra finansiškai priklausomas. Įvertinus visų R. J. charakterizuojančių duomenų visumą, jo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, jo kritišką savo mamos elgesio vertinimą, leidžia manyti, kad jis ir ateityje elgsis tinkamai.

16. R. J. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės apie laiduotoją rodo, kad juos su kaltinamąja sieja artimas ryšys, gyvena kartu. Paties laiduotojo ir kaltinamosios paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad R. J. gali daryti savo motinai teigiamą įtaką ir G. J. yra svarbi jo sūnaus nuomonė. Taigi šiuo metu R. J. charakterizuojantys duomenys, jo požiūris į mamos elgesį, bei pačios kaltinamosios nurodytos aplinkybės dėl jo reakcijos į jos veiksmus, rodo, kad R. J. šiuo metu yra vertas teismo pasitikėjimo ir jis gali daryti teigiamą įtaką savo motinai G. J., kuri, bei kita ko, pati labai kritiškai vertina savo poelgį ir vien baudžiamasis procesas, akivaizdu, jau turėjo jai teigiamą poveikį.

17. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją jos sūnaus R. J. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi ir teismo vertinimu R. J. ir yra tas asmuo. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamąją, tiek laiduotoją, teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, šiuo atveju leis įgyvendinti pagrindinę laidavimo paskirtį - padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti (BK 40 straipsnio 5 dalis). Netaikius laidavimo instituto šiuo atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

18. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajai bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačios kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.

19. Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

20. Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

21. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

22. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl turto konfiskavimo

23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

24. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarytas paduodant valstybės tarnautojui 50 Eur kupiūrą, kuri 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu perduota inkasavimui į policijos depozitinę sąskaitą (b. l. 34-36). Tai laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš G. J. paimti 50 Eur - konfiskuotini.

25. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirti dar kitas baudžiamojo poveikio priemones, netikslinga, nes ji pati itin kritiškai įvertino savo poelgį ir vien jau baudžiamasis procesas jai turėjo teigiamą poveikį.

V. Kiti klausimai

26. Kaltinamajai 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Išaiškinti G. J., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš G. J. paimtus 50 Eur (penkiasdešimt Eur), kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka