Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-822-40-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-822-40-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P822 – 40/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.3; 80.11; 80.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje A63-1278/2008 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - VVGTPT) 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VVGTPT, pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5 637,27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad VVGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, kurioje jis siekia pripažinti negaliojančiais įgaliojimus, o Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. S-53-(A(G)-34) nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šio VVGTPT sprendimo panaikinimo. Paaiškino, kad nurodytoje civilinėje byloje pagal jo 2006 m. birželio 1 d. prašymą VVGTPT 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 skyrė jam antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad šiuo sprendimu jam teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė G. R. savo pareigas atliko atmestinai ir formaliai, todėl jis su skundu dėl jos neveikimo 2006 m. spalio 10 d. kreipėsi į VVGTPT ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Nurodė, kad advokatė G. R. norėdama pakenkti jo interesams nurodytoje civilinėje byloje parengė ieškinį su daugeliu trūkumų. Todėl teisme bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2007 m. vasario 8 d., kartu įpareigojant pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau, užuot įvykdžiusi teismo reikalavimus, advokatė G. R., tinkamai neinformavusi pareiškėjo ir nenurodžiusi priežasčių, atsisakė teikti pareiškėjui teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad tokiais veiksmais advokatė G. R. šiurkščiai pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodeksą, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, bei siekė pažeisti teisėtus interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad VVGTPT, žinodama tikrąsias civilinės bylos aplinkybes, atsisakydama pareiškėjui teikti teisinę pagalbą, savo sprendimą pagrindė neteisingais ir išgalvotais motyvais, be to, toks atsisakymas šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises į teisinę pagalbą, kuri jam priklauso kaip socialiai remtinam asmeniui. Dėl skundžiamo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo atimta galimybė gauti jam priklausančią teisinę pagalbą nurodytoje civilinėje byloje, pareiškėjas patyrė 5 637,27 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, pareiškėjui teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė G. R.. Advokatė G. R. 2007 m. sausio 8 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodytos aplinkybės tapo pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui nurodytoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad išnagrinėjusi advokatės pranešimą ir kitas aplinkybes, konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą materialia teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei piktnaudžiavimą teismo proceso teise, todėl 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje. Nurodė, kad sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 yra pagrįstas tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis ir teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. R. atsiliepimu į skundą (b. l. 91 –93) su skundu nesutiko.

Šalies argumentai

G. R. paaiškino, kad pareiškėjas skunde pats nurodė bylos dalyvių rekvizitus. Nurodė, kad ji, pradėjusi teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir susipažinusi su Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nutartimi pašalinti ieškinio, kurį pareiškėjas savarankiškai parengė ir pateikė teismui, trūkumus, išaiškino pareiškėjui, kad trūkumų pašalinimui reikalingi konkretūs įrodymai. Pareiškėjas patikino advokatę, kad visi įrodymai yra kitoje civilinėje byloje, kurią teismas privalo prijungti prie šios bylos. Teigė, kad ji pagal galimybes ištaisė teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas pateikė teismui naują ieškinį. Pareiškėjas pats savarankiškai periodiškai teikė į bylą prašymus rusų kalba, kurių nebuvo būtinybės teikti ir kuriuos vėliau, kartu su teismo nutartimis šalinti trūkumus, pateikdavo jai versti į lietuvių kalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjas parengiamajame teismo posėdyje, nepasitaręs su ja, nepalaikė ieškinio motyvų, kuriais buvo papildytas ieškinys šalinant ieškinio trūkumus ir nurodė, kad kitų bylų prijungti nereikia, todėl pareiškėjas, savarankiškai pakeitęs ieškinio pagrindą, nepaliko galimybės toliau teikti antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad po parengiamojo teismo posėdžio teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl negaliojančių įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, kai nėra pateikiami jokie įrodymai dėl žalos atsiradimo įgaliojimų galiojimo metu, byla tapo neperspektyvi. Pažymėjo, kad Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas dėl pasekmių, kylančių iš pareiškėjo pasirašytų įgaliojimų, nagrinėjo kelias civilines bylas, vienoje iš jų pareiškėjas rėmėsi ginčo įgaliojimais, o kitoje – prašė tuos pačius įgaliojimus pripažinti negaliojančiais ir šiose bylose pareiškėjui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 125 – 128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 suteikta antrinė teisinė pagalba nutraukta nustačius, kad jis šios bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiavo materialia teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teismo proceso teise, tuo tarpu pareiškėjas ginčija jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą teigdamas, kad jis civilinės bylos nagrinėjimo metu savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismas, įvertinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reglamentavimą bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas. Atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas teikiant valstybės garantuojamą pagalbą, teismas padarė išvadą, kad advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais gina atstovaujamojo interesus teikdamas ginamajam kvalifikuotas teisines paslaugas, kurių metu taip pat sprendžia, kada ir kokio procesinio dokumento pateikimas teismui leis efektyviausiai apginti atstovaujamojo teises, o atstovaujamasis antrinės pagalbos teikimo metu privalo bendradarbiauti su jo teises ginančiu advokatu, t. y. negali pats, savarankiškai, iš anksto neaptaręs su advokatu atlikti jokių reikšmingų procesinių veiksmų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. R. paaiškinimus, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl VVGTPT teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog advokatė G. R. pagal tarp jos ir VVGTPT 2005 m. balandžio 28 d. sudarytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 8.1.1. punktą yra įsipareigojusi pagal VVGTPT sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą tik administracinės teisės srityje, neįtakojo skundžiamo VVGTPT sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas advokatų specializacijos nenumato, todėl bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti ginamajam teisinę pagalbą tiek civilinėje, tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje byloje, ir advokatė G. R. galėjo teikti pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo VVGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pagrindo nebuvo, o tuo pačiu nebuvo pagrindo naikinti ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34). Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei teisės aktuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas, konstatavo, kad galimybė priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu, o nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo VVGTPT veikoje nenustatė, todėl padarė išvadą, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjo skundo dalyje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo taip pat netenkino.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 142 – 143) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas bei suteiktos teisinės pagalbos nutraukimo atvejus reglamentuoja 2000 03 28 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas Nr. VIII-1591 ( nauja įstatymo redakcija nuo 2005 05 01, toliau-Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais ( 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2006 06 27 sprendimu Nr. 957/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal V. S. prašymą“ nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Antrinės pagalbos turinį sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimas parengiant procesinius dokumentus pirmos instancijos teismui dėl 2002 09 20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002 10 01 patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, antrinės teisinės pagalbos teikimas atstovaujant pareiškėjo interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, antrinės pagalbos teikimas atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirta Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. R.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu 2007 01 08 advokatė G. R. pateikė Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriame pateikė motyvus ir nurodė teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus. Tarnyba, įvertinusi advokatės pranešime nurodytus faktus bei teismo posėdžio protokolo duomenis, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 2 d., 4 d., 23 str. 1 d. 6 p. 2007-02-07 sprendimu Nr. N-( 1.9.)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S..

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs advokatės G. R. pranešime nurodytus motyvus bei kitus įrodymus, pagrįstai sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus ir antrinė teisinė pagalba minėto įstatymo 23 straipsnio 1 d. 6 p. nutraukta pagrįstai. Teismas privalėjo vertinti advokatės G. R. pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindu Tarnybai priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo. Kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis , kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis. Pareiškėjo argumentus dėl advokatės neprofesionalumo vesti civilines bylas, nes sutartyje su tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą atmetė, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Pareiškėjo argumentus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnių pažeidimo pripažino nepagrįstais, pažymėjęs pareiškėjo byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo teismo lygybės ir viešumo sąlygomis. Pareiškėjui buvo išaiškintos procesinės teisės, suteikta nemokama vertėjo pagalba. Jokių konkrečių argumentų dėl pareiškėjo teisių ir laisvių pažeidimo, apeliaciniame skunde nenurodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmos instancijos teismas, tiek administracinių ginčų komisija išsamiai išnagrinėjo Tarnybos sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą. Sprendimai pagrįsti įstatymu ir nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. LR CK 6.245-6.250 straipsniai nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Konstatavo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikoje jokių neteisėtų veiksmų t.y. nesant įstatymu nustatytų būtinų sąlygų žalai atlyginti.

IV.

Pareiškėjas V. S. 2009 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008. Prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 11 punktų pagrindu.

Nurodo, kad tik išnagrinėjus administracinę bylą gavo Lietuvos advokatūros 2009 m. rugsėjo 8 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą dėl advokatės G. R. civilinės atsakomybės draudimo, bei 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ergo Lietuva“ atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje, kuriame bendrovė patvirtina, kad 2006 m. birželio 27 d. – 2007 m. vasario 7 d. laikotarpiu advokatės G. R. ir UAB „Ergo Lietuva“ nesiejo draudžiamieji teisiniai santykiai.

Prašyme pareiškėjas dėsto aplinkybes, susijusias su civiline byla, kurioje pareiškėją, jo manymu, nekvalifikuotai atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė G. R..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo eigos pradžią sieja su faktu kada prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pažymėtina, jog ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį byloje Nr. P442-271-09). Iš bylos medžiagos matyti, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo V. S. iš esmės nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2009 m. rugsėjo 21 d., o sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2008 m. liepos 8 d.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktų pagrindu paduoti ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl teismas šių pagrindų pagrįstumo nevertina.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, tai yra žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

Iš pareiškėjo argumentų dėl proceso atnaujinimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, su kuria pareiškėjas sieja prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra Lietuvos advokatūros 2009 m. rugsėjo 8 d. atsakymas pareiškėjui į jo paklausimą dėl advokatės G. R. civilinės atsakomybės draudimo bei 2009 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ergo Lietuva“ atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje, kuriame bendrovė patvirtina, kad 2006-06-27 – 2007-02-07 laikotarpiu advokatės G. R. ir UAB „Ergo Lietuva“ nesiejo draudžiamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui apie jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes teisėjų kolegija mano, kad klausimą dėl advokatės draudimo pareiškėjas galėjo kelti administracinės bylos nagrinėjimo metu, be to, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo nutraukti pareiškėjui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o ne dėl advokatės G. R. teisės verstis advokato praktika.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. prašymo nepatenkinti. Proceso administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė