Utenos apylinkės teismo sprendimas

Bylos nagrinėjimo metu dukrai R. M. tapus pilnametei, nurodė, jog nebepalaiko reikalavimų dėl dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.

Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs ir bylos nagrinėjimo metu miręs V. A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas jo vardu pasirašytas rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog pirtis, stovinti jo sklype priklauso jam nuosavybės teise. Neginčija, jog pirtį padėjo statyti R. M., kuriam ir jo šeimai pirtimi leido naudotis nemokamai.

Bylos duomenimis šalių santuoka sudaryta 2002-04-25 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 29. Bendrų šalių nepilnamečių vaikų nėra. Duomenų apie bendrus ar asmeninius šalių kreditorius nėra.

Kreipimosi į teismą metu ieškovės ir atsakovo vardu buvo įregistruotas šis santuokos metu įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); automobiliai TOYOTA COROLLA, v.n. (duomenys neskelbtini) VW SHARAN, v.n. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT BOXER, v.n. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, kad santuokos metu atsakovo tėvo sklype, esančiame . (duomenys neskelbtini), už šeimos lėšas buvo pastatyta pirtis, kurios statybai panaudota 24 000 EUR ir tai turi būti įtraukta į dalintiną turtą. Atsakovo teigimu pirtis statyta jo tėvo ir tai nėra šeimos turtas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įstatymas numato ne tik pareigą nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, bet ir pareigą jas įrodyti (CPK 12 str., 178 str.).

Faktų, patvirtinančių kaltę, ieškovė prašė teismo sprendime nenurodyti, atsakovas šiam prašymui pritaria, todėl konkretūs faktai, patvirtinantys vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodytini (CK 3.62 str.).

Ieškovės vertinimu, automobilio TOYOTA COROLLA vertė 1500 EUR, o VW SHARAN 1000 EUR. Atsakovo teiktais paaiškinimais automobilio TOYOTA COROLLA vertė 1300 EUR, o VW SHARAN yra 500 EUR vertės.

Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų automobilių vertes šalys neteikė, todėl automobilių vertė nustatytina pagal šalių nurodomų verčių vidurkį. Pažymėtina, kad iš viešai interneto tinklalapiuose prieinamų duomenų 2004 m. gamybos automobilio TOYOTA COROLLA vertė dažniausiai yra nuo 750 EUR iki 1999 EUR, 1999 m. gamybos VW SHARAN vertė dažniausiai yra nuo 600 EUR iki 1400 EUR, todėl automobilių įvertinimas pagal šalių nurodomų verčių vidurkį yra pakankamai pagrįstas. Tokiu atveju TOYOTA COROLLA vertintina 1400 EUR, o VW SHARAN – 750 EUR.

Pateiktos turto vertinimo atskaitos duomenimis buto vertė 47 000 EUR. Nors turtas vertintas 2020 m., tačiau vertinimas atliktas bylos nagrinėjimo metu, be to, ieškovės atstovė nurodė, jog pagal VĮ Registrų centras duomenis tokia pati buto vertė yra ir šiuo metu. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) buto vertė šiuo metu 47 100 EUR. Atsakovo pateikta nuomonė dėl didesnės buto vertės nėra grindžiama jokiais objektyviais duomenis, todėl negali būti laikoma pakankamai pagrįsta ir paneigianti ieškovės pateiktus duomenis, nes atlikto vertinimo metu buvo atsižvelgta ir įvertinta buto būklė, todėl nėra pagrindo teigti, jog butas įvertintas netinkamai, be jam atlikto remonto. Esant tokiems duomenims buto vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktus duomenis – 47 000 EUR.

Nors ieškovės teigimu prie buto įsigijimui gautos paskolos grąžinimo prisidėjo jos motina, tačiau pateikti duomenys apie laimėjimą 2002 m., liudytojos V. U. paaiškinimai neleidžia objektyviai nustatyti kada, kokio dydžio parama buvo. Juolab, jog iš buto pirkimui gauto kredito grąžinimo išrašo matyti, kad didesnės nei įprastai kredito grąžinimo įmokos sumokėtos 2007-10-19 (1200 Lt) ir 2008-01-10 (4785,77 Lt), taigi ne tuo laiku, kai buvo laimėjimas ir nėra objektyvių duomenų, iš kokių lėšų mokėjimai atlikti, nes kaip ieškinyje nurodomų V. U. duotų 8000 Lt ir 7000 Lt sumų dydžio įmokų nebuvo atlikta.

Be to, 2008-01-08 prašyme suteikti paskolą, pasirašytame ieškovės ir atsakovo, nurodyta, jog sutuoktinio R. M. pajamos 1000 Lt ir jis dirba vadybininku (duomenys neskelbtini), taigi nėra pagrindo manyti, jog atsakovas neturėjo galimybių prisidėti ir neprisidėjo prie buto įsigijimo. Esant tokiems duomenims nėra pagrindo manyti, jog ieškovės prisidėjimas prie buto įsigijimo yra didesnis asmeninėmis ieškovės gautomis lėšomis.

Pagal CK 3.127 str. 3 d., padalijant turtą prioritetas yra suteikiamas jo padalijimui natūra.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia konstatuoti itin konfliktiškus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, išreikštą neigiamą nusiteikimą ir požiūrį vienas į kitą. Tai patvirtina pateikti duomenys, jog atsakovas bylos nagrinėjimo užvaldė ir nutempė santuokos metu įgytą automobilį TOYOTA COROLLA, dėl kurio pasidalinimo priteisiant jį ieškovei, pagal išreikštą šalių valią ginčo nebuvo. Ieškovės paaiškinimai ir pateikti duomenys apie buto išlaikymo mokesčių mokėjimą leidžia teigti, jog atsakovas nėra linkęs prisidėti prie buto išlaikymo mokesčių mokėjimo, todėl nėra tikėtina, jog šalys turi realias galimybes racionaliai bendrai valdyti ir naudoti turtą ir abipusiu bendru sutarimu spręsti turto naudojimo ir priežiūros klausimus, juolab, jog atsakovas daugiau laiko pragyvena Vokietijoje nei Lietuvoje. Nors šalių butas trijų kambarių, tačiau jis yra trečiame aukšte, todėl atskiri įėjimai nėra įmanomi; dalinant lygiomis dalimis išlieka bendra virtuvė, vonia ir kitos bendro naudojimo patalpos bei liktų vienas kambarys po ½ kiekvienam sutuoktiniui, nustatant naudojimosi tvarką taip pat liktų bendro naudojimosi patalpos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas kategoriškai neatmetė galimybės gauti kompensaciją už butą ar pats ją sumokėti, taip pat jam buvo priimtinas buto padalinimas lygiomis dalimis (2021-04-13 10:54:16; 11:01:17). Ieškovė prašė butą priteisti jai. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis buto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams nėra priimtinas. Ieškovė gyvena ir dirba Lietuvoje, taigi ji nuolat gyvena bute Utenoje, atsakovas dirba ir gyvena Vokietijoje, kur teiktais paaiškinimais turi, nors ir nedidelį, gyvenamąjį plotą, liudytojų teiktais paaiškinimais (2021-04-14 10:51:28; 11:10:40)po santykių pašlijimo atsakovas grįžęs į Lietuvą dažniausiai būdavo kaime, taigi jo naudojimasis butu iki santuokos nutraukimo nėra nuolatinis ir pastovus. Ieškovė nurodė, jog dėl kompensacijos sumokėjimo ims kreditą, be to, yra dirbanti, padės artimieji giminaičiai (2022-01-07 10:47:22), todėl atsižvelgiant į šias bei aukščiau nurodytas aplinkybes bei į itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, šalių įgytas butas natūra priskirtinas ieškovei kompensuojant atsakovui dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Kitokio bendro turto šalys nenurodė.

Byloje kilo ginčas dėl šalių santuokos metu atsakovo tėvo vardu registruotame žemės sklype pastatytos pirties, kuri nuo 2020-07-15 nekilnojamojo turto registre įregistruota V. A. M. vardu, statybai ir įrengimui gautų bei išleistų lėšų padalijimo.

Ieškovė įrodinėja, jog pirtis buvo pastatyta ir įrengta už šalių santuokos metu gautas lėšas, todėl išleistos lėšos bendroji jungtinė nuosavybė, nes šeima buvo nutarusi atsakovo R. M. tėvui V. A. M. priklausančiame žemės sklype statyti pirtį. 2008-01-10 buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 08-00003 pirties statybai, pagal kurią gauta – 40 000 Lt (11 585 EUR), su palūkanomis grąžinta – 51 161,07 Lt (14 817,27 EUR). Šios paskolos laiduotojai buvo atsakovas ir ieškovės motina V. U.. Sutartyje paskolos galutinis grąžinimo terminas buvo nustatytas 2013-01-25, tačiau ieškovė ją grąžino 2012-10-16. Paskolą grąžinti anksčiau nei nustatytas terminas padėjo ieškovės motina. Ieškovė nurodė, jog iš pradžių pirtį ketinta statyti bendrai su atsakovo seserimi, tačiau pastaroji, žinodama atsakovo sunkų charakterį, atsisakė. Šiuo metu atsakovo seserys turi atsidalinusios (persirašę) žemės sklypo plotus su savo statiniais sau, kai buvo padalintas didesnis žemės sklypas, tačiau jie to padaryti nespėjo. Tai, kad žemės sklypas su pirtimi yra jų šeimos turtas, ieškovės teigimu, patvirtina ir tai, jog atsakovui beveik tuo pačiu metu, kai įregistruota pirtis, yra surašytas testamentas, kuriuo žemės sklypas su pirtimi paliekamas jam, o atsakovas iki šiol nėra priėmęs palikimo, siekiant išvengti galimų turto dalybų.

Taigi, ieškovė įrodinėjo aplinkybes, pagrindžiančias pirties statybą, finansavimą ir atlikimo laiką. Atsakovas į tai atsikirtinėja teigdamas, kad pirties statybos darbai buvo atlikti už jo tėvo lėšas, o 2008-01-10 gautos paskolos lėšos panaudotos pragyvenimui, skoloms grąžinti ir prekybai automobiliais.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškinio pateikimo metu 2019-12-27, (duomenys neskelbtini), esančiame ir V. A. M. vardu registruotame žemės sklype pastatas – pirtis nebuvo įregistruota. Pirtis nekilnojamojo turto registre V. A. M. vardu įregistruota 2020-07-15, pagrindas 2020-07-14 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1, 2020-07-13 nustatyti pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys.

Ieškovės pateiktais duomenimis 2008-01-10 buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gauta – 40 000 Lt (11 585 EUR) paskola. 2008-01-08 prašyme suteikti paskolą, pasirašytame ieškovės ir atsakovo, nurodyta paskolos paskirtis – pirčiai. Paskolos sutartyje nurodyta paskolos paskirtis „pirčiai“, o paskolos išmokėjimo būdas „grynais pinigais“. Iš pateiktų raštelių, pasirašytų V. G., kuris, ieškovės teigimu, buvo pirties statytojas, matyti, kad 2008-01-08 – 2008-04-23 už pirties statybą (avansas ir užstatas) buvo sumokėta iš viso 29 000 Lt. Liudytoju apklaustas V. T. nurodė, kad „už atliktus pirties statybos darbus grynais pinigais atsiskaitinėjo atsakovas, o ieškovė dalyvavo procese, jie planavo kaip vidų sutvarkyti, kaip šeima, kalbėjo, kad ėmė paskolą, R. šeimai statė, R. tėvukas ateidavo tik pasižiūrėti“ (2021-11-09 10:08:24, 10:17:13). Liudytojais apklausti šalių vaikai taip pat nurodė, jog pirtimi naudojosi kaip savo šeimos turtu ir pirtį statė (finansavo) tėvai. Iš 2020-07-16 V. A. M. sudaryto oficialiojo testamento matyti, kad žemės sklypas su pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini), paliekami atsakovui R. M.. Gyventojų registro duomenimis V. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), Testamentų registro duomenimis 2022-01-04 dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad sutuoktinių turėtos išlaidos bendram turtui įgyti nedalijamos, nes dalijamas yra už tas išlaidas įgytas bendras sutuoktinių turtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 37 punktą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendras sutuoktinių įgytas turtas yra atlikti pirties statybos darbai, statybos medžiagos, kurios liko neperduotos šalims. Taigi šalys turi teisę reikalauti, kad turtas iš jį gavusio asmens atitektų jiems ar būtų kompensuoti pinigai. Tai sutuoktinių bendra reikalavimo teisė, kuri, teismo vertinimu, taip pat turi būti įtraukta į bendro turto masę, nes tai bendros šeimos turto sąnaudos daiktui sukurti, kurio šeima teisiškai neįgijo.

Atsakovas savo teiginių dėl pirties statybos jo tėvo lėšomis jokiais objektyviais įrodymais negrindė, taip pat nepateikė įrodymų, jog 2008 m. gauta paskola buvo panaudota kitoms reikmėms negu nurodo ieškovė, todėl ieškovės pateikti įrodymai nėra paneigti.

Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusio V. A. M. paaiškinimas, kad pirtis priklauso jam nuosavybės teise, neįrodo iš kieno ir kokių lėšų ji buvo pastatyta ir įrengta. Be to, šių paaiškinimų patikimumu leidžia abejoti aplinkybės, jog pirtis beveik 10 metų nebuvo registruota, nors ja buvo naudojamasi ir šalių šeima prižiūrėjo pirtį, tačiau tik 2020-07-15, t.y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, atliktas pirties įregistravimas nekilnojamojo turto registre jo vardu, o nedelsiant po to 2020-07-16 sudarytas oficialusis testamentas, kuriuo pirtis ir žemės sklypas paliekamas atsakovui. Ieškovė nuosekliai ir detaliai paaiškina tokių veiksmų atlikimo priežastis, kai tuo tarpu atsakovas dėl šių aplinkybių sutapties teikia gan abstrakčius paaiškinimus (2021-04-13 15:58:51 - 16:02:26).

Ieškovės pateiktais duomenimis pirties statybai buvo suteikta 40 000 Lt (11 585 EUR) paskola, kuri išmokėta grynais pinigais. Liudytojas V. T. patvirtino, jog su juo už statybos darbus buvo atsiskaitoma grynais pinigais, tačiau kokią sumą jis iš viso gavo nenurodė; grynųjų pinigų panaudojimą pirties statybinėms medžiagoms įsigyti taip pat patvirtina 2008-01-08 – 2008-04-23 V. G. pasirašyti rašteliai 29 000 Lt (8399 EUR) sumai.

Esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, pripažinti labiau įrodyta galima laikyti 40 000 Lt (11 585 EUR) sąnaudas pirties statyboms, nes 8399 EUR sumą patvirtina 2008-01-08 – 2008-04-23 V. G. pasirašyti rašteliai bei neabejotinai įrengimo darbams ir medžiagoms buvo reikalingos lėšos, kurių sumokėjimą patvirtina liudytojas V. T.. Taip pat pridėtina už paskolą sumokėta palūkanų suma, kuri pagal pateiktus mokėjimo sąskaitos išrašus sudaro 10 031,81 Lt (2905,42 EUR), nes palūkanų mokėjimas neatsiejamai buvo susijęs su paskolos pirčiai grąžinimu ir nėra įrodymų, jog palūkanos nebuvo mokamos iš šeimos lėšų.

Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų 12 415 EUR šeimos ir ieškovės asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą, panaudojimą pirties statybai, teismo vertinimu, nėra pateikta, nors ieškovei buvo siūlyta tokius įrodymus teikti (2021-04-13 14:35:21). Panevėžio apskrities VMI paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma leidžia tik daryti tik prielaidą, jog galimai gautos lėšos galėjo būti panaudotos pirties statybai, tačiau tokių teiginių objektyviai susieti su pirties statyba ir patvirtinti nėra pagrindo. Vėliau pateikti 2018-02-21 prekių pirkimo iš Bikuvos kvitas, 2018-03-09 Rangos sutartis dėl roletų pagaminimo ir sumontavimo, 2018-01-23 Pinigų priėmimo kvitas susiję su buto remontu ir neįrodo, jog pirktos prekės, paslaugos susiję su pirties statyba, jos aplinkos, žemės sklypo tvarkymu, nes pagal teiktus šalių, liudytojų paaiškinimus darytina išvada, jog pirties statyba iki 2018 m. jau buvo baigta ir ja buvo pilnai naudojamasi pagal paskirtį. Turto draudimo liudijimai taip pat nepatvirtina, jog draudimo įmokos buvo mokamos vien tik iš ieškovės lėšų.

Ieškovės nuomone į dalintiną turtą turėtų būti įtrauktos atsakovui išmokėtos išmokos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo patikslinti, nors ieškovė pati buvo nurodžiusi ketinimą tikslinti ieškinį (2021-02-09 prašymas), tačiau teismo nuomone, bet kokiu atveju šių išmokų nėra pagrindo įtraukti į dalintiną turtą, nes ieškovė neįrodė, kad šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Aukščiau aptarta, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Nustatyti, kokiomis ir iš kokių šaltinių gautomis lėšomis atsakovas tai atliko pagal pateiktus įrodymus nėra galimybės, todėl galima tik prielaida, jog šios lėšos buvo skirtos tik atsakovo poreikiams.

Pagal CK 3.117 str. 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Ieškovė prašo kompensacijos sumokėjimą nustatyti tokiomis sąlygomis: šią sumą sumokant į atsakovo nurodytą sąskaitą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog dėl kompensacijos sumokėjimo ims kreditą, be to, yra dirbanti, padės artimieji giminaičiai (2022-01-07 10:47:22). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie ieškovės turtinę padėtį (draudžiamosios pajamos 2019 m. apie 1200 EUR, turimas turtas įgytas santuokoje ir dalinamas, vaikai studijuoja, taigi parama jiems taip pat reikalinga), leidžia daryti išvadą, kad ieškovei iškart sumokėti kompensaciją gali būti pakankamai sudėtinga, todėl prašymas tenkintinas.

Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2016 metų pradėjo vengti remti šeimą finansiškai, ji nuo 2016 metų už butą moka viena, pati teikė išlaikymą vaikams, pragyventi jai padėjo mama ir seserys, tačiau ieškovės teiginių nėra galima pripažinti pakankamai pagrįstais ir įrodytais. Be to, jie nevisiškai atitinka kitus byloje gautus duomenis, liudytojų R. M., E. M. parodymus.

Ieškovė taip pat yra nurodžiusi, jog būnant Vokietijoje atsakovas vaikams pirkdavo prekių (2021-04-13 14:50:46). Ieškovė yra pateikusi 2016-2019 m. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti atsakovo atlikti pervedimai 2016 m., tačiau, atsakovo teigimu, jis pinigus yra perdavęs ir grynais pinigais ne tik atlikęs pervedimus, ką patvirtina liudytojų parodymai, jog jis duodavo pinigų grynais. Kitokių duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti kiek, kada, kam pervesta pinigų šalys neteikė, duomenų apie šalių vaikams atliktus pervedimus nėra pateikta.

Liudytojos V. U. parodymai taip pat nėra pakankami patvirtinti ieškovės teiginius, nes ši liudytoja dėl atsakovo neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo iš esmės remiasi ieškovės ir vaikaičių suteikta informacija (2021-04-14 10:22:56, 10:35:46), tačiau liudytoja taip pat nurodė, jog atsakovas: „užvažiuodavo, dukra įdėdavo ką nors iš Vokietijos, anksčiau parveždavo vaikams, o atsakovo apie 2 metus apytiksliai nuo 2019 m. nematė“. Savo teikiamą paramą ji nurodė kaip bendrai šeimai (2021-04-14 10:27:13), o nuo kada dukrai sunkiau gyventi įvardino kaip „paskutiniais metais išvis sunkiai gyvena“, kas leidžia manyti, jog šalių santykiai visiškai pašlijo apie 2019 m. Be to, minėtos liudytojos parodymų negalima vertinti kaip visiškai objektyvių, nes ji yra susijusi su ieškove artimos giminystės ryšiais, todėl gali būti suinteresuota ieškovei palankia bylos baigtimi ir jai palankių aplinkybių nurodymu.