- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1849-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16345-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2021 m. gegužės 22 d., apie 4.24 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Gegužės 22 d., 4 val. buvo su draugais aikštelėje ant ,,(duomenys neskelbtini)“. Draugui pasidarė negera, jis atsisėdo už vairo, pradėjo važiuoti, pareigūnai jį sustabdė. Gėrė alų, dar gėrė pora stikliukų degtinės, važiavo po pusvalandžio. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Daugiau nekartos padarytų klaidų. Nežino, kodėl vairavo. Negerai padarė. (duomenys neskelbtini) dirba, (duomenys neskelbtini) jau beveik metai. Tėtis dirba (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini). Santykiai su tėčiu geri, su juo pasiskambina, kai grįžta į (duomenys neskelbtini) bendrauja. Turi vyresnius brolius su jais bendrauja. Svaigalus vartoja nedažnai. Jis važiuoja autobusu, ar su draugais. Priėmė labai neprotingą sprendimą.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikęs būti laiduotoju G. K. nurodė, kad buvo kalbėta ir ateityje bus kalbėta. Mano jis pasitaisys. Žmona tik puse metų dirba. Finansiškai nėra gerai. Mano juo pasitikės, kontroliuos. Apie tai kalbėsis, jis geras vaikas, paslydo. Bendrauja su juo du kartus per savaitę, savaitgaliais jis padeda žemės ūkio darbuose. Jo draugas buvęs klasiokas. (duomenys neskelbtini) bendradarbis. To draugo, kurio automobilį vairavo, nežino. Kai skambina, sako, kad eina su draugais į filmą. Sūnus uždirba apie tūkstantį, butą nuomojasi.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. K. nurodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta ir gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta. Nori pasakyti, kad 2021 m. gegužės 21 d., tikslaus laiko neatsimena, tačiau buvo vėlu, būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgėrinėjo. Gėrė alų. Kiek atsimena išgėrė 5 ,,Heineken“ alaus po 0,5 l talpos. Jam bevartojant alkoholį, paskambino draugai ir pasiūlė išeiti į lauką ir susitikti prie ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir pasakė, kad bus. Prieš išeinant iš namų dar išgėrė degtinės vieną ,,šotą“, išsikvietė ,,Taxi“ ir išvažiavo pas draugus. Kiek atsimena iš namų išėjo ir pas draugus buvo apie 1 val. Su draugais ant ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo maždaug apie 2-3 valandas. Tuo metu su draugais išgėrė dar vieną degtinės ,,šotą“. Po ilgo būvimo su draugais, vienam iš jo draugų pasidarė blogą, po ko jis nuėjo atsisėsti į automobilį ,,BMW“. Po keleto minučių pas draugą nuėjo ir jos draugė. Jis tiesiog stovėdamas lauke, be jokios priežasties sugalvojo, nuėjo ir atsisėdo į ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už vairo. Atsisėdęs prie automobilio vairo, automobilį užvedė ir pradėjo važiuoti. Išvažiavęs į pagrindinę gatvę, bevažiuodamas pastebėjo iš galo atvažiuojantį policijos automobilį, kuris jį stabdė. Jis sustojo dešiniajame kelkraštyje. Po keleto akimirkų prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paaiškino, kad reikės nusistatyti girtumą. Kai jam nustatė girtumą, pareigūnai paaiškino, kad bus sulaikytas, kadangi jis buvo neblaivus. Jį pasodino į policijos tarnybinį automobilį ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Taip pat nori pasakyti, kad teisės vairuoti transporto priemonę nėra ir niekada nebuvo įgijęs. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 54-55).
Šalies argumentai
D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d., apie 4.20 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P., (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo įtartinai vairuojamą automobili ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl nusprendė sustabdyti automobilį. Sustabdžius minėtų gatvių sankryžoje ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo rado sėdintį D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Pabendravus su D. K. jis paaiškino, kad ant „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė pora alaus bei degtinės vieną stikliuką ir sėdo už automobilio vairo. Taip pat D. K. paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus alkotesteriu „Drager“ Nr. ARKB-0l02. sertifikato Nr. 1486108, 4.22 val. buvo nustatytas 2.03 promilių girtumas. Patikrinus antrą kartą alkotesteriu 4.50 val. D. K. buvo nustatytas, 1.64 promilių girtumas. ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštele (duomenys neskelbtini). D. K. faktinis sulaikymas 4.20 val. (b. l. 15).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio ,,Draeger alcotest 7510“ Nr. ARKB0102 kvitų duomenų matyti, kad D. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2021 m. gegužės 22 d., 4.24 val. D. K. buvo nustatytas 2.03 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 04.50 val. nustatytas 1.64 promilių girtumo laipsnis (b. l. 43-46).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. P. (b. l. 23-24).
VšĮ ,,Emprekis“ pažymos duomenimis automobilio ,,BMW 530“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 3820 Eur (b. l. 25).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei nuotraukose užfiksuota, kad automobilis ,,BMW “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai neapgadintas (b. l 17-22).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,64 promilių neblaivumas.
D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės 22 d., 4 val. buvo su draugais aikštelėje ant ,, (duomenys neskelbtini)“. Draugui pasidarė negera, jis atsisėdo už vairo, pradėjo važiuoti, pareigūnai jį sustabdė. Gėrė alų, dar gėrė pora stikliukų degtinės, važiavo po pusvalandžio. Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina D. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys apie kaltininko neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, D. K. kaltei pagrįsti.
Taigi, įvertinus visa tai, D. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas G. K. prašymas atleisti jo sūnų D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį paskirti laiduotoju. Darbdavio jis apibūdinamas teigiamai, kaip pareigingas, darbštus, sąžiningai vykdantis pareigas. Darbo laikotarpiu jokių šiurkščių nuobaudų dėl darbo pareigų pažeidimo neturėjo.
MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad darbuotojas D. K. yra atsakingas ir pareigingas, tinkamai vykdantis darbines pareigas. Dėl turimos kvalifikacijos ir sukauptos patirties yra reikalingas ir naudingas įmonės darbuotojas.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, jog jo santykiai su tėvu yra geri, jis su juo susiskambina, o kai grįžta į (duomenys neskelbtini) bendrauja.
Teisiamojo posėdžio metu G. K. paaiškino, kad sūnumi pasitikės, jį kontroliuos. Su juo buvo kalbėta, mano, kad jis pasitaisys. Su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę, savaitgaliais jis padeda žemės ūkio darbuose.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant tėvo G. K. atsakomybėn.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,64 promilės. D. K. anksčiau nebuvo teistas, taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala nepadaryta.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 63-64), vienerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 62), dirbantis (asmens b. l. 7). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, G. K., kuris prašė perduoti D. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo tėvas, neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, dirbantis (duomenys neskelbtini) pareigose, yra kaltinamojo tėvas ir autoritetas, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, G. K. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. vertas teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Šioje byloje nustatyta, kad D. K. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,64 promilių alkoholio koncentracija, tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo prieš 30 minučių sėsdamas už vairo. Nors nagrinėjamu atveju D. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (iš kaltinamojo parodymų duotų baudžiamojo proceso metu), teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, D. K. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas lygus minimaliam, t. y. 1 metams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (b. l. 58), paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 22 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Taip pat pažymėtina, jog konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Minėto automobilio VĮ „Regitra“ duomenimis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P.. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas išaiškino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumą, už kurią galėtų būti įsigytas analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainą yra įskaičiuotas PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iš kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iš kurio išieškoma automobilio kaina be PVM. Konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią įskaičiuotas PVM. Todėl konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 530“, kaina be PVM Lietuvoje yra 3157 Eur, su PVM 3820 Eur (b. l. 25). Skirdamas konfiskuotino turto vertę teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) amžiaus, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kita vertus ši priemonė teismo vertinimu turi padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltinamajam. Sumažinus konfiskuotino turto vertę baudžiamojo poveikio priemonė taptų nebeproporcinga ir per švelni. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės teismas pažymi, kad konfiskuotina visa automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM, t. y. 3820 Eur. Būtent tokio dydžio konfiskuotina suma pasieks šios baudžiamojo poveikio priemonės keliamus tikslus, bei sudarys sąlygas įvertinti sukeliamus neigiamus nusikalstamos veikos padarinius.
Kaltinamajam D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintinos.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Valstybės institucija – policijos įstaiga yra prisiėmusi įsipareigojimą ūkio subjektui apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kurios sudaro prielaidas taikyti adekvačias priemones, užtikrinančias visuomenės saugumą nuo galimos nusikalstamos veikos, ir kai yra pagrindas taikyti tokias priemones, turi teisę baudžiamajame procese į atitinkamų išlaidų išieškojimą iš kalto asmens (LAT 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius D. K. neblaivumą, 2021 m. gegužės 22 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 26). Kadangi D. K. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 18 Eur (b. l. 31), yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis). Visgi, bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. 2021 m. gegužės 28 d. policijos įstaigai sumokėjo 18 Eur proceso išlaidų (b. l. 66). Atsižvelgiant į tai šios proceso išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendė:
D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo G. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3820 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų).
D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.