Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už pavojingų darbų organizavimą, techninių ir organizacinių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, nevertino rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai keičiantis darbų vykdymo sąlygoms objekte ir nekontroliavo, kaip darbuotojai vykdo jiems pavestus darbus pagal 2018 m. birželio 13 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų elektros įrenginiuose“, t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. organizuodamas elektros įrenginių remonto darbus (duomenys neskelbtini) 110/10 kV TP pastotės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia įtampą turinčių srovinių dalių, neparinko tinkamų patekimo į darbo vietas aukštyje priemonių bei nenustatė saugių darbų atlikimo technologinių būdų, pakankamai neapsaugojo darbuotojo J. P. darbo vietos kolektyvinėmis saugos priemonėmis, neaprūpino darbuotojo J. P. tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kurios visapusiškai apsaugotų jį nuo rizikos veiksnių poveikio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. numatančios, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“; 25 str. 1 d. 2 p., numatančio, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą“; 13 p., numatančio, kad „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“; 28 str. 1 d., numatančios, kad „Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones“ ir 2 d. numatančios, kad „Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“; Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 26 p., numatančio, kad „Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras. Darbų vadovas gali atlikti darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo arba brigados nario funkcijas. Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Už juridinių asmenų, dirbančių nuosavybės ar patikėjimo teise nepriklausančiuose elektros įrenginiuose, atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį atsako įmonių vadovai ir jų įgalioti asmenys, pateikę darbuotojų sąrašus (darbų paraiškas) užsakovui. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale (toliau – įforminimo žurnalas) (Taisyklių 10 priedas)“, 75 p., numatančio, kad „Prieš vykdant darbus ant arba arti įtampą turinčių dalių turi būti įvykdytos šios techninės priemonės: 75.1. žemosios įtampos elektros įrenginiuose, kai dirbantysis izoliuotais įrankiais, apsauginėmis priemonėmis izoliuotas tik nuo įtampą turinčių srovinių dalių: 75.1.1. jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais; 75.1.2. darbo vietos ribose paliekamos neuždengtos tik tos įtampą turinčios dalys, kuriose bus dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantįjį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono; 75.1.3. naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už atstumą tarp dalių su skirtingu potencialu (tarp skirtingų polių ar fazių srovinių dalių, tarp srovinės dalies ir įžemintų dalių); 75.1.4. dirbantysis turi naudoti veido apsaugos priemones; 75.2. aukštosios įtampos elektros įrenginiuose, kai laikantis saugių atstumų dirbantysis izoliuojančiomis priemonėmis izoliuotas nuo įtampą turinčių srovinių dalių: 75.2.1. dirbant naudojamos tik gamintojo nurodytu būdu patikrintos šiam tikslui skirtos izoliuojančios priemonės; 75.2.2. dirbantysis naudodamasis izoliuojančiomis priemonėmis privalo naudoti papildomas apsaugines priemones (dielektrines pirštines) ir veido apsaugos priemones; 75.3. kai dirbantysis izoliuotas nuo žemės ir įžemintų dalių: 75.3.1. dirbantysis turi būti saugiais atstumais izoliuotas nuo žemės ir įžemintų ar įnulintų konstrukcijų; 75.3.2. darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji nepriartėtų arčiau negu saugūs atstumai prie greta esančių skirtingą potencialą turinčių srovinių dalių; 75.3.3. prieš pradedant dirbti iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, priartėjus prie įtampą turinčių dalių, prieš tai būtina suvienodinti aikštelės, ekranuojančio kostiumo ir įtampą turinčių dalių potencialą sujungiant juos šiam tikslui skirta jungtimi; 75.3.4. dirbant iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, turinčios laido potencialą, liesti girliandų izoliatorius ir armatūrą, turinčius skirtingą negu laidas potencialą, perduoti ir paimti įrankius ir įtaisus iš darbuotojų, esančių ne aikštelėje, draudžiama;“; 76 p. numatančio, kad „Dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Technologijų departamento Pastočių skyriaus regiono (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7.24 p., numatančio, kad “Regiono inžinierius atlieka šias funkcijas: vadovauja pavaldiems darbuotojams, užtikrina saugų darbų organizavimą aptarnaujamuose įrenginiuose, kontroliuoja vykdomų darbų eigą ir atliekamų darbų kokybę“, reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado kitokių sunkių padarinių, t. y., 2018-06-14 apie 14.45 val., jo vadovaujamos brigados nariui J. P. pasilipus ant kopėčių, atremiant jas į gretimai esančio, su neatjungtos 10 kv įtampos narvelio Nr. 29 L-400 (duomenys neskelbtini) išorinę sieną, taip priartėjus mažesniu kaip 0,6 m atstumu prie 10 kV įtampą turinčių dalių ir valant narvelio Nr. 28 L-200 Kertupis vidų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, jis turėjo kontaktą su arčiausiai jo darbo vietos esančia ir įtampą turinčia srovine dalimi - pereinamuoju izoliatoriumi, kuris įtaisytas virš narvelio 29 L-400 (duomenys neskelbtini), po kurios nukentėjusysis J. P. nukrito nuo kopėčių ir galva trenkėsi į už jo buvusią betoninę transformatoriaus aikštelę, taip patyrė II ir III laipsnio nudegimus veide, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, plaštakose, keliuose, visumoje apimančius 8 proc. kūno ploto, nubrozdinimus nugaroje, kirstinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio lūžį, subdurinę hematomą kairėje, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kamiene, tilte, sumušimo židinius smegenėlėse, mišrią acidozę, mišrią alkalozę, plaučių uždegimą, ūminį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015 metais pirmos grupės elektriku, vėliau tapo darbų vykdytoju. Su brigada vykdavo į įvairius objektus ir atlikdavo įvairias rekonstrukcijas, kitus darbus. Vėliau išlaikęs darbų saugos ir sveikatos atestaciją įmonėje tapo darbų vadovu. Jam priklausė darbai, kurie buvo atliekami Prienų, Kauno regionuose. Dėl įvykių (duomenys neskelbtini) pastotėje gali paaiškinti, kad penktadienį išrašė darbų nurodymą, jį suderino su dispečeriais. Po to pirmadienį instruktavo darbų vykdytoją ir darbų nurodyme nurodęs su kokiais darbuotojais darbų vykdytojas turės vykti į objektą, perdavė darbų nurodymą, technologines kortas, defektinį lapą. Trečiadienį nuvyko į (duomenys neskelbtini) pastotę (duomenys neskelbtini) kaime ir matė, kaip jam pavaldi brigada dirbo prie uždaros skirstyklos. Darbuotojai turėjo dideles kopėčias, mažas kopėčias, su kuriomis galėjo dirbti pastotės narveliuose. (duomenys neskelbtini) pastotėje darbai buvo atliekami nuo pirmadienio iki trečiadienio. Trečiadienį darbuotojai dirbo prie atjungtų nuo įtampos narvelių. Kokį darbą ir kaip atlikti turėjo nurodyti ne jis, o darbų vykdytojas. Šiuo atveju pastotėje buvo atliekami antros kategorijos darbai ir dėl to turėjo būti išlaikyti saugūs atstumai iki įtampos, taip pat turėjo būti naudojami skydai, širmos, uždangalai. Nurodo, kad darbų vykdytojas ruošdamas darbo vietą pagal saugos eksplotuojant elektros įrenginius taisykles turėjo tuos dalykus paruošti, nes tai yra privaloma. Mano, kad jis būdamas darbų vadovu atliko jo pareiginėje instrukcijoje numatytas pareigas t. y. instruktavo darbų vykdytoją, liepė jam laikytis darbo saugos ir sveikatos instrukcijų bei vadovauti pavestai brigadai, kaip jam nurodė darbdavys. Nurodo, kad jis buvo išrašęs darbų nurodymą, kurį peržiūrėjo ir patvirtino 4 ar 5 žmonės, pats nukentėjęs J. P. pasirašė, kad jis suprato, kaip saugiai reikia dirbti, kad jam tinka darbo paruošimas, darbų vykdytojas pasirašė, kad jis suprato jo instruktažą ir prisiima atsakomybę už brigadą.

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės nusikalstamos veikos padaryme nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, apžiūrų protokolais, kita rašytine teisiamojo posėdžio metu ištirta ir išnagrinėta baudžiamosios bylos medžiaga.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. paaiškino, kad jos vyras J. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra pasakojęs, kad darbe buvo didžiulė netvarka. Vyras beveik kas dieną skųsdavosi, kad dirbdamas neturėjo jokių reikalingų darbo priemonių ir jam pačiam reikėdavo dažnai vežtis savo įrankius iš namų. Dėl netvarkos darbe jos vyras ruošėsi kelis kartus išeiti iš darbo, bet vėl sugrįždavo. Mano, kad darbo vietoje instruktažų jos vyrui niekas nepravesdavo, kadangi jis pats buvo labai atsakingas ir kompetentingas. J. P. niekada darbo vietoje nerūkydavo, todėl jai nesuprantama, kaip jis galėjo rūkyti užlipęs ant kopėčių ir dar valyti narvelį. Nurodo, kad šiuo metu jos vyras guli slaugos ligoninėje, nieko pats negali padaryti, jį reikia vartyti ir viską už jį daryti nuo ryto iki vakaro. Civilinio ieškinio nei ji, nei jos dukra V. P. nereiškia, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ joms yra atlyginusi visą turtinę ir neturtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad 2018 m. birželio 14 d. jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir į objektą (duomenys neskelbtini) kaime, ,,(duomenys neskelbtini) seniūnijoje vyko dirbti kartu su J. P. bei darbų vykdytoju I. K.. Tuo metu jų darbų vadovas buvo R. B.. Objekte dirbo nuo 2018 m. birželio 11 d., o nelaimingas atsitikimas įvyko 2018 m. birželio 14 d. 2018 m. birželio 14 d. darbų vadovo R. B. darbo vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nebuvo. Jam atvykus darbo vietoje jau buvo darbų vykdytojas I. K., kuris susiskambinęs su dispečeriu įformino nurodymą. Po to I. K. su J. P. ruošė darbo vietą, iškabino įspėjamuosius ženklus „Stop. Įtampa“, užtvėrė darbo vietą. Paruošęs darbo vietą darbų vykdytojas I. K. pravedė jam ir J. P. instruktažą ir pasakė, kuriuose narveliuose yra įtampa ir kurie narveliai yra atjungti. Nurodo, kad tą dieną jis matė, kaip J. P. buvo pasilipęs ant kopėčių, kurios buvo atremtos į valomą narvelį ir ten valymui naudojo atskiedėją, šepetį, skudurus. Nukentėjusysis kopėčias naudojo, nes buvo mažo ūgio ir nuo žemės nepasiekė valomo narvelio. Kopėčias J. P. buvo pasiėmęs iš I. K. automobilio. Po to jis dirbo savo darbą ir išgirdo, kad iš kitos brigados šaukė, kad dega žmogus. Jis pribėgęs su I. K. pamatė, kad ant žemės guli nukentėjusysis. Su I. K. J. P. panešė į šoną ir iškvietė med. pagalbą. Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad J. P. prisilietė prie aukštos įtampos laido.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. K. paaiškino, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pastočių eksploatavimo tarnyboje inžinieriumi. 2018 m. birželio 14 d. R. B. davė nurodymą, jam būnant (duomenys neskelbtini), nuvykti į objektą esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, į ten esantį kaimą. 2018 m. birželio 14 d. apie 10.00 val. jis kartu su J. P. ir R. P. atvyko į objektą, kuriame turėjo pradėti darbus. Jis perskaitė nurodymą, kuriame buvo nurodyta, kad jis su J. P. turi pasiruošti darbo vietą. Darbo vietoje buvo viskas atjungta, viskas užrakinta, įspėjamieji ženklai iškabinti, teritorija užtverta. Po to jis instruktavo R. P. apie tai, kur yra atjungta įtampa, o kur įjungta. J. P. viską žinojo, jo papildomai instruktuoti nereikėjo, nes jis kartu padėjo pasiruošti darbo vietą. Po to dar kartą su J. P. apžiūrėjo teritoriją, ar tai kas nurodyta darbo užduotyje yra padaryta. Jis J. P. ir R. P. paaiškino, kad reikės trijose nurodytose linijose pavalyti narvelius. Po to jie visi trys pasirašė nurodyme, kad viską suprato. Jis J. P. pasakė, kad pavalytų dulkes ir tepalus viename iš trijų atjungtų nuo įtampos narvelių. Narvelis buvo iš dviejų pusių, kurio vidų iš vienos pusės tvarkė jis ir R. P.. J. P. dirbo antrame narvelyje iš kairės, kuris buvo neužtvertas, o gretimame narvelyje L100 ir izoliatoriuose buvo įtampa. Kadangi nuo narvelio iki apačios buvo apie 1.60 m., todėl nukentėjusysis naudojo paaukštinimo priemones, tai yra kopėčias padarytas iš aliuminio, kurių neišlankstytų ilgis apie 1,60 m. Darbų vadovas R. B. nebuvo nurodęs, kaip turi būti naudojamos paaukštinimo priemonės. Kopėčios į narvelį atremiamos jį atidarius į narvelio duris ir tuomet atsigulama ant šono, kad būtų galima pasiekti įrenginį. Įvykio metu kopėčios ant kurių pasilipo J. P. buvo ištiestos į dvi dalis. Jis nurodė J. P. išvalyti narvelį palipus ant kopėčių. Jis kontroliavo J. P., kad pastarasis saugiai dirbtų, kadangi šis buvo vienoje pusėje narvelio, o jis ir R. P. kitoje. Į darbo pabaigą išgirdo kito kolegos iš 110 tinklo šūksnį ,,greitai atbėkit, J. dega“. Jis su R. P. išbėgo ir pamatė, kad J. P. nukritęs nuo kopėčių ir dega jo drabužiai. Po to jis kartu su R. P. iškėlė J. P. iš duobės bei paguldė pievoje ant šono. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po to jis paskambino darbų vadovui R. B. bei kitiems ir pranešė apie įvykusį nelaimingą atsitikimą. Darbų vadovas R. B. į įvykio vietą atvyko per pusę valandos nuo įvykio. Kadangi jis su R. P. stovėjo kitoje įrenginio pusėje, todėl nematė įvykio. Po įvykio matė, kad kopėčios ant kurių dirbo J. P. buvo pastatytos ir atremtos į antrą narvelį. Mano, kad J. P. su kopėčiomis galėjo prisiliesti prie kairėje pusėje buvusio narvelio, kuriame buvo pajungta įtampa. Kai J. P. išvežė greitoji medicinos pagalba, tai jis buvo užlipęs pažiūrėti ir matė, kad ant vienos fazės lyg ir yra tamsi dėmė, o tai reiškia, kad ten buvo elektros iškrova. Mano, kad J. P. prisilietė prie pirmo narvelio, kuriame nebuvo atjungta įtampa. Jis nedalyvavo kai J. P. pasistatė kopėčias prie narvelio ir su nukentėjusiuoju nieko nekalbėjo, kaip kopėčios turi būti atremtos į narvelį ir kokia turi būti jų padėtis. Nurodo, kad J. P. turėjo pats užsitikrinti savo darbo vietos įsirengimą, tačiau kaip J. P. įsirengė darbo vietą turėjo pažiūrėti jis bei darbų vadovas R. B..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. paaiškino, kad 2018 m. birželio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju, brigadoje kartu su L. I., J. M. ir K. (duomenys neskelbtini) transformatorinėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tos dienos rytą buvo sutikęs J. P., kurį perspėjo, kad bus pajungta įtampa. Apie 15.00 val. jis keitė atraminius izoliatorius ir buvo pasilipęs ant įrenginių, kokius du metrus nuo žemės. Išgirdo lyg kažkas nukrito ir pakėlęs galvą pamatė dūmus, kurie kilo nuo transformatoriaus, prie kurio dirbo kita brigada. Atėjęs pamatė J. P. gulintį ant šono. Prie nukentėjusiojo degė skuduras ir kažkiek buvo apdegę drabužiai, nukritęs šalmas. Matė prie narvelio stovinčias kopėčias. Po įvykio medikus iškvietė I. K., o I. su mašina nuvažiavo jų pasitikti. Tą dieną kaltinamojo R. B. įvykio vietoje nematė. Neprisimena, prieš kiek dienų toje vietoje buvo matęs R. B..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. paaiškino, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirba nuo 1989 m. sausio 11 d., vyr. dispečeriu, jis atsakingas už elektros tinklo valdymo skyrių Kaune ir visoje vakarų Lietuvoje. Įvykio dieną buvo gautas naujas darbo nurodymas, kuris buvo patvirtintas ir jam reikėjo atidaryti tą nurodymą. Jį prieš tai dirbęs dispečeris įspėjo, kad patvirtino naują darbų nurodymą, bet nežino kodėl, kadangi ne jis jį tvirtino. Mano, kad buvo kažkokie pasikeitimai schemoje. Šiame darbų nurodyme jis tik atidarė jau patvirtintą ir priimtą darbo nurodymą. Nurodo, kad naujasis darbų nurodymas buvo priimtas apie 23 val. kito dispečerio, tačiau tai nėra normali praktika, kadangi dabar pagal pasikeitusias taisykles darbų nurodymas turi būti pateiktas prieš 48 valandas. Šis nurodymas buvo išrašytas iš vakaro, vėlai, bet dėl kokių priežasčių nežino. Nurodo, kad 2018 m. birželio 14 d. nebuvo galima teikti darbų nurodymo iš vakaro. Jo manymu, darbų nurodymas turėjo būti pateiktas prieš 36 val. iki darbų pradžios, pagal tuo metu galiojusias taisykles. Nurodo, kad dispečeriams svarbu, kad būtų aktas, pagal kurį įmonė gali dirbti ten, tai yra sutartis dėl tos pastotės remonto su numeriu ir data iki kada galioja. Koks darbų vadovas šiuo atveju išdavė nurodymą jis neprisimena, tačiau nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu sakytas aplinkybes, jog darbų vadovas R. B. išdavė darbų nurodymą. Darbų nurodyme būna parašyta darbų vadovo pavardė, kuris ir išdavė tą darbų nurodymą, darbų vykdytojas, brigados nariai, kas bus dirbama ir reikalavimai saugiam darbui užtikrinti. Šiuo atveju 2018 m. birželio 13 d. buvo apie 23 val. išduotas darbų nurodymas. Darbų nurodymą tikrino dispečeris J. S.. Nurodo, kad tai nėra normali praktika, kai tokiu laiku yra teikiami darbų nurodymai, bet jei tai avariniai darbai dėl tinklo permaitinimo, dėl elektros vartotojų, įmonių, kad elektros įtampa būtų stabili ir garantuota, tai tada būtų viskas gerai, nes avariniai darbai taip ir forminami. Šiuo atveju buvo tęstiniai darbai, tai yra objekte prieš tai buvo dirbama ir buvo numatyti rekonstrukcijos darbai nuo kažkurios dienos iki kažkurios dienos. 2018 m. birželio 13 d. nebuvo kažkoks neįprastas, tai buvo eilinis nurodymas, kuris niekuo neužkliuvo. Nurodo, kad darbo vietą ruošia darbų vykdytojas darbų vadovo nurodymu. Įvykio dieną paskambinus darbų vykdytojui iš Kruonio TP jis atidarė nurodymą. Jis įspėjo darbų vykdytoją apie saugų darbą, instruktavo ir davė leidimą dirbti. Apie 13.00 val. darbų vykdytojas I. K. jam paskambinęs telefonu užsiminė, kad jie turi nelaimingą atsitikimą, todėl uždaromi darbų nurodymai ir stabdomi darbai. Jis pasakė, kad suprato ir pokalbis telefonu baigėsi, bei uždarė nurodymą. Po kelių minučių paskambinęs pasiteiravo, kodėl taip anksti uždaromi nurodymai, kadangi jie buvo nesenai atidaryti. Jam pasakė ,,žmogus daug rūkė, įlipęs į narvelį rūkė, paskui krito“.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. paaiškino, kad kai įvyko įvykis ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisės skyriaus vadovės pareigose. Tuo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ R. B. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, jis buvo atsakingas už darbų organizavimą ir tuo pačiu organizuodamas ir vykdydamas darbus, jo pareiginėse instrukcijose nustatytų atsakomybių ribose, jis turėjo užtikrinti saugų darbų organizavimą. Nurodė, kad pagal pareigines instrukcijas R. B. turėjo kontroliuoti darbų eigą ir atliekamų darbų kokybę, kaip laikomasi reikalavimų ir darbo tvarkos taisyklių, kurios yra numatytos įmonėje. 2018 m. gegužės 5 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pastočių departamento direktoriaus nurodymu R. B. buvo paskirtas projektų vadovu ir buvo priskirtas atsakingu už konkrečios sutarties, kur vėliau ir įvyko nelaimingas atsitikimas, vykdymą. Nurodo, kad įsakymas, kuriuo R. B. skiriamas projekto vadovu tai ir yra paskyrimas darbų vadovu. Taip pat R. B. buvo suteiktos darbų vadovo teisės, o tai reiškia, kad jis vadovavo jam pavaldiems darbuotojams, išduodavo nurodymus, juos instruktuodavo ir pavesdavo darbus bei turėdavo kontroliuoti kaip tie darbai yra vykdomi. Nurodo, kad kaltinamajam buvo išduotos ne tik darbų vadovo teisės, bet ir padalinio vadovo teisės, kas pagal įmonės darbuotojų mokymo registravimo tvarką jam suteikė teisę atestuoti ir apmokyti kitus darbuotojus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Apie įvykį, įvykusį 2018 m. birželio 14 d., sužinojo šiek tiek vėliau, tačiau tai buvo įmonei didelė nelaimė, kadangi sužinojo, kad įvykio metu nukentėjo įmonės darbuotojas, kuris yra komoje. Liudytoja nurodė, kad įvykio metu už darbų saugą (duomenys neskelbtini) TP buvo atsakingas R. B.. Taip pat nurodo, kad kaltinamajam R. B. buvo žinoma, jog objekte, kuriame įvyko nelaimė, jis yra darbų vadovas, kadangi kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas bei pasirašęs po paskyrimu. Visos kaltinamojo R. B. pareigos buvo nurodytos pareiginėje darbo instrukcijoje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, kad 2018 m. birželio 14 d. dirbo pastotėje, (duomenys neskelbtini), kur įvyko įvykis, tik kitoje brigadoje. Jo brigadoje dirbo keturi žmonės, tačiau jų pavardžių ir vardų neprisimena, kas buvo darbų vadovas taip pat neprisimena. Į darbo vietą atvyko visi keturi, o kokius darbus reikės atlikti nurodė darbų vadovas, t. y. reikėjo nugremžti dažus ir nudažyti iš naujo pastotės konstrukciją. Darbo vietoje jis gremžė dažus nuo konstrukcijų ir išgirdo garsą panašų į elektros lanko. Po to jo darbų vadovas pradėjo šaukti, kad dega J. P., kuris dirbo kitoje brigadoje. Jis pamatė, kad J. P. gulėjo ant žemės su praskelta galva, šalmas gulėjo šalia ir netoliese degė skuduras. Matė, kad prie narvelio durų stovėjo apie metro aukščio metalinės kopėčios, ant kurių prieš nukritimą dirbo nukentėjusysis. Darbo vieta, kurioje dirbo J. P. buvo aptverta, pakabinti įspėjamieji ženklai ,,Stop. Įtampa“. Nurodo, kad tą dieną darbų vadovo R. B. darbo vietoje nebuvo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio dirba dispečeriu įmonėje AB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2018 m. birželio 13 d. apie 16 val. buvo uždarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymas dėl darbų elektros įrenginiuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau buvo nutarta, kad schemą dėl elektros įrengimų patikrinimo reikia dalinai atstatyti ir tai buvo padaryta. Jis darbų vadovą, kurio vardo ir pavardės neprisimena, vakare informavo apie schemos pakeitimus. Darbų vadovas išrašė nurodymus, perdavė jiems, o jis ryte visą informaciją perdavė kolegoms, kurie perėmė pamainą. Paaiškino, kad šiuo atveju darbų nurodymo niekas nekeitė, jeigu kinta darbo sąlygos tuomet darbų nurodymas iškarto netenka galios ir tampa negaliojančiu, todėl jis buvo uždarytas, kadangi buvo numatyta keisti schemą, tai yra darbo sąlygas. Šiuo atveju, kiek jis prisimena, schema buvo keičiama dėl elektros įtampos patikimumo. Nurodė, kad neprisimenantis, kas konkrečiai šiuo atveju nutarė keisti schemą. Šiuo atveju buvo nuspręsta atstatyti tiekimą dalinai, kad jis būtų patikimesnis, kas reiškia darbo sąlygų pasikeitimą. Jis pagal tuos nurodymus, kur reikėjo atstatyti įtampos tiekimą jį ir atstatė. Apie šį sprendimą informavo darbų vadovą, kad pasikeitė ir yra konkreti darbo schema ir jei rangovas turi galimybes gali rašyti pagal naują darbo schemą naują darbų nurodymą, pagal kurį galės dirbti. Viskas vyko vėlai vakare. Jis darbų vadovą apie naujas darbo sąlygas informavo paskambinęs telefonu ir nurodė, kurie įrengimai yra neatstatyti ir galima dirbti imantis papildomų veiksmų. Jis darbų vadovui taip pat išaiškino, kurie įrengimai pajungti ir darbai juose negalimi. Jo manymu, kad darbų vadovui, jei šis turėjo schemas, buvo iš anksto žinoma, kurie narveliai bus pajungti ir kuriuose bus galima dirbti. Nurodo, kad darbų nurodymus išrašo darbų vadovas, kuris turi turėti visas schemas ir jas žinoti. Jis darbų vadovui pateikė informaciją, kurie narveliai bus pajungti ir pagal tai yra rašomas darbų nurodymas. Vakare darbų nurodymas buvo išrašytas. Darbų nurodymą reikia tvirtinti ir jis jį patvirtino. 2018 m. birželio 13 d. konkretaus darbų nurodymo neprisimena. Šis darbų nurodymas jam niekuo neužstrigo, tai buvo įprasta darbo diena su įprastu darbų nurodymu. Su darbų vadovu R. B. jis kontaktavo dieną prieš įvykį, tai yra 2018 m. birželio 13 d. Darbą baigė 2018 m. birželio 14 d. 7.00 val. ryto.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jo kvalifikacija, kompetencija yra elektra, daugiau sauga, o kompetencijos darbuotojų darbo saugos ir sveikatos klausimais neturi. Darbo inspekcija pateikė prašymą padėti ištirti nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo sužalotas J. P.. Paaiškino, kad gavus medžiagą jam susidarė įspūdis, kad J. P. atliekant pavestus darbus, ne visiškai buvo laikomasi saugos taisyklių reikalavimų, nes darbų vykdytojas netinkamai paruošė darbo vietą. Nurodo, kad vienas iš pažeidimų buvo tai, kad darbai buvo vykdomi aukštyje ir pats nukentėjęs J. P. kažkokiu būdu sugebėjo priartėti prie įtampą turinčių dalių dėl ko ir buvo traumuotas elektros lanko. Tirdamas nelaimingą atsitikimą jis vertino tik darbų vykdytojo ir nukentėjusiojo veiksmus, nes iš pateiktų dokumentų matėsi, kad reiktų vertinti tik šių asmenų veiklą. Jo nuomone, darbų vadovo išduotas darbų nurodymas buvo surašytas teisingai, jame nieko netrūko. Nurodo, kad nukentėjusiojo J. P. darbo vietoje elektros įtampos nebuvo, ženklai buvo iškabinti išskyrus vieną ženklą ,,Dirbti čia“, kurioje vietoje nukentėjęs J. P. turėjo atlikti darbus. Darbų vykdytojas brigados narius instruktavo, brigados nariai pasirašė, kad yra supažindinti, pats darbų nurodymas buvo atidarytas ir uždarytas bei kažkokių nukrypimų nepastebėta. Nukentėjęs vykdė darbus 1,60 metro aukštyje, o pagal saugos taisykles darbas jau nuo 1,30 metro yra laikomi darbai aukštyje, kuriuos turi atlikti du žmonės. Nukentėjusysis tokio darbo dirbti vienas negalėjo, turėjo būti antras žmogus. Nurodo, kad darbų vykdytojui vadovauja ir duoda nurodymus darbų vadovas. Prieš surašydamas raštą jis buvo matęs darbų vadovo R. B. surašytą darbų nurodymą. Minėtame darbų nurodyme surašyti visi veiksmai ruošiant darbo vietą brigadai. Dėl darbų nurodymo pakeitimo nesidomėjo ir tų aplinkybių nežino. Su darbų vadovo R. B. pareigine instrukcija nėra susipažinęs. Nurodo, kad jis nesidomėjo, kaip šiuo atveju darbų vadovas vadovavo darbų vykdytojui, kadangi jo nuomone, tai nebuvo reikalinga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie sunkų įvykį darbe įvykusį elektros pastotėje (duomenys neskelbtini) rajone. Sekančią dieną po įvykio nuvykus į objektą buvo apžiūrėta įvykio vieta, elektros pastotė, atlikti galimi matavimai. Nurodo, kad buvo nustatyta, jog objekte, kuriame susižalojo nukentėjusysis, buvo atliekami elektros įrenginių priežiūros darbai ir pagal darbų vadovo R. B. išduotą darbų nurodymą dirbo trijų darbuotojų brigada. Pagal darbų nurodymą buvo suformuota užduotis tvarkyti, prižiūrėti pastotėje esančius elektros įrenginius. Nukentėjusiam J. P. buvo suformuota žodinė užduotis dirbti narveliuose, kurie pagal darbų nurodymą buvo įvardinti kaip atjungti narveliai ir nukentėjusysis tą funkciją atliko. Nurodo, kad narveliai ir patekimo į juos galimybė buvo tik iš lauko pusės, o pats narvelis yra 1,60 metro aukštyje tai nuo žemės tokio darbo vidutinio ūgio žmogui fiziškai dirbti kaip ir neįmanoma. Nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. buvo 1,70 metro ūgio, todėl jam buvo sudėtinga atlikti pavestus darbus, nepasilipus ant papildomų priemonių. Iš įvykio aplinkybių, kurias užfiksavo policijos tyrėjai, pačios įmonės atstovai buvo matyti, kad palipimui į aukštį buvo naudojamos atremiamos kopėčios, kurios buvo perlenktos per pusę ir atremtos į greta esančio narvelio, kuris buvo prijungtas prie elektros įrenginių sieną. Tiek pačiame narvelyje, tiek ir virš jo buvo elektros įtampa. Tam, kad patekti į narvelį J. P. lipo ant tų kopėčių, nes į narvelį, esantį gretimai, reikėjo kažkokiu tai būdu patekti. Nurodo, kad nukentėjusiojo palipimas ant kopėčių, tikriausiai neapsiribojo vieno, dviejų laiptelių palipimu. Tikėtina, kad nukentėjusiam buvo reikalinga pasilipti kiek aukščiau ant kopėčių, kadangi žmogus turėjo ne tik narvelį matyti, bet jį ir jame esančius tam tikrus įrenginius ir pasiekti. Narveliai yra pakankamai gilūs ir kai kuriais atvejais gali reikti į narvelį net ir įlysti visam ar iki pusės. Turimais duomenimis tokius darbus J. P. ir vykdė. Nukentėjusiojo pasilipimas į aukštesnį aukštį nei 1,60 metro ir sąlygojo tai, kad nukentėjusysis priartėjo nesaugiu atstumu iki virš jo esančio ir įtampą turinčio izoliatoriaus, kuris buvo apie 10 kilovoltų įtampos dėl ko susiformavęs elektros lankas, elektros išlydis nubloškė nukentėjusįjį ant žemės ir jis trenkėsi į po juo buvusios transformatorinės aikštelės pagrindą, kuris buvo betoninis ir patyrė sunkią smegenų traumą. Nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog nebuvo aptarta tiek su pačiu darbų vadovu, kuris organizuoja darbus pačių kopėčių naudojimas ir kokias tas paaukštinimo priemones naudoti, kad patekti į narvelio vidų. Nebuvo konkrečiai apspręsta, kaip tas kopėčias atremti, kur jas statyti. Nurodo, kad visi narvelių liukai, prie kurių dirbo nukentėjusysis, atsidaro iš kairės į dešinę pusę, todėl kopėčių statymas priešingoje pusėje negu jos buvo pastatytos kaip ir techniškai būtų apsunkinęs darbo specifiką, nes tos pačios kopėčios atsidarius narvelio liuką apsunkintų patekimą į narvelį. Norint patekti į narvelį prie kurio dirbo nukentėjusysis J. P., kopėčias ar kažkokį kitą paaukštinimą reikėjo statyti visiškai po pat narveliu ir dirbti. Nukentėjusiajam reikėjo lipti ir artėti prie įtampą turinčio įrenginio neužkertant galimybės net ir nesąmoningai atlikti kažkokį kitokį pašalinį veiksmą, kaip pakrypimą, slydimą ar dar kažkokį. To užteko, kad nukentėjusysis patektų į nesaugų atstumą, kuris pagal elektros saugos taisykles tam tikrai įtampai numato aiškų atstumą. Nurodo, kad tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonėje, kurioje dirbo nukentėjusysis, nepakako vidinės darbuotojų saugos kontrolės. Darbų vadovas R. B. jo išduotame darbų nurodyme, keičiantis darbų vykdymo sąlygoms, neįvertino būsimo darbo narvelyje, šalia kurio buvo pajungta įtampa, taip pat nebuvo numatyta, kokias paaukštinimo priemones naudoti ir tai buvo palikta patiems darbuotojams spręsti. Taip pat nurodo, kad elektros saugos taisyklės labai aiškiai suformuoja paties darbų vadovo funkcijas, kuris yra atsakingas už techninių ir organizacinių priemonių prieinamumą ir pakankamumą tokiam darbo objekte, kas šiuo atveju nebuvo atlikta ir tai buvo pripažinta pagrindine nelaimingo darbe atsitikimo priežastimi. Taip pat buvo nustatyta, kad nukentėjusysis asmeniškai būtų gavęs kažkokį veido skydelį, kuris galbūt būtų apsaugojęs veidą nuo nudegimų arba kažkokią įrangą, kuri užtikrintų saugų nukritimą, pritaikytą konkrečiai darbų specifikai. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju R. B., būdamas darbų vadovu turėjo visą atsakomybę ir turėjo numatyti visas organizacines priemones, kaip užtikrinti darbuotojų saugą, sveikatą ir numatyti visas reikiamas darbų saugos priemones. Nurodo, kad elektros saugos taisyklėse yra aiškiai apibrėžta, kad darbų vadovas yra asmuo, kuris atsako už techninę organizacinių priemonių numatymą, organizavimą, įdiegimą, o darbų vykdytojas yra tas asmuo, kuris tas visas priemones numatytas darbų nurodyme privalo įgyvendinti. Tai yra, jei darbų vadovas bus numatęs, kad darbo vietą reikia apsitverti, pasiženklinti, tai darbų vykdytojas privalo tą padaryti viską paeiliui, kadangi darbų nurodymuose įprastai visi darbai prijungimai, atjungimai yra daromi eilės tvarka be jokių nuokrypių, interpretacijų ar panašiai. Tai ką darbų vadovas numato darbų nurodyme, ką aprašo, kokias priemones numato naudoti, tai darbų vykdytojas tas visas priemones turi įgyvendinti ir patikrinti ar jos yra tokios, kokios jos yra numatytos. Nurodo, kad darbų vadovo buvimas darbų vietoje nėra reglamentuotas taisyklėse, bet tai turi būti kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus darbų mastą, sudėtingumą, apimtis, kiek tai gali turėti kažkokių neigiamų padarinių ir panašiai. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad darbų vadovas R. B. prieš darbų organizavimą, prieš pradedant vykdyti darbus, nebuvo atvykęs į objektą, jame nesilankė, todėl abejotina ar kaltinamasis buvo matęs gyvai pačią darbo vietą ir ar buvo įvertinęs galimus pavojus. Darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado papildomų pavojų, kurių darbų vadovas neįvertino t. y. neapsilankęs, nežiūrėjęs, nepamatavęs, neįvertinęs, kokių paaukštinimo priemonių tam darbui reikės ar nereikės, per atstumą išrašė darbų nurodymą, per atstumą instruktavo darbų vykdytoją ir ėmėsi organizatoriaus pareigų. Nurodo, kad patiems darbuotojams buvo palikta spręsti, kaip naudoti kopėčias ar kažkokias kitas paaukštinimo priemones, kur jas pasistatyti, kur jas atremti ir taip toliau. Taip pat nurodo, kad J. P. jam pavesto darbo atlikti vienas negalėjo, kadangi tai turėjo daryti du darbuotojai, o nukentėjusiojo darbo kontrolę turėjo vykdyti darbų vadovas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad šioje byloje atliko tyrimą ir surašė specialisto išvadą dėl 2018 m. birželio 14 d. įvykusio įvykio, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad darbų vadovas turi būti darbo vietoje atsižvelgiant į tai, ar tai yra numatyta darbų nurodyme. Darbų vykdytojas privalo vykdyti priemones, kurais darbų nurodyme yra numatęs darbų vadovas. Nurodo, kad už darbo priemonių pakankamumą, tame tarpe kaip šiuo atveju ir už paaukštinimo priemonių panaudojimą, jo nuomone atsako darbų vadovas, rašydamas darbų nurodymą. Atliekant darbus, kuriuos atliko nukentėjusysis, turėjo būti užtikrintas saugus atstumas 0,6 metro iki įtampą turinčių dalių, o kokiomis priemonėmis tai turėtų būti padaryta, turi būti nurodyta darbų nurodyme. Nurodo, kad šiuo atveju, dėl kurio surašė specialisto išvadą, atstumas iki nesaugios zonos nebuvo užtikrintas. Darbuotojui turi būti tinkamai paruošta darbo vieta, iki jam pradedant dirbti. Už saugios darbo vietos paruošimą yra atsakingas darbų vadovas, kuris darbų nurodyme darbų vykdytojui nurodo, kokias priemones jis turi atlikti, kaip saugiai paruošti darbo vietą, prieš pradedant darbuotojams darbą. Liudytojas nurodo, kad darbų nurodyme, pagal kurį 2018 m. birželio 14 d. buvo atliekami darbai, nebuvo paminėtos jokios paaukštinimo priemonės, apie jų naudojimo tvarką nebuvo išaiškinta darbų vykdytojui, nors apie tai išrašydamas darbų nurodymą turėjo pagalvoti darbų vadovas. Taip pat nurodo, kad darbų vadovui išrašius naują darbų nurodymą, pagal kurį buvo nuspręsta įjungti elektros energiją gretimame narvelyje, šalia kurio dirbo J. P., darbų vadovas turėjo pagalvoti kaip užtikrinti saugų atstumą. Šiuo atveju darbų vykdytojas įvykdė visus nurodymus, kurie buvo išdėstyti darbų nurodyme. Darbų vadovui išrašius naują darbų nurodymą, nebuvo nei darbų nurodyme, nei technologinėje kortoje numatytos naujos priemonės, kaip apsaugoti darbuotojus nuo elektros įtampos ir nebuvo atliktas darbuotojų rizikos vertinimas įjungus elektros įtampą darbo vietoje. Nurodo, kad šiuo atveju darbų nurodyme nebuvo įrašyta, kad negalima dirbti iki nebus užtikrintas saugus atstumas iki įrenginių, kuriuose yra įtampa. Taip pat nurodo, kad visos saugos priemonės, kurios turi būti naudojamos darbo vietoje, turi būti nurodytos darbų nurodyme, o darbų nurodymą išrašo darbų vadovas.

Iš 2018 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 110/10 kV TP pastotės teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta: aliumininės kopėčios, 5 litrų talpos bakelis su skysčiu, du medžiagos gabalai, du šepečiai, pasta, šalmas, akiniai, degėsių likučiai (t.1, b. l. 18-26).

Iš 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. diagnozuoti II ir III laipsnio nudegimai veide, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, plaštakose, keliuose, visumoje apimantys 8 proc. kūno ploto, nubrozdinimai nugaroje, kirstinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio lūžis, subdurinė hematoma kairėje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kamiene, tilte, sumušimo židinius smegenėlėse, mišri acidozė, mišri alkalozė, plaučių uždegimas, ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, nudegimai kūne padaryti kūnui kontaktuojant su aukštos įtampos elektros srove keliasdešimties minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Pakaušio srities žaizda, pakaušio lūžis, subdūrinė hematoma kairėje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kamiene, tilte, sumušimo židiniai smegenėlese padaryti, labiausiai tikėtina nukritus ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietais, bukais daiktais arba paviršiais, keliasdešimties minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Kitos diagnozuotos būklės vystėsi gydymo eigoje kaip šių sužalojimų komplikacijos. Įvertinus diagnozuotus sužalojimus, mažai tikėtina, kad po patirtos aukštos įtampos elektros traumos ir netrukus po to nukritus ant pakaušio, nukentėjusysis galėjo atlikti valingus veiksmus. J. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, sužalojimai vertinami bendrai, nes tiek aukštos įtampos elektros traumos pasekmės, tiek kritimo iš aukštumos pasekmės kartu ir atskirai galėjo ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 114-116).

Iš 2018 m. birželio 19 d. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 4, b. l. 59).

Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. B., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už pavojingų darbų organizavimą, techninių ir organizacinių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, nevertino rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai keičiantis darbų vykdymo sąlygoms objekte ir nekontroliavo, kaip darbuotojai vykdo jiems pavestus darbus pagal išduotą nurodymą. Organizuojant elektros įrenginių remonto darbus šalia įtampą turinčių srovinių dalių, nebuvo parinktos tinkamos patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės bei nenustatyti saugūs darbų atlikimo technologiniai būdai. Nukentėjusiojo darbo vieta nebuvo pakankamai apsaugota kolektyvinėmis saugos priemonėmis, o pats darbuotojas neaprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kurios visapusiškai apsaugotų jį nuo rizikos veiksnių poveikio. Pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d.; 25 str. 1 d. 2 p. ir 13 punktai ir 28 str. 1 ir 2 dalys. 2) Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 26 p. ir 75 p. 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Technologijų departamento Pastočių skyriaus regiono (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 7.24 p., numatančio, kad “Regiono inžinierius atlieka šias funkcijas: vadovauja pavaldiems darbuotojams, užtikrina saugų darbų organizavimą aptarnaujamuose įrenginiuose, kontroliuoja vykdomų darbų eigą ir atliekamų darbų kokybę“. 2. Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas I. K., ruošdamas 1 gr. elektrikui J. P. darbo vietą pagal Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėjo darbuotojo darbo vietos kilnojamuoju ženklu, nurodančiu darbo vietą „DIRBTI ČIA“ ir neįsitikino, ar pavestą užduotį darbuotojas galės atlikti saugiai, laikantis saugos ir sveikatos reikalavimų. Tokiu būdu darbų vykdytojas neužtikrino J. P. saugos ir sveikatos darbe ir pažeidė Saugos eksplotuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos energetikos ministro 20110 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 29; 31 ir 32.2 punktus (t. 4, b. l. 4-7).

Iš 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro darbų saugos tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: J. P. priartėjus nesaugiu atstumu (mažiau, kaip 0,6 m) prie 10 kV įtampą turinčių srovinių dalių, (tikėtina, ranka arba darbo priemone), darbuotojas buvo paveiktas elektros srovės (elektros lanko), dėl to neteko pusiausvyros, krito nuo kopėčių ant betoninių konstrukcijų ir patyrė sužalojimus. Tiriamojo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog darbai skirstyklos narvelyje L-200 Kertupis (Nr. 28) buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia priartėti) prie 10 kV įtampą turinčių srovinių dalių mažesniu, kaip 0,6 m atstumu. Vykdyti darbai neatitiko „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių“, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (su pakeitimais)“ 76. p. nurodymo, jog dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų (esant 10 kV įtampai-nepriartėtų mažesniu, kaip 0,6 m atstumu) prie greta esančių įtampą turinčių dalių. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarka, todėl negalima nustatyti ar J. P. instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką. Tai, kad darbų vadovo R. B. išdėstytame 2018-06-13 Nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytos tokios techninės ir/ar organizacinės priemonės, kurias įvykdžius būtų užtikrinta, kad vykdydamas darbus narvelyje L-200 Kertupis (Nr. 28) darbuotojas nepriartės (negalės netyčia priartėti) arčiau, kaip 0,6 m prie šalia esančių 10 kV įtampą turinčių dalių, yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo skirstykloje riziką, o tiriamuoju atveju ir įtakojo tai, kad darbai buvo vykdomi neparuošus darbo vietos taip, kad būtų įvykdytas „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių“ 76.p. reikalavimas: dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantysis nepriartėtų mažesniu, kaip 0,6 m atstumu prie 10 kV įtampą turinčių dalių. Teisės aktų pažeidimų tyrimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija. Užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, darbų vadovo ir darbų vykdytojo pareiga (t. 3, b. l. 161-167).

Iš 2019 m. balandžio 30 d. darbų saugos tyrimo specialisto A. S. paaiškinimo matyti, kad į klausimą: „Ar pasikeistų 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, susipažinus su pateikta prie IT medžiagos Nr. 01-1-29673-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildoma medžiaga ( 2019-02-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, bendrai 10 lapų; 2019-02-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas; 2019-03-07 AB „Energijos skirstymo operatoriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas ir 2019-04-16 liudytojo M. P. apklausos protokolo nuorašu, 3 lapai); Jei nepasikeistų, tai paaiškinti dėl kokių priežasčių? Jeigu pasikeistų, tai kas ir ar reikalinga dėl šių aplinkybių skirti papildomą darbų saugos tyrimą, ar pakanka Jūsų kaip specialisto paaiškinimo“ atsakė, kad susipažinus su gautoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29673-18 papildomoje medžiagoje (15 lapų) nėra tokių duomenų, kurių pagrindu reikėtų keisti 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nesikeičia nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga (žr. Išvados 1 p.): "Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog darbai skirstyklos narvelyje L-200 Kertupis (Nr. 28) buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia priartėti) prie 10 kV įtampą turinčių srovinių dalių mažesniu, kaip 0,6 m atstumu“. Dėl paminėtų aplinkybių, papildomo darbų saugos tyrimo skirti yra netikslinga (t. 2, b. l. 169-170).

Iš 2019 m. vasario 13 d. LTEC rašysenos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyti, ar tirti pateiktame 2018 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo išrašytame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų elektros įrenginiuose, 3-oje lentelėje prie vardo ir pavardės „J. P.“, grafoje „Instruktuojamojo parašas“, pasirašė J. P., ar kitas asmuo, negalima. Nustatyti, ar tirti patektame 2018-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo išrašytame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų elektros įrenginiuose, 3-oje lentelėje prie vardo ir pavardės „J. P.“, grafoje „Instruktuojamojo parašas“, pasirašė tirti patektame 2018 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo išrašytame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų elektros įrenginiuose, 3-oje lentelėje prie vardo ir pavardės „J. P.“, grafoje „Instruktuojamojo parašas“, pasirašė I. K., pamėgdžiodamas J. P. parašą, negalima (t. 3, b. l. 146-148).

Iš 2018 m. balandžio 30 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pastočių departamento Pietų regiono Kaunas I gr. elektriku (t. 3, b. l. 89-91).

Iš 2018 m. gegužės 2 d. energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad J. P. atestuotas dirbti elektros įrenginiuose iki 400 kV, suteikta vidutinė kategorija, atestavimo sritis ir suteikiamos teisės: operatyvinis-remonto darbuotojas, brigados narys (t. 4, b. l. 114).

Iš J. P. 2005 m. kovo 25 d. atestacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. suteikta teisė dirbti aukštalipių darbus (t. 4, b. l. 115).

Iš 2015 m. birželio 12 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Technologijų departamento Pastočių skyriaus Pietų regiono I gr. elektriku ir nuo 2018 m. gegužės 7 d. dirba Pastočių departamento Pietų regiono Kauno (duomenys neskelbtini) pareigose (t. 2, b. l. 60-70).

Iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad R. B. atestuotas kaip padalinio vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (t. 2, b. l. 71-74).

Iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. atestuotas Aukšta kategorija elektros įrenginiuose iki 400kV būti: darbų vadovu, duoti nurodymus ir pavedimus, <….>, padalinio vadovu atestuotu darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (t. 2, b. l. 177-180).

Iš 2018 m. balandžio 10 d. – 2018 m. balandžio 13 d. darbų sutarties tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja savo rizika ir savo medžiagomis Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti (Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno regiono pastočių eksploatavimo skyriaus transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų planinio ir neplaninio remonto, techninės priežiūros ir gedimų (skubių ir neskubių) šalinimo darbus bei teritorijos šienavimo, purškimo ir krūmų kirtimo paslaugas (t. 3, b. l. 79-80).

Iš 2018 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos darbams atlikti matyti, kad rangovo darbų vadovas yra R. B. (t. 3, b. l. 81).

Iš 2018 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pastočių departamento direktoriaus nurodymo „Dėl projekto vadovo skyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad PD Pietų regiono Kauno vyresnysis inžinierius R. B. paskirtas projekto vadovu, atsakingu už sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno regiono pastočių eksploatavimo skyriaus transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų planinio ir neplaninio remonto, techninės priežiūros ir gedimų (skubių ir neskubių) šalinimo darbus bei teritorijos šienavimo, purškimo ir krūmų kirtimo paslaugas vykdymą (t. 2, b. l. 55, t. 4, b. l. 151).

Iš 2018 m. birželio 8 d. darbų vadovo R. B. nurodymo dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bus atliekami elektros darbai nuo 2018 m. birželio 11 d. 10.00 val. pavedant (duomenys neskelbtini) 110/10 kVTP 10 kV AS ir US atlikti SRT-1/KRT-2, SRT-2, T-2, Š2-10 su visais prijunginiais remontą ir RAA bandymus, atjungus visą elektros įtampą. Pagal šį nurodymą darbai buvo vykdomi iki 2018 m. birželio 13 d. 15.50 val. (t. 4, b. l. 190-191).

Iš 2018 m. birželio 13 d. darbų vadovo R. B. nurodymo dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodymą 2018 m. birželio 13 d. (Eso tikrintas 2018 m. birželio 13 d. 23.30 val.,) išrašė darbų vadovas – R. B.. Darbų vykdytojas – I. K.. Brigados nariai: J. P. ir R. P.. Nurodymu brigadai pavedama atlikti (duomenys neskelbtini) 11/10 kV TP 10 kV AS ir US narv. Nr. 24 L-SP4-1, narv. Nr. 26 T-12, narv. Nr. 27 L-SP4-2, narv. Nr. 28 L-200 Kertupis, T-2, SRT-2 remontą ir RAA bandymus. Nurodyme nurodyta, kad darbo vietoje lieka neatjungti kiti įrenginiai: T-102-2 kontaktai į 110 kV OL L-Kruonio HAE-Kaunas pusę. Š2-10.Narv.Nr.24 L-SP4-1.Narv.Nr.26 T-12.narv.Nr.27 L-SP4-2.narv.Nr.28 L-200 Kertupis kontaktai į Š2-10 pusę. Kitos priemonės saugai užtikrinti: Dirbant laikytis SEEĮ taisyklių reikalavimų. Šis nurodymas buvo atidarytas 2018 m. birželio 14 d. nuo 09.24 val. (t. 2, b. l. 76-77).

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti 2018 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 3, b. l. 63-66).

Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 14.45 val., R. B. vadovaujamos brigados nariui J. P., atliekant elektros įrenginių remonto darbus (duomenys neskelbtini) 110/10 kV TP pastotės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusysis J. P., dirbdamas savo darbo vietoje, atliekant darbines funkcijas, patyrė sunkią galvos traumą ir dėl to jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tai patvirtina 2018 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b. l. 18-26), liudytojų I. K., R. P., R. D. parodymai, 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114-116), 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro darbų saugos tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 161-167), 2018 m. rugpjūčio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 (t. 4, b. l. 4-7).

Tai, kad nukentėjusysis J. P. buvo traumuotas, pastarajam pasilipus ant kopėčių, atremiant jas į gretimai esančio, su neatjungtos 10 kV įtampos, narvelio Nr. 29 L-400 (duomenys neskelbtini) išorinę sieną, taip priartėjus mažesniu kaip 0,6 m atstumu prie 10 kV įtampą turinčių dalių ir valant narvelio Nr. 28 L-200 Kertupis vidų, ko pasekoje jis turėjo kontaktą su arčiausiai jo darbo vietos esančia ir įtampą turinčia srovine dalimi - pereinamuoju izoliatoriumi, kuris įtaisytas virš narvelio 29 L-400 (duomenys neskelbtini), po kurios nukentėjusysis J. P. nukrito nuo kopėčių ir galva trenkėsi į už jo buvusią betoninę transformatoriaus aikštelę, patvirtina baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai.

Liudytojas I. K. parodė, kad 2018 m. birželio 14 d., atliekant darbus (duomenys neskelbtini) 110/10 kV TP pastotės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis su R. P. apie 14 val. 45 min., buvo 10 kV uždaroje skirstykloje ir vykdė bandymo darbus. Tuo pat metu ant tos pačios linijos dirbo ir J. P., skirstyklos išorinėje pusėje. Darbo pabaigoje išgirdo kažkokį pašalinį garsą, tačiau į tai jie iš karto nesureagavo. Praėjus kokioms dviem minutėms išgirdo lauke kitų darbuotojų balsus, kurie dirbo prie kitų įrenginių, kad dega J., kad reikalingas gesintuvas. Tuomet su R. P. ir išėjo į lauką. Lauke rado ant dešinės mentės ant žemės gulintį J. P., vietomis ant jo matėsi nedidelė liepsna. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, gulėjo nuo kopėčių iki vieno metro atstumu ant betoninio grindinio, kurio kraštuose buvo apie 80 centimetrų aukščio betoniniai borteliai. Liudytojas R. D. parodė, kad apie 15 val. jam būnant apie trijų metrų aukštyje ir ruošiantis keisti izoliatorius, išgirdo kažkokį garsą, lyg kas kristų ant žemės. Jis pagalvojo, kad kita brigada, kurioje buvo J. P., I. K. ir R. P., kažką numetė ant žemės, nes garsas sklido iš tos pusės, kurioje jie ir dirbo, o jam jie nesimatė. Darbo metu jis netyčia ant žemės numetė raktą, todėl nulipo ant žemės jo pasiimti. Tai buvo maždaug po kokių dešimties minučių kai išgirdo tą garsą. Nulipus ant žemės, nuo jo apie 50 metrų atstumu, pamatė rūkstančius dūmus, kur dirbo kita brigada ir nutarė nueiti pažiūrėti kas ten dega, nes pagalvojo, kad jie kažką bus padegę. Priėjęs arčiau pamatė, kad ant žemės, betoninio grindinio - transformatoriaus aikštelės, guli J. P. kuriam degė drabužiai. Kiek pamena nukentėjusysis gulėjo ant kairio šono, buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Jis pakvietė kitus darbuotojus.

2018 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 110/10 kV TP pastotės teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad narvelio Nr. 29 L-400 (duomenys neskelbtini) durys atidarytos iš kairės į dešinę ir ties kaire narvelio puse yra atremtos metalinės kopėčios. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: aliumininės kopėčios, 5 litrų bakelis su skysčiu, du medžiagos gabalai, du šepečiai, pasta, šalmas, akiniai, degėsių likučiai (t. 1, b. l. 18-26). 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. P. diagnozuoti II ir III laipsnio nudegimai veide, kakle, dešiniame petyje, dešiniame žaste, plaštakose, keliuose, visumoje apimantys 8 proc. kūno ploto, nubrozdinimai nugaroje, kirstinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio lūžis, subdurinė hematoma kairėje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kamiene, tilte, sumušimo židinius smegenėlėse, mišri acidozė, mišri alkalozė, plaučių uždegimas, ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, nudegimai kūne padaryti kūnui kontaktuojant su aukštos įtampos elektros srove keliasdešimties minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Pakaušio srities žaizda, pakaušio lūžis, subdūrinė hematoma kairėje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kamiene, tilte, sumušimo židiniai smegenėlese padaryti, labiausiai tikėtina nukritus ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietais, bukais daiktais arba paviršiais, keliasdešimties minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 114-116). 2018 m. rugpjūčio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. birželio 13 d., apie 14.45 val., J. P., dirbdamas pasilipęs ant į narvelio Nr. 29 L-400 (duomenys neskelbtini) sieną atremtų kopėčių, neleistinu atstumu priartėjo prie 10 kV įtampos narvelio L-400 (duomenys neskelbtini) įtampą turinčių srovinių dalių – arčiausiai jo buvsio 10 kV oro linijos išvado ir buvo traumuotas elektros lanko. Arti darbo vietos buvusi įtampa turinti srovinė dalis nebuvo apsaugota (uždengta) jokiomis izoliacinėmis saugos priemonėmis (izoliaciniu apdangalu, aptvaru, skydu ar kt.). To pasekoje J. P., patyręs elektros smūgį, buvo nublokštas nuo kopėčių ir galvos dalimi trenkėsi į už jo buvusią betoninę transformatoriaus aikštelę (t. 4, b. l. 4-7). 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro darbų saugos tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šio nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: J. P. priartėjus nesaugiu atstumu (mažiau, kaip 0,6 m) prie 10 kV įtampą turinčių srovinių dalių, (tikėtina, ranka arba darbo priemone), darbuotojas buvo paveiktas elektros srovės (elektros lanko), dėl to neteko pusiausvyros, krito nuo kopėčių ant betoninių konstrukcijų ir patyrė sužalojimus (t. 3, b. l. 161-167).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-341/2012 ir kt.).