- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-238-417-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- Š. G., M. Š.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–238–417/2009
Teisėjas Vytautas Kelpšas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1., 2.1.15.1.
2009 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. G. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d ir nuteistas:
dėl T. V. apiplėšimo – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
dėl R. G. ir T. M. apiplėšimo – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
V. L. Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
V. L. Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prie griežčiausios trejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, ir Š. G. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaityta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė ir sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. kovo 5 d. ir nuo 2007m. spalio 22 d. iki 2007 m. spalio 24 d.
M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas:
dėl E. P. apiplėšimo – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
dėl R. G. ir T. M. apiplėšimo – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
V. L. Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
V. L. Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką M. Š. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d., nuo 2008-02-27 iki 2008-02-29 bei nuo 2005-09-01 iki 2005-09-02 (pagal 2006 m. sausio 26 d. nuosprendį).
Iš K. P. A. D. priteista 215 litų turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš Š. G. T. V. priteista 1699 litai turtinei žalai ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. K. T. V. ieškinio dalis atmesta.
Iš M. Š. E. P. priteista 409 litai turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš K. P. , Š. G. ir M. Š. priteista solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4871,80 Lt žalai atlyginti.
T. M. solidariai iš M. Š. , Š. G. ir K. P. priteista 10000(dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. T. M. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. K. P. , tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. G. , M. Š. ir K. P. pripažinti kaltais pagal BK 180 str. 1 d., t. y., jog apiplėšė A. D. , T. V. , E. P. , R. G. ir T. M. :
2007 m. spalio 2 d., apie 2 valandą, Gedimino gatvėje, Tauragės mieste, ties viaduku, K. P. , pavartodamas fizinį smurtą, tai yra važiuodamas motoroleriu, tyčia kliudė dviračiu važiuojančią A. D. , kuriai nugriuvus, plėšimo būdu pagrobė A. D. 10 litų vertės rankinę, joje buvusius 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, 5 litų vertės piniginę, 150 litų, A. D. asmens tapatybės kortelę, V. D. asmens tapatybės kortelę, A. D. vairuotojo pažymėjimą, padarydamas nukentėjusiajai A. D. 315 litų turtinę žalą.
2007 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val, Tauragės mieste, S. D. ir S. G. gatvėje, autobusų stoties teritorijoje, K. P. , Š. G. ir M. Š. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą prieš R. G. ir T. M. , tai yra M. Š. jėga nutempus R. G. iki suoliuko, liepus jam sėdėti ir pareikalavę atiduoti telefoną, Š. G. ir K. P. stumdant ir kelis kartus spyrus T. M. , dėl to šis nugriuvęs susižalojo koją, ir pareikalavus atiduoti turimus daiktus, plėšimo būdu iš R. G. pagrobė T. M. priklausantį 100 litų vertės telefoną „Motorolla 450“, iš T. M. pagrobė 100 litų vertės telefoną „Samsung SGH-520“, 150 litų, 200 litų vertės grandinėlę, padarydami nukentėjusiajam T. M. 550 litų turtinę žalą.
2007 m. spalio 20 d., apie 3 valandą, Ringių kaime, Tauragės rajone, Z. M. sodybos kieme, Š. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą T. V. , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimo būdu pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“ su „Labas“ papildymo kortele, padarydamas nukentėjusiajam T. V. 499 litų turtinę žalą.
2007 m. spalio 20 d., apie 3 val., Ringių kaime, Tauragės rajone, Z. M. sodybos kieme, M. Š. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartojęs fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavęs vieną smūgį kumščiu į veidą E. P. , plėšimo būdu pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ su „Labas“ kortele, padarydamas nukentėjusiajam E. P. 350 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
N. Š. G. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių, o nuteistasis M. Š. prašo pakeisti dėl T. M. priteistos per didelės sumos moralinei žalai atlyginti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį.
A. Š. G. nurodo, kad nei prieš R. G. , nei prieš T. M. smurto nevartojo ir daiktų iš jų nepagrobė. Pažymi, kad 2007 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val., su K. P. ir M. Š. buvo Tauragės miesto autobusų stotyje ir bendravo, tačiau jokio konflikto nebuvo. O tuo metu, kai iš nukentėjusiųjų buvo atimti daiktai, kaip dabar atsimena, buvo kitoje autobusų stoties vietoje ir kalbėjosi su ten buvusiu vyriškiu. Ir tik einant namo M. Š. parodė grandinėlę ir telefoną. Iš kur daiktus jis gavo, nežino. Apeliantas pažymi, kad kratos metu rastus nukentėjusiojo daiktus taip pat atnešė M. Š. .
Š. G. atkreipia dėmesį, jog ir K. P. , ir M. Š. teismo metu teigė, jog M. G. su jais konflikto metu nebuvo, nes šis buvo kažkur nuėjęs. Be to, nurodo, kad ir nukentėjusysis T. M. teisme teigė, jog kai buvo atimti daiktai prie jų buvo tik du vaikinai. Tai patvirtino ir R. G. , o kas konkrečiai atėmė daiktus, pasakyti negali.
Akcentuoja, kad žino, jog K. P. ir M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo išgauti prievarta, t. y. jiems buvo grasinta, jog nedavę parodymų prieš Š. G. jie bus suimti. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusių R. G. ir T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, labai prieštaringi ir nekonkretūs. Abejoja, jog pastarieji, būdami girti, galėjo teisingai suprasti tai, kas vyko. Pažymi, kad vienam iš nukentėjusiųjų buvo nustatytas sunkus girtumas.
Nuteistasis Š. G. nurodo, kad teismas pripažindamas jį kaltu dėl T. V. apiplėšimo rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais. Pažymi, kad neneigia, jog sudavė T. V. vieną smūgį kumščiu į veidą, tačiau tik todėl, kad pastarasis pirmas kieme jį užpuolė, o daiktų jokių neėmė. Mano, kad T. V. , kuris buvo neblaivus, trenkė, nes nuteistasis šlapinosi kieme. Pažymi, jei T. V. padarytas sužalojimas, pastarasis turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei bausmės dydžio klausimų neginčija, nes tam neturi patikimų įrodymų. Tačiau teigia, jog sutikti su teismo išvadomis sprendžiant civilinių ieškinių klausimus negali, nes teismas prasilenkė su nusistovėjusia teismų praktika ir padarė neteisingas išvadas. Pažymi, jog nukentėjusysis T. M. buvo neblaivus, autobusų stotyje šaligatvių ir kitų vietų dangos buvo slidžios ir kategoriškai nenustatyta, kad nuteistųjų tyčiniais veiksmais jam buvo sulaužyta koja. Apelianto įsitikinimu, teismas priteisdama moralinės žalos atlyginimą neįvertino, jog nedirbančiam asmeniui šio sunkmečio laiku tikėtis gauti darbo yra nerealu. Be to, pažymi, kad jis nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, o santaupų ir turto neturi. Akcentuoja, jog teismų praktika suformavo nuostatas neturtinės žalos priteisimui, ir panašaus pobūdžio bylose teismai neturtinę žalą priteisia nuo 3000–5000 Lt, todėl mano, kad skundžiamas nuosprendis keistinas ir civilinis ieškinys T. M. dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas.
Nuteistųjų Š. G. ir M. Š. gynėjai prašo jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Nors apeliantas Š. G. kaltu dėl T. M. ir R. G. plėšimo neprisipažino, nurodydamas, kad įvykio metu buvo nuėjęs į šoną pasikalbėti su vienu vyru, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo surinkti bei teismo metu patvirtinti duomenys.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuotos nuteistųjų veikos bei tinkamai išspręsti klausimai dėl nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių, todėl tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais teismui nėra pagrindo.
Nuteistojo Š. G. apeliacinio skundo argumentas, jog, kaip dabar atsimena, nukentėjusiųjų plėšimo metu jis buvo nuėjęs atokiau ir kalbėjosi su kažkokiu vyru, atmestinas.
Nukentėjusieji T. M. ir R. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje parodė, kad juos apiplėšė trys vaikinai. Iš pradžių jie buvo du: Š. G. ir K. P. , tačiau netrukus pribėgo ir trečiasis – M. Š. .
Netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais apygardos teismas neturi pagrindo. Be to, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas akistatų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu tarp K. P. , M. Š. ir Š. G. , M. Š. ir K. P. patvirtino, kad Š. G. nebuvo niekur nuėjęs ir jis buvo kartu su K. P. . (b. 129–130, 133–134, t. 2). Todėl akivaizdu, jog Š. G. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nematė, kaip ir kada buvo apiplėšti nukentėjusieji, atmestinas, nes toks apelianto aplinkybių nurodymas, vertintinas tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nukentėjusieji įvykio metu buvo vartoję alkoholį, nėra aplinkybė, kategoriškai paneigianti, kad pastarieji neteisingai suprato įvykių eigą. Vargu ar asmuo, net ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvoktų, jog buvo apiplėštas. Galiausiai tuo atveju, jei nukentėjusieji 2007 m lapkričio 7 d. neadekvačiai būtų įvertinę situaciją, tačiau kitą dieną po įvykio išsiblaivę, kritiškai įvertinę savo elgesį suvoktų, jog kitus asmenis apkaltino nepagrįstai ir atitinkamai tai būtų paaiškinę teisėsaugos pareigūnams. Tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistieji įvertinę situaciją, t. y., jog nusikaltimo vieta, autobusų stotis, gana nuošali vieta, įvykio laikas – vėlus rudens vakaras – lapkričio 7 d. 23. 50 val., tikimybė sutikti pašalinius žmones, kurie galėtų sutrukdyti nuteistiesiems įgyvendinti savo kėslus, itin menka. Be to, tai, kad nukentėjusieji buvo du, o nuteistieji trys, tačiau, to neneigia ir patys nukentėjusieji, jie įvykio vakarą buvo išgėrę, o užpuolikai – turintys kriminalinės patirties vyrai. O galiausiai ir tai, kad staigus pribėgimas ir priekabiavimas prie T. M. , spyrimas pastarajam į koją, nuo ko jis nukrito ant žemės, ar M. Š. paėmus už kaklo R. G. ir nuvedus ant suoliuko atsisėsti, parodo, kad nukentėjusieji buvo gąsdinami sudarant realiai grėsmingą situaciją, palaužiant jų valią priešintis.
Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (BK 24 str. 1 d.) visi bendravykdžiai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. 1 d. (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Todėl tai, kokiais konkrečiais veiksmais kiekvienas iš bendravykdžių prisidėjo prie nusikaltimo darymo, neturi lemiamos įtakos veikos kvalifikavimui, nes kiekvienas iš jų suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Kitaip tariant, tiek M. Š. , tiek Š. G. bei K. P. , dėl kurio apeliacinis skundas nebuvo paduotas, tyčia buvo nukreipta užvaldyti nukentėjusiesiems priklausančius daiktus.
Teisėjų kolegijas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš K. P. ir M. Š. policija vartojo prievartą, spaudimą, tai patvirtino ir kaip liudytojosapklaustos policijos pareigūnės D. L. ir R. A. . Pažymėtina, kad kitų faktinių duomenų, kurie leistų abejoti nustatytoms aplinkybėms, Š. G. taip pat nepateikė ir apygardos teismui, todėl pastarasis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
N. Š. G. taip pat mano, kad apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu dėl T. V. apiplėšimo vadovavosi tik, įvykio dieną neblaivaus buvusio T. V. parodymais. Šis nuteistojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes nurodė motyvus, kuriais pripažindamas apeliantą Š. G. kaltu dėl T. V. apiplėšimo, grindžia savo sprendimą. Duomenų, dėl kurių būtų galima manyti, kad Š. G. nukentėjusiojo T. V. yra apkalbamas nepagrįstai, apygardos teismui nebuvo pateikta, taip pat jų nebuvo surinkta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.
Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Dėl nuteistųjų K. P. , Š. G. , M. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis T. M. , jis gydėsi ligoninėje, buvo daroma kojos operacija, jis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, T. M. priteistos neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytos kriterijų visumos, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apelianto M. Š. prašymas dėl neturtinės žalos sumažinimo nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų Š. G. ir M. Š. skundus atmesti.