Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2506-221/2017 nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir išaiškinęs pareiškėjai, kad procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Pareiškėjai ne kartą išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai, atlikti bylos nagrinėjimo metu, su kurių procesiniais rezultatais pareiškėja nesutinka, gali būti apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK 334 straipsnyje nustatytais atvejais ar pasinaudojant apeliacijos teise po bylos išnagrinėjimo, tačiau procesinių sprendimų priėmimas nevertinamas kaip pagrindas teisėją ar juolab visus apygardos teisme dirbančius teisėjus nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėja nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindų, o susipažinus su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-2506-221/2017 medžiaga, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos jos subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumu.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-2506-221/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjos A. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-2506-221/2017 nagrinėjimo netenkinti.