- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 1-118-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30925-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 11.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausdama mažametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini)., dėl, jos nuomone, netinkamo dukros bendravimo ir ginčų su seserimi E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., bei neatsargaus elgesio su broliu J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., smurtavo prieš mažametę G. K., o būtent: atėjusi į antrojo aukšto kambarį, į kurį vengdama bausmės pasišalino nukentėjusioji, sugriebė lovoje gulinčiai G. K. už plaukų, kad ji neišvengtų prieš ją atliekamų veiksmų, po to dešine ranka spausdama nukentėjusiajai kaklo sritį ir taip prilaikydama mažametę G. K. lovoje, kaire ranka sudavė smūgius mažametei per galvą ir veidą, taip mažiausiai dėl dviejų trauminių poveikių padarė G. K. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame petyje, t. y. nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą.
Kaltinamoji L. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pas ją gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). lankėsi draugės I. D., I. B., I. Č., R. S., buvusio sutuoktinio brolis S. K., buvo vartojamas alkoholis, namuose buvo ir jos vaikai G., E., J., išskyrus D., kuris buvo pas močiutę, be to, dar buvo ir draugių vaikai L. ir D.. Vaikai neturėjo matyti alkoholio vartojimo, todėl jiems buvo pasakyta eiti į antrą namo aukštą. Antrame namo aukšte girdėjo dūkstančius vaikus. Buvo atėjusios D. su E. ir sakė, kad J. su G. trukdo. J. nuvedė į pirmą aukštą, kol apsiramins, o G. pasakė, kad ji nemoka žaisti. Kai antrą kartą vaikai susimušė apie 11 val., G. pradėjo žviegti, verkti. Kadangi buvo ganėtinai didelis triukšmas, užlipo į antrą aukštą ir berniukams pasakė, kad eitų į vieną kambarį, o mergaitėms – į kitą. Nulipo į apačią ir daugiau nebuvo užlipusi, nes vaikai nurimo. Po to atvažiavo soc. darbuotoja, iškvietė policiją, pamatė, kad prie G. akies yra įdrėskimas, tačiau ji pati iki tol šio sužalojimo nematė. Dieną prieš atvykstant soc. darbuotojai, pas ją taip pat lankėsi draugės, G. buvo išleidusi nakvoti pas R. S.. Nei G., nei kitų vaikų nemušė, be to, tuo metu jos dešinė ranka buvo sugipsuota nuo alkūnės iki pirštų vidurio, nes buvęs sugyventinis buvo sulaužęs ranką, todėl ir fiziškai būtų negalėjusi laikyti ar smaugti dukters. Po to, kai ją sulaikė, vaikai buvo išvežti pas močiutę, su G. nebendravo tol, kol nebuvo leista to daryti. Dabar visi vaikai gyvena su ja. Gydėsi nuo alkoholizmo, bet nebaigė Minesotos programos dėl griežtų jos sąlygų. G. būna pykčio priepuolių, jeigu jai kas nors nepatinka, tenka ją sudrausminti, ji darželyje lankosi pas psichologą. Po jai pareikštų kaltinimų pradėjo filmuoti G. elgesį, kad turėtų įrodymų, jog jos nemuša.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta mažametė nukentėjusioji G. K. parodė, kad jai 6 metai. Čia atvyko su Vaikų teisių darbuotoja, nes mama jai „dėjo“ į akį. Jau sugijo. Trenkė su ranka, kada ji buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo „teliką“. Mama atėjo iš lauko ir jai trenkė. Dėl ko, neprisimena. Visa tai buvo ryte, 8 ar 9 valandą. Kambaryje buvo ji viena, niekas to įvykio nematė, nes brolis D. ir J. bei sesė E. buvo apačioje. Dar namuose buvo mama L. ir keli draugai, kurių vardų nebeprisimena. Kai jai mama trenkė, tai ji buvo viršuje. Kai jai mama trenkė, tai ji verkė. Ji gulėjo, žiūrėjo „teliką“. Kai mama atėjo į kambarį, ji išsigando, kad mama vėl trenks. Anksčiau irgi yra mama jai trenkusi. Atėjusi į kambarį mama susiraukė, atėjo prie lovos ir jai trenkė. Jos ji už nieko nelaikė. Paakyje jai buvo tokie sudžiuvę spuogiukai. Jai skaudėjo, kai mama trenkė. Dar buvo mėlynė ant peties. Tai dėl to, kad seniau trenkė. D., E. ir J. erzino. Kai mama jai trenkė, tai ji už niekur jos nelaikė. Dėl ko mama tą rytą buvo supykusi, nežino. Ji buvo viena savo kambaryje, kai jai trenkė. Dar antrame aukšte yra brolio kambarys. Tą dieną atėjo jos sesės ir brolio draugė D. su savo mama ir jai mama neleido būti apačioje, nes ten yra alkoholis. Ji buvo antrame aukšte, savo kambaryje, ir mama jai pasakė, kad neitų į apačią, nes ten yra alkoholis. Tada mama jai dar nebuvo trenkusi. Ji buvo susipykusi su sese E. tos dienos ryte. Kai pykosi, tai jos nesimušė. Į viršų nuėjo, nes susipyko su sese. Mama sakė nusiraminti. Kai nuėjo į viršų žiūrėti televizoriaus, tai po minutės atėjo mama. Rodė „Boleką ir Lioleką“, spėjo pažiūrėti tik vieną seriją. Ryte tikrai rodė tą filmuką. Ar tai buvo savaitgalis, neprisimena. Tos dienos vakarą ji nakvojo pas R. Sužalotą akį pirmoji pamatė Vaikų teisių darbuotoja. Dėl ko R. nematė pirma, nežino. Mama buvo supykusi ir trenkė jai, nes netyčia nuo sofos pirmame aukšte pargriovė brolį J. Jis pradėjo žviegti. Tada jos sesė E. pasakė mamai. Tada ji bėgo į savo kambarį, ieškojo rakto užsirakinti, nes žinojo, kad mama atėjusi jai trenks. Dar mama ją tempė už plaukų ir stipriai laikė iš priekio už kaklo. Mama su sulaužyta ranka laikė jai iš priekio už kaklo, o su kita ranka trenkė jai. Jos mama prašė nesakyti, kad ją mušė. Jei pasakys, kas bus, nesakė, sakė, kad sės į kalėjimą (1 tomas, b. l. 53–56).
Liudytoja I. T. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. prieš darbo pabaigą gavo iš soc. darbuotojos I. M. pranešimą, jog L. K. šeimoje nesaugu vaikams, ji išgėrusi. Kadangi sužinojo, kad vaikai gyvens pas močiutę, iš karto vyko pas močiutę, tačiau vaikų ten nebuvo, todėl paprašė susisiekti su mama. Tada suprato, kad reikia vykti pas šeimą, tačiau namuose buvo tik L. ir soc. darbuotoja. Policija jau buvo lyg išvykusi, L. buvo išgėrusi. Apie 30 min. laukė vaikų. L. nenorėjo pasakyti, kur vaikai, tačiau pareikalavus vaikai buvo parvesti namo, tik nepamena, kas juos parvedė. Susodino vaikus į mašiną ir vyko pas močiutę K.. Važiuodama automobiliu kalbino vaikus, kurie buvo susijaudinę, sakė bijantys, kad bus apgyvendinti vaikų namuose. Išlipant vaikams iš mašinos G. veide pastebėjo aiškią žymę ir jos pasiteiravo, kur užsigavo, tačiau ji nieko nepasakė. E. kaip ir neleido jai kalbėti, o tada jos nuėjo į kambarį. Močiutės paprašė skirti kitą kambarį pakalbėti su vaikais atskirai. Kai su G. kalbėjosi atskirai nuo kitų, iš pradžių G. nenorėjo pasakoti, kas atsitiko, sakė, kad mama jau kelias dienas iš eilės geria. Mergaitė pasakė, kad mama mušė. Bandė įvairias būdais paklausti, kaip tai įvyko, bet mergaitė nenorėjo pasakoti, tik pasakė, kad mama vakar buvo stipriai supykusi, kad užėjo į antrą aukštą, kad mamos ranka sugipsuota, kad mušė su gipsu, kad bandė gintis nuo spirdama mamai, kad jei prieš mamai ateinant būtų turėjusi raktą, būtų užsirakinusi duris, kad labai išsigando. G. nurodė nežinanti priežasties, dėl ko ją mama mušė, nenurodė, kad mama būtų jai ką nors sakiusi mušdama. G. sakė, kad mama viena ranka laikė už kaklo, kita trenkė, tempė už plaukų. Kiek pamena, buvo nurodyta, kad iš delno trenkė. Kiek kartų buvo suduota į veidą, neatsimena. Ant G. veido dešinėje pusėje buvo įbrėžimas ar kraujosruva, žymė buvo ryški. Sužinojusi tokias aplinkybes iškvietė policiją ir su G. vyko į policijos komisariatą, mergaitė policijos pareigūnams pakartojo tą patį, ką pasakojo ir jai. Su G. kitą dieną vyko pas teismo ekspertus. Paslaugų teikimas šeimai toliau buvo perduotas kitai specialistei, nes ji perėjo dirbti į kitą skyrių. Iki tol K. šeimą pažinojo, nes dirbo dienos centre, kuriame D. ir E. lankydavosi, L. dalyvavo renginyje, tačiau G. matė pirmą kartą. Kai reikėjo vykti liudyti teisme, mergaitė buvo pas močiutę ir nenorėjo vykti į apklausą, sakė, kad bijo, kad nenori, galbūt jai jau buvo padarytas poveikis, kad neliudytų teisme, nes G. sakė, kad „mama pyks“. Nuramino mergaitę, pasakė jai, kad jei nenorės kalbėti, galės nekalbėti, ir vyko su ja į apklausą teisme. Apklausiama teisme G. papasakojo tą patį, ką buvo pasakojusi ir jai, t. y. jos parodymai nesikeitė.
Teisme buvo perskaityti liudytojos I. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. susisodino vaikus į automobilį bei vyko pas močiutę J. K.. Važiuodama bendravo su vaikais, klausė, kaip jie gyvena, ar mama dažnai turi svečių. E. ir G. pradėjo sakyti, kad tą dieną buvo 4 draugai, be to, iš vakaro, kaip ji suprato 2020 m. rugpjūčio 2 d., buvo atvažiavęs kažkoks vyras, kuris stumdė mamą (L. K.), rėkė ant jos. K. G. po akimi / prie akies yra nubrozdinimas, pastebėjo jau nuvykus į (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas nutiko G., atsakyti suskubo E., kuri pasakė, kad nieko. Tai išgirdusi G. pasižiūrėjo į E. ir nuleido galvą, lyg norėdama paslėpti užgautą vietą. Kadangi iš viso jos pokalbio su vaikais automobilyje buvo aišku, kad E. lyg stabdo G. ir J. kalbas, pasisakymus, nusprendė pabendrauti su G. atskirai nuo vyresnės sesers E.. Surašius dokumentus dėl vaikų perdavimo, pasakė vaikų močiutei, kad norėtų pakalbėti su G., todėl jos buvo palydėtos į galinį namo kambarį. Abi su G. susėdo ant lovos ir ji dar kartą paklausė G., kas atsitiko jos akytei. G. labai sunkiai, nenoriai pasakė, kad mama mušė. Buvo aišku, kad G. lyg gėda sakyti, tarsi ji nori nuslėpti, kad ją mama mušė. Paprašius pasakyti tiesą ir nebijoti, truputį išsidrąsinusi G. pradėjo pasakoti, kad vakar ryte (2020 m. rugpjūčio 2 d.) ji buvo savo kambaryje, mama atėjo ir jos (G. su mama) pykosi, tada mama ją tampė už plaukų, išpešė plaukus, paėmė už kaklo ir trenkė į veidą. Paklausus, kiek kartų mama sudavė ir ar sudavė į kitas kūno vietas, G. atsakė, kad nepamena. G. leidus atitraukė plaukus ir pasislinkus žemyn nuo peties „maikutės“ iškirptę ant dešinio peties pamatė nubrozdinimą. Detaliau neapžiūrinėjo, nes nusprendė, kad reikia vykti į ligoninę. Paklausė G., kokius žodžius mama (L. K.) sakė, kai jos abi pykosi. G. sakė, kad neatsimena. Dar paklausė, ar buvo nukritusi ant žemės, kai mama mušė. G. pasakė: „ne, aš gulėjau lovoje, kai mama mušė“ ir dar pasakė, kad kojomis bandė mamą nustumti nuo savęs. Tai sakydama G. parodė kaip ji tai darė, t. y. pakėlė kojytes, sulenkė jas ir pritraukusi prie savęs ištiesė. Paklausus, kaip mama laikė už kaklo, G. pasakodama parodė, kaip ją mama laikė, t. y. paėmusi iš priekio už kaklo ir paaiškino, kad taip laikė tol, kol mušė. G. teigimu, mamai mušant jai skaudėjo, ji verkė. Dėl ko jos pykosi ir kiek kartų jai mama sudavė, G. neatsiminė (sakė, kad neatsimena). G. nuvežė į ligonę. Pakalbinta E. pasakė: „nieko nesakysiu, nes bijau, kad mus atims“ (1 t., b. l. 107–110, 113–117).
Liudytoja I. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad tuo metu geriau atsiminė aplinkybes.
Liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo nuvykusi pas šeimą, pas kurią lankydavosi 1 kartą per savaitę, nes ne kartą buvo fiksuotas alkoholio vartojimas, duris atidarė galimai neblaivi klientė L. Namuose buvo dvi moterys, kieme stovėjo baltos spalvos automobilis, vyras pasišalino iš namų. Išsiaiškino, kad L. ranka sužalota, nes smurtavo sugyventinis. Klientė prisipažino, kad vartojo alkoholį, kadangi namie buvo mažamečiai vaikai, kvietė policiją, buvo pastebėtas nubrozdinimas ant vieno iš vaikų veido. L. pasakė, kad vaikai susimušė, o paties vaiko neklausė, kas atsitiko, nes su vaikais mažai bendravo. Kadangi viskas buvo pakankamai seniai, daugiau nieko neatsimena. Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji teikia paslaugas (kuruoja) L. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimai, kurioje auga 4 vaikai, tačiau L. K. sūnus D. atostogauja (duomenys neskelbtini) pas močiutę. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 3 d. (pirmadienį) apie 14 val., jai nuėjus pas L. K., duris atidarė S. K. (L. K. buvusio vyro brolis), kuris buvo galimai neblaivus (nuo S. K. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o paklausus ar vartojo alkoholį, tai to neneigė). Jai paklausus, ar namuose yra L. K. ir ar L. K. taip pat yra neblaivi, L. K. pati atėjo prie durų. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o paklausus, ar vartojo alkoholio, L. K. pripažino vartojusi (pasakė, kad gėrė). Tuomet, būdama prie L. K. namo ji paskambino į vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė, kad L. K. neblaivi, o namuose yra mažamečiai vaikai: G. ((duomenys neskelbtini)), E. (duomenys neskelbtini)) ir J. ((duomenys neskelbtini)), nes jie gyvena su mama (būna namuose pas mamą). Po to siekdama, kad L. K. būtų nustatytas girtumas, ji skambino policijai. Kalbėdama telefonu ji nuėjo į automobilį ir bendraudama telefonu matė, kaip iš L. K. namų išėjo R. S. su savo mažamete dukra (vardo nežino, jai galėtų būti gal apie 3 metukus) ir jai ankščiau nematytas vyriškis, kuris atsisveikino, atsibučiavo su L. K. ir nuėjo į baltos spalvos automobilį. Pabaigusi pokalbius telefonu grįžo prie L. K. namų ir užėjo į namo vidų, kadangi namo durys buvo nerakintos. Ten buvo S. K., L. K. ir moteris (kažkokia draugė), kuri, jai geriau žinoma, kaip moters vardu I. draugė. Jai paprašius, kad S. K. vestų vaikus pas vaikų močiutę, t. y. pas savo motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini)., S. K., E., G. ir J. pradėjo ruoštis išeiti pas močiutę. Mergaitės (E. su G.) verkė. G. po akyte (tiksliai nepamena, po kuria) matė nubrozdinimą. Paklausė G. kas nutiko. G. pasakė, kad susimušė, nors tiksliai nepasakė, ji suprato, kad su broliu ar sese. Tuo metu buvo sumaištis: vaikai ruošėsi išeiti, verkė, o L. K. kažkas skambinėjo. Kai S. K. su G., E., J. bei name buvusi moteris išėjo iš L. K. namų, apie 15 val. atvažiavo I. T., kuri pasakė, kad vaikai turi būti namuose. Tada pasakė L. K., kad skambintų S. K. ir kad jis parvestų vaikus namo. L. K. sakė, kad vaikai yra pas R. S., paskui sakė, kad stadione. Ilgai reikėjo laukti, kol S. K. parves vaikus. Pirma atvyko policijos pareigūnai ir nustatė L. K. girtumą. Tuomet, kai pareigūnai išvyko, S. K. parvedė vaikus namo. Apie G. sužalojimus niekas nekalbėjo, I. T., jos manymu, tuo metu net nepastebėjo sužalojimo ant G. veiduko (1 t., b. l. 160–163).
Liudytoja I. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, nurodydama, kad tada geriau viską atsiminė.
Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad datos neatsimena, kada viskas vyko, bet galėjo būti 2020 m. rugpjūčio pradžioje. Savaitgalį buvo palikusi dukrą L. L. prižiūrėti ir po darbo ėjo pas L. jos pasiimti. Pas L. buvo užėjusi trumpam, atsigėrė kavos, pabuvo valandą ar dvi. Pas L. buvo tik jos vaikai ir L.. L. dukra G. buvo susipykusi su sese E., matė, kaip jos pešėsi, kai buvo pas L. virtuvėje, bet tada nieko nepastebėjo ant G. veido. Po to G. paprašė L., kad ji ją išleistų pažaisti su L., todėl pavakary apie 18 val. grįžo su L. ir G. pas save namo, kur jos ir nakvojo. Vakare abi mergaitės maudėsi, žaidė, o kitą dieną po nakvynės apie 12 val. dienos išėjo į lauką parvesti G. namo ir pastebėjo pas ją ant veido lyg nubrozdinimą ar įbrėžimą, nors tiksliai neįsidėmėjo, kas tai buvo, bet mėlyna nebuvo, labai baisi ta akis nebuvo. Jai buvo pasakyta, kad užsigavo su sese žaisdama. Kai parvedė G. namo, pas L. lyg ir buvo S., bet neatsimena, ar dar kas buvo. L. buvo blaivi. Ilgai pas L. nebuvo, nes skubėjo, alkoholio nevartojo, padarė tik valgyti, dėl pastebėtos žymės ant veiduko nieko niekam nesakė.
Liudytoja I. Č. teismo posėdyje parodė, kad ji nueidavo pas L. su 14 m. dukra D. pasisvečiuoti, kavos atsigerti. Niekada nematė, kad L. muštų vaikus. 2020 m. rugpjūčio 2 d. pabuvo pas L. iki pietų, po pietų išėjo, o jos dukra liko pas L., nes buvo leidusi D. nakvoti pas L.. Kitą dieną dukra grįžo namo apsiverkusi ir dėl to ėjo aiškintis pas L.. Tada ją užsipuolė R., sakydama, kad tai ji iškvietė soc. darbuotoją, nors to nedarė. Tą dieną matė G. ir jos sužalojimą (mėlynę), bet jai D. sakė, kad G. pati užsigavo, nes griuvo. G., prieš jai einant nakvoti pas R., nematė. Apie G. sužalojimus žino, nes jai skambino D., kai ji buvo namie, ir pasakė.
Teisme buvo perskaityti liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. pas L. K. ji su savo dukra D. atėjo apie 12.00 val. (buvo dienos metas, todėl galėjo būti ir vėliau nei 12.00 val.). Pas L. buvo jos buvusio vyro brolis S., L. K. vaikai E., G., J. bei R. S. dukra L.. L., jos supratimu, buvo gal šiek tiek „paėmusi“ (išgėrusi alkoholio). Ji atsigėrė su L. kavos. Dukra D. norėjo pasilikti pažaisti su L. K. dukra E., todėl, kai ji apie 21 val. ketino išeiti namo, L. K. pritarus, ji neprieštaravo, kad D. liktų nakčiai. D. liko pas L.. Jai išeinant pas L. K. buvo atėjusi R. S., kuri buvo palikusi pas L. K. savo dukrą. Pirmadienį, 2020 m. rugpjūčio 3 d., po pietų (kiek buvo valandų, neprisimena), paskambino verkianti dukra D. ir sakė, kad L. su R. S. kažkuo ją (D.) kaltina. Vėliau po 17.00 val. grįžusi iš darbo jau kartu su dukra eidama pas L. išsiaiškinti, ji sutiko R. S., kuri ėjo su savo dukra L. ir L. K. dukra G.. Tada ant G. veido ji matė sužalojimą, kažkokį įbrėžimą po akyte ant žando (ant kurio pusės, nepamena). Ji nieko nespėjo paklausti, nes R. S. ją užsipuolė ir pradėjo vadinti „žiurke“, kad, neva ji, vakare (2020 m. rugpjūčio 2 d.) išėjusi iš L. iškvietė policiją, socialinę. Pokalbio metu su R. S. su ja kartu buvo ir dukra D., tačiau po pokalbio su R. D. į L. K. namus nėjo. Pas L. nuėjo ji viena. Ten jau buvo ir socialinė darbuotoja I.. L. puolė ir ant jos, sakė, kad ji iškvietė I.. Kad ją (L.) išveža policijos pareigūnai, žinojo iš pokalbio su L. telefonu. Paskambinusi . jai pasakė, kad iki I. ateinant pas ją buvo I. ir I.. Dukra D. jai pasakojo, kad G. į veidą įdrėskė L., nes abi mergaitės (L. ir G.) kažko nepasidalino. Ant G. veiduko įdrėskimą ar sužalojimą ji matė 2020 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienį, po darbo, kai ėjo pas L. išsiaiškinti apkalbų. Šeštadienį, t. y. 2020 m. rugpjūčio 2 d., jai nuo pietų (apie 12.00 val. ) iki 21.00 val. būnant pas L. K. ant G. veiduko jokių sužalojimų nebuvo (veidukas buvo nesužalotas) (1 t., b. l. 121–125).
Liudytoja I. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad rugpjūčio 2 d. buvo pas L. nuo 12 iki 21 val., G. buvo, sužalojimų nematė. Rugpjūčio 3 d. G. nebematė, mergaitė jau buvo išvežta, kai R. ją užsipuolė. Rugpjūčio 3 d. matė ant mergaitės sužalojimą. D. sakė, kad G. susipyko su L..
Liudytoja I. D. teismo posėdyje parodė, kad žino apie incidentą, bet ji tame nedalyvavo. 2020 m. rugpjūčio 1 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Kurią tiksliai dieną svečiavausi pas L., nepamena, bet tai buvo dienos metu, ilgai pas L. nebuvo (2 ar 3 val.). L. buvo blaivi, o ji pati pas L. atėjo jau būdama išgėrusi ir dar vartojo alkoholį. Kai atėjo I., gal trumpai pakalbėjo ir išėjo, nes jautė, kad padaugino. Vaikai namuose buvo, juos matė, su jais pasisveikino, nes jie buvo nusileidę į apačią, bet po to jie vėl užbėgo į viršų ir buvo antrame aukšte, triukšmo neatsimena. G. buvo taip pat. Pas G. sužalojimų nepastebėjo. L. tik geru žodžiu gali apibūdinti, balsą pakelia tik sudrausdama. Kad būtų pas L. atvykę specialistai, neatsimena. Po to šnekėjo su L. telefonu ir iš jos sužinojo, kad ji kaltinama nuskriaudusi G..
Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad pas L. K. lankėsi. Buvo svečiuose rugpjūčio mėnesį, gal 2 dieną. Paprašė, kad ji nukirptų plaukus. Pas ją buvo dar kažkas, suaugę žmonės, pažinojo iš matymo: R. ir I.. Buvo visi L. vaikai. Dabar tiksliai nebeprisimins, kada lankėsi. Socialinė darbuotoja ir vaiko teisių specialistai buvo atvykę. Ar dieną iki to lankėsi pas K., nepasakys. 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo blaivus, K. iš pažiūros buvo lyg ir blaivi. Tą kartą pas L. pabuvo apie porą valandų, bet ką veikė, neatsimena. G. matė tą dieną. Teko su vaikais bendrauti. Ant G. kūno sužalojimų nepastebėjo. L. su G. bendravo, ar ji prieš G. vartojo fiziškai smurtą, nepastebėjo. Kai atvažiavo specialistė, jis pasiliko prie vaikų, nes jo paprašė. Tą dieną, kai atvažiavo soc. darbuotoja I., buvo L. namuose ir su D., E. ir G. išėjo į stadioną pasivaikščioti. Kai sutemo, grįžo, L. buvo namuose. Stadione vaikščiojo vienas ar dar kas buvo, nepamena. Ant G. veido nieko nepastebėjo, buvo blaivus. Su L. šnekėjo, nepasakytų, kad ji buvo girta. Pas L. pasiliko nakvoti, nes jo specialistės paprašė.
Teisme buvo perskaityti liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dažnai ateidavo pas buvusią brolio K. K. žmoną L. K., padėdavo jai namuose, ypač tuo metu, kai L. K. buvo sulūžusi dešinė ranka (sugipsuota), nes gyvenant privačiame name yra daug darbų: žolę nupjauti, padėti valgyti padaryti, kambarius aptvarkyti. L. K. gyvena su savo vaikais: D. ((duomenys neskelbtini)), E. ((duomenys neskelbtini)), G. ((duomenys neskelbtini)) ir J. ((duomenys neskelbtini)), tačiau D. nuo vasaros pradžios gyveno pas L. K. motiną (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 3 d. (pirmadienį) apie 10 val. nuėjęs pas L. K. rado I. ir I.. Atrodo, kad moterys vartojo alkoholį. Namuose buvo vaikai: E., J. bei L. K. draugės I. dukra D.. L. K. dukros G. namuose nematė. Irgi prisijungė prie moterų ir išgėrė su jomis alkoholio. Apie 12 val. atėjo draugė R. su dukra L. (jai gal apie (duomenys neskelbtini)) ir L. K. dukra G.. Iš moterų kalbos suprato, kad G. miegojo pas R.. Matė, kad G. paakyje yra kažkoks įbrėžimas, apie kurį nieko neklausė, nes, jo manymu, vaikai dažnai žaisdami užsigauna. Vėliau pas L. K. atvažiavo jam pirmą kartą matytas vyras, kuris išėjo iš karto po to, kai į namus atėjo socialinė darbuotoja I.. Kai tik atėjo I., „pabėgo“ ir R. su savo dukra L.. I. tuo metu taip pat jau buvo išėjusi. Tuo metu, kol I. kalbėjosi su L. K., jis ir I. pasiėmę L. K. vaikus išėjo pasivaikščioti į stadioną, tačiau paskambinusi L. K. liepė parvesti vaikus. Grįžus su vaikais pas L. K. ten buvo vaiko teisių atstovė, kuri susisodino E., J. ir G. į automobilį bei išvažiavo pas jo motiną J. K.. Tuomet pas L. K. atėjo dar I. (D. motina), bet D. tuo metu L. K. namuose jau nebuvo. Neprisimena, ar L. K. namuose buvo 2020 m. rugpjūčio 2 d. (sekmadienį). Nėra matęs, kad balsą ant vaikų kartais pakelianti L. K. muštų savo vaikus arba kažkaip prieš juos smurtautų (1 t., b. l. 150–154).
Liudytojas S. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad neatsimena, kada ant G. veido pamatė žymę.
Teisme buvo perskaityti liudytojos I. B. parodymai, kad kai 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie vidurdienį išrašyta iš ligoninės nuėjo pas L. K., ten buvo I. D. ir S. (L. K. buvusio vyro brolis). Nežinojo, ar visi L. K. vaikai namuose, nes vaikai buvo savo kambariuose, namo antrame aukšte. Atvykusi iš karto liepė I. D. eiti namo. L. K. ir S. vartojo alkoholį. Vėliau atėjo R., kuri buvo su savo dukra ir atsivedė L. K. dukrą G., kuri pasakojo, kad miegojo pas R., žaidė su R. dukra ir užgavo veiduką. Matė truputį patinusį G. kairės pusės (jei gerai pamena pusę) žanduką ir lyg nubrozdinimą po akimi. Suprato, kad G. užgavo R. dukra, todėl neklausinėjo G. smulkmenų, nes L. K. liepė G. eiti pas kitus vaikus į antrą aukštą. Netrukus po R. atėjimo atvyko socialinė darbuotoja. L. K. paprašė išvesti vaikus. Nors L. K. prašė su vaikais eiti į jos (I. B.) namus, nusprendė eiti į stadioną, kuris yra prie jos namų. Kartu su ja ir vaikais ėjo ir S.. Po maždaug valandos paskambinusi L. K. liepė vaikus parvesti namo. Kai su vaikais grįžo pas L. K., ten buvo dvi socialinės ar vaiko teisių darbuotojos. Per dešimt metų, t. y. per tiek, kiek pažįsta L. K., nėra mačiusi, kad L. K. muštų savo vaikus. L. K. auklėja savo vaikus tik kažkiek pakeldama balsą (1 t., b. l. 187–190).
Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris patenkame į holą. Priekyje stovi mediniai rudos spalvos laiptai, kuriais patenkame į antrą namo aukštą. Antrame namo aukšte yra laiptinės aikštelė, bei 3 durys. Pro kairėje pusėje esančias duris patenkame į kambarį. Kairėje kambario pusėje prie sienos stovi medinė viengulė lova. Šalia jos dešinėje pusėje – medinis stalelis, ant kurio padėti įvairūs daiktai. Ant lovos padėti patalai. Ant sienų kambaryje kabo balionai. Šalia minėtos lovos sienoje yra langas. Dešinėje kambario pusėje, prie sienos, stovi rudos spalvos, medinė spinta. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų bei daiktų nebuvo rasta (1 t., b. l. 15–21).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrinant mažametės nukentėjusios G. K. apklausos metu nurodytą galimą nusikalstamos veikos laiką, kai per televizorių ji žiūrėjo animacinį filmuką „Boleko ir Lioliko nuotykiai“, internetiniame puslapyje https://www.tv24.lt/kanalas/tv8/01-11-2020 rasta informacija apie TV 8 kanalu transliuojamų televizijos laidų laiką ir nustatyta, kad nukentėjusiosios minėtas animacinis filmas transliuojamas 11.45 val. (1 t., b. l. 57).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje Nr. G. 768/2020 (05) nurodyta, kad G. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame petyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje. G. K. sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 2 d., dėl kurių G. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai G. K.galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, ne mažiau 2-jų bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje ir sukėlė G. K. fizinį skausmą (1 t., b. l. 25).
Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikytai L. K. nustatytas 2,53 prom. girtumas (2 t., b. l. 26, 48).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.
Nors byloje buvo apklausti tam tikri su įvykiu susiję asmenys, kurie lankėsi 2020 m. rugpjūčio 2–3 d. kaltinamosios namuose, tačiau tiesioginių įvykio liudytojų, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti nukentėjusiosios ar kaltinamosios parodymus apie patį įvykį, byloje nėra, nes, kaip nustatyta iš nukentėjusiosios pasakojimo, tuo metu, kai, kaip ji nurodė, prieš ją smurtavo mama, jos kambaryje buvo tik dviese, taigi niekas nematė ir negalėjo to matyti. Pirmas žmogus, kuriam mažametė nukentėjusioji G. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasakė apie tai, kad prieš ją 2020 m. rugpjūčio 2 d. smurtavo kaltinamoji L. K., kuri yra jos mama, buvo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje vyriausioji specialistė I. T., kuri 2020 m. rugpjūčio 3 d. G., J. ir E. K. paėmusi iš neblaivios L. K. namų vežė į saugią aplinką pas močiutę. Būtent I. T. pamatė sužalojimus ant nukentėjusiosios veido ir klausdama, kaip ji susižalojo, sužinojo, jog mama L. G. tampė už plaukų, paėmė už kaklo ir trenkė į veidą.
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji jai, kaip (duomenys neskelbtini) vaikui, būdinga kalba papasakojo esmines to įvykio aplinkybes: kad mama su ranka jai „dėjo“ į akį, kai ji buvo antro namo aukšto kambaryje, nes prieš tai netyčia nuo sofos pirmame aukšte pargriovė brolį J., kad mama ją tempė už plaukų ir su sulaužyta ranka stipriai laikė iš priekio už kaklo, kad jai skaudėjo, kad ji bandė gintis nuo mamos veiksmų, kad tą dieną pas mamą buvo svečių (draugų), kad buvo vartojamas alkoholis, kad pas juos lankėsi brolio ir sesės draugė D., kad tos dienos vakarą ji nakvojo pas R., kad sužalotą akį pirmoji pamatė Vaikų teisių darbuotoja. G. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo apžiūrėta ligoninėje, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. – teismo medicinos eksperto. G. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame petyje, odos nubrozdinimas dešiniame petyje. Ne tiesiogiai su smurtu susijusias, bet tam tikras kitas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kitų liudytojų parodymai, kad naktį iš 2020 m. rugpjūčio 2 d. į 2020 m. rugpjūčio 3 d. G. nakvojo ne namuose, o pas liudytoją R. S., kad 2020 m. rugpjūčio 2 ir 3 d. pas L. K. buvo svečių (draugų), kad buvo vartojamas alkoholis. 2020 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nukentėjusiosios nurodytu metu per televiziją rodo jos nurodytą filmuką, kurį ji nurodė žiūrėjusi.
Liudytojos I. D., I. B., R. S., I. Č. yra kaltinamosios L. K. draugės, o liudytojas S. K. – kaltinamosios buvusio sutuoktinio brolis, kuris jai padeda buityje. Pažymėtina, kad dalis šių liudytojų prisipažino buvę neblaivūs, jų parodymai nebuvo nuoseklūs, t. y. keitėsi, proceso metu (teisme šie liudytojai pasakojo iš dalies kitokias aplinkybes apie tai, ar matė G. veide sužalojimą, kas jiems žinoma, kaip jis atsirado, negu buvo nurodę apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja I. Č. net teisme atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus keitė savo parodymus), šių liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje, t. y. nepatvirtina vieni kitų, ir prieštarauja kitiems įrodymams, pavyzdžiui, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytoja R. S. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. dirbo ir prieš darbą paliko L. pas L., o po darbo namo parsivedė tiek L., tiek ir G., tačiau jos darbdavys nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 2–3 d. R. S. buvo laisvadieniai (2 t., b. l. 124–128). Nors dalis šių liudytojų nurodė, kad matė G. veide sužalojimą, ir iškėlė įvairias versijas, kaip G. galėjo susižaloti veidą (žaisdama su sese E.. ar drauge L., pati griūdama), tačiau net pats skirtingų versijų kėlimas patvirtina, kad nė vienas iš jų nežino, kas iš tikrųjų nutiko G. veidui, o tik nurodo, kas galėjo atsitikti, juolab, kad jų iškeltų versijų kiti bylos įrodymai nepatvirtina, kad šios versijos prieštarauja tam, ką nurodo nukentėjusioji. Taigi teismas kritiškai vertina šių liudytojų versijas, kaip G. galėjo susižaloti ar būti sužalota, nes tai nėra patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, kaip ji iš tikrųjų buvo sužalota. Pačios nukentėjusiosios parodymai visą laiką buvo nuoseklūs: sužalojimą pamačiusiai liudytojai I. T. G. pasakė, kad jai trenkė mama, tą patį ji nurodė ir ją ligoninėje apžiūrėjusiam gydytojui, analogiškas aplinkybes papasakojo ir apklausiama teisme 2020 m. rugpjūčio 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Netikėti nuosekliais, pakankamai detaliais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.
Pati kaltinamoji daugiau pasakoja apie tos dienos, kai pas ją į namus atvyko soc. darbuotoja, t. y. apie 2020 m. rugpjūčio 3 d., įvykius, tačiau kaltinimas jai pareikštas, kad prieš dukrą G. ji smurtavo 2020 m. rugpjūčio 2 d. Nors iš kaltinamosios, liudytojų parodymų ir į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros protokolo (2 t., b. l. 49) nustatyta, kad dešinė kaltinamosios ranka kaltinime nurodytu laiku buvo sugipsuota, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji fiziškai negalėjo laikyti dukters ar jai suduoti smūgių, kaip nurodė kaltinamoji. Nukentėjusioji patvirtino, kad mamos ranka, kai ją mušė, buvo sulaužyta, tačiau taip pat nurodė, kad mama su sulaužyta ranka laikė jai iš priekio už kaklo, o su kita ranka trenkė jai. Kaltinamajai su sugipsuota dešine ranka prilaikius dukrą, o su sveika kaire ranka jai trenkus, logiška, kad G. sužalojimai buvo nustatyti dešinėje veido pusėje.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą, palyginęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad byloje surinka pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo dukrą mažametę G. K. ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatytos smurto panaudojimo aplinkybės (smūgių į galvą ir į veidą sudavimas) patvirtina, kad smurtaujama buvo tiesiogine tyčia, o sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne kaip nors neatsargiais veiksmais. Padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Kadangi smurtauta prieš mažametį vaiką, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors 2020 m. rugpjūčio 3 d. kaltinamoji namie buvo rasta neblaivi, tačiau jokių patikimų įrodymų, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. pirmoje dienos pusėje kaltinamoji irgi buvo neblaivi ir kad tai turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, byloje nėra.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nenustatė pagrindo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kaip tai nustato BK 37 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad smurtauta buvo prieš mažametį vaiką, iš esmės sunkiai galintį apsiginti nuo fiziškai stipresnio suaugusio asmens naudojamo smurto, nors šiuo atveju smurtas nebuvo itin intensyvus, tačiau mažametei nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik skausmas, bet ir padaryti specialistų nustatyti sužalojimai.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltininkas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. (BK 55 straipsnis).
Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, panaudoto smurto intensyvumą, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, įvertinęs kaltinamosios asmenybę (teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, pripažįsta turinti priklausomybę, nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 12 d. gydėsi Minesotos programoje (2 t., b. l. 129–134)), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju su laisvės atėmimu susijusios bausmės skyrimas kaltinamajai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, nes nei nusikalstama veika, nei kaltinamosios pavojingumas nėra tokio lygio, kad jai reikėtų skirti arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Svarstydamas baudos, kaip bausmės skyrimą, teismas atkreipia dėmesį, kad minimali bauda pagal BK 47 straipsnį už nesunkų nusikaltimą – 50 BKL (2500 Eur). Kaip minėta, kaltinamoji registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viena augina 4 nepilnamečius vaikus, šeimos finansinė padėtis ir taip nėra gera, todėl baudos kaltinamajai skyrimas iš esmės reikštų, kad tai turėtų tiesioginės įtakos dar prastesniam šeimoje augančių nepilnamečių vaikų materialiniam aprūpinimui.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, įvertinęs visas jau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiausiai bausmės paskirtį atitiktų ir teisingumo principas būtų užtikrintas skiriant kaltinamajai ne vieną iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, o švelnesnę bausmės rūšį – viešųjų darbų, kuriuos kaltinamoji sutiko atlikti, bausmę. Kaltinamajai skirtina maksimali vienerių metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 19.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 17.43 val. (2 paros) (2 t., b. l. 46–47, 50–51), 1 sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš mažametį savo šeimos narį, kad šeimoje auga 4 nepilnamečiai vaikai, kaltinamajai kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 18,80 Eur turtinę žalą už G. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 11–14). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 16–17). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamosios tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš L. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 18,80 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70–72, 75–78) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o nukentėjusioji yra mažametė, pripažino, jog tam, kad mažametės nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami, būtinas jos įgaliotojo atstovo dalyvavimas, ir pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriui parinkti G. K. įgaliotąjį atstovą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš L. K. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatų užmokestis: 287,72 Eur už nukentėjusiosios įgalioto atstovo dalyvavimą. Nagrinėjamu atveju pati mažametė nukentėjusioji atstovavimo išlaidų nepatyrė, nes advokatas jai buvo skirtas teismo iniciatyva atsižvelgus į bylos aplinkybes ir dėl to išlaidas patyrė valstybė. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios turtinę padėtį ir jos nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios įgalioto atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą iš L. K. nepriteistinos.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai viešųjų darbų bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad L. K. yra atlikusi 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nepriteisti iš L. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.