Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-900-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2A-900-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02557-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
UAB „Miroveda“
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-900-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02557-2010-0

Teisėja Snieguolė Bielskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5.;121.15.; 121.18.; 121.21

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Monika Stankevičienė,dalyvaujant ieškovui J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Miroveda“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Miroveda“ 5 350,19 Lt darbo užmokesčio, 2 115,11 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo 2008-08-04 sudarytą darbo sutartį, kadangi ją ieškovas buvo priverstas pasirašyti dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo. Be to, ieškovas prašė jam priklausantį darbo užmokestį skaičiuoti pagal kitą tos pačios datos, tarp tų pačių šalių sudarytą darbo sutartį. Paaiškino, kad pirmiau buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria ieškovui nustatytas 4 000 Lt darbo užmokestis, tačiau atsakovui pareikalavus, panaudojant ekonominį spaudimą, šalys ta pačia data pasirašė kitą darbo sutartį su tuo pačiu numeriu.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d., atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant, priėmė sprendimą už akių. Ieškinį tenkino išdalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Miroveda“ 30,72 Lt delspinigių, 616,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei 183 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. S. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo daryto ekonominio spaudimo ieškovui, kaip pagrindo sutarties pripažinimui negaliojančia, ieškovas nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, nenurodė, kuo ir kaip konkrečiai jo minimas ekonominis spaudimas pasireiškė, tik paaiškino, kad antrosios sutarties ir data, ir numeris sutapo su pirmosios bei tai, kad atsakovas pareikalavo grąžinti sutarties originalą, antraip su ieškovu nebūtų atsiskaityta. Konstatavo, kad nenustatė ieškovo valios trūkumų, pasirašant darbo sutartį ir sulygstant joje dėl 800 Lt dydžio darbo užmokesčio. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgė į ieškovo išprusimą (jis buvo priimtas į vadovaujančias pareigas atsakovo įmonėje), į tai, kad iki ieškovo minimo įvykio, kada jis teigia patyręs ekonominį spaudimą, jis buvo išdirbęs įmonėje tik kiek daugiau nei vieną mėnesį. Teismas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, jog šalys sukurdamos darbo santykius nustatė trijų mėnesių išbandomąjį laikotarpį, kuris ne tik suteikia teisę išbandyti darbdaviui darbuotojo tinkamumą dirbti tam tikrą darbą, bet kartu ir darbuotojui įsitikinti, ar sulygtas darbas ir jo sąlygos yra jam tinkamos. Pabrėžė, kad ieškovas galėjo ir privalėjo suvokti, kad gali nesutikti su ginčijamos sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau su ja sutiko ją pasirašydamas. Nenustatė, kad ieškovas būtų nesutikęs su šia sąlyga ir reiškęs pastabas dėl jos nei pasirašymo metu, nei pasibaigiant darbo santykiams, nei jiems pasibaigus, kol, praėjus dviems su puse metų pateikė ieškinį teismui. Konstatavo, kad esant dviems analogiškoms sutartims, turi būti vadovaujamasi sutartimi, kuri buvo sudaryta paskiausiai ir išreiškia tikrąją šalių valią. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas J. S. su atsakovu UAB „Miroveda“ 2008-08-04 sudarė neterminuotą darbo sutartį (b.l. 5-6). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 800 Lt darbo užmokestį, išmokėdamas atlyginimą vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 30 d., nustatė, kad ieškovas dirbs penkias darbo dienas per savaitę, po aštuonias valandas per darbo dieną. Darbo sutartis nuo 2008-10-14 buvo nutraukta ieškovo pareiškimu Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas sumokėjo ieškovui J. S. priklausantį darbo užmokestį su uždelsimu, tai yra, ne jo atleidimo iš darbo dieną 2008-10-14, o 2008-11-19. Ieškovas pripažino, jog po darbo sutarties nutraukimo atsakovas su juo atsiskaitė, tačiau tai padarė pavėluodamas, tai yra, tik po raštiško jo prašymo 2008-11-19 sumokėjo 800 Lt mėnesinės algos be nuskaičiuotų mokesčių už išdirbtą laikotarpį nuo 2008-08-04 iki 2008-10-14: 660,80 Lt už rugpjūtį, 660,80 Lt už rugsėjį, 191,85 Lt už spalį, iš viso 1 513,45 Lt. Remiantis tuo teismas laikė, jog atsakovas pavėlavo išmokėti ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį 36 kalendorines dienas. Nurodė, kad ieškovui nuo pradelsto išmokėti darbo užmokesčio priteistina 30,72 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad vidutinis darbo užmokestis priteistinas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį, skaičiuojant jo apimtas darbo dienas. Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2008-10-14 iki 2008-11-19 uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, kurį sudarė 16 darbo dienų, skaičiuojant po 38,55 Lt už vieną darbo dieną, iš viso 616,80 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo peržiūrėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-07-21 sprendimą už akių; pripažinti 2008-09-12 darbo sutartį negaliojančia; pirminę darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas 4 000 Lt per mėnesį atlyginimas, pripažinti vienintele galiojančia ir pagal ją priversti atsakovą išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais; priteisti iš atsakovo procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas atlikdamas formalų įrodymų vertinimą klaidingai traktavo ieškovo paaiškinimus, neteisingai įvertino pateiktų įrodymų faktinį pagrįstumą. Teigia, kad 2008-08-04 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 56, pagal kurią pradėjo dirbti darbų vadovu, nustatant 4 000 Lt atlyginimą per mėnesį. 2008-09-12 atsakovo UAB „Miroveda“ atstovas pareikalavo, kad ieškovas atiduotų savo darbo sutarties egzempliorių ir pasirašytų atgaline data sudarytą darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas 800 Lt atlyginimas. Teigia, kad atsakovo atstovas, jeigu ieškovas negrąžins darbo sutarties egzemplioriaus, neišmokės jam 4 000 Lt atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-08-04 iki 2008-09-12 bei atleis iš darbo. Pabrėžia, kad su atsakovo reikalavimais sutiko tik dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, kadangi ieškovui itin reikėjo pinigų, o atsakovas naudojosi ieškovo sunkia materialine padėtimi (ieškovas turėjo atidavinėti studijų metu paimtą paskolą, buvo susidarę nemaži įsiskolinimai už butui, kuriame gyvena, suteiktas paslaugas). Nurodo, kad prieš atiduodamas darbdaviui savo 2008-08-04 darbo sutarties Nr. 56, padarė jos kopiją, kurią patvirtino notarų biure. Būtent notaro patvirtina darbo sutarties Nr. 56 kopija patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta bei galiojo, o atsakovas neišmokėjo ieškovui atlyginimo nuo 2008-08-04 iki 2008-09-12. Darbo sutartį ieškovas su atsakovu nutraukė 2008-10-14 DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik po raštiško įspėjimo 2008-11-19, tačiau tik pagal antrą darbo sutartį, kuri buvo sudaryta per prievartą ir atbuline data. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog „ieškovas prašo pripažinti negaliojančią tarp jo ir atsakovo 2008-08-04 sudarytą darbo sutartį, kadangi ją buvo priverstas pasirašyti dėl ieškovo daryto ekonominio spaudimo“. Teigia, kad tokio masto atlyginimo sumažinimo abiejų šalių susitarimu negalėjo būti, nes darbuotojui tai tikrai nebūtų priimtina ir naudinga. Pabrėžia, kad abiejų darbo sutarčių vienodas numeris rodo, jog antroji darbo sutartis, pasirašyta 2008-09-12, yra suklastota. Pažymi, kad atsakovo suklastota darbo sutartis buvo sudaryta ne 2008-08-04, kaip klaidingai nurodo pirmosios instancijos teismas, bet 2008-09-12. Nurodo, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik po 2,4 metų, kadangi laukė atsakovo UAB „Miroveda“ žadėto atsiskaitymo pagal pirminę darbo sutartį. Pabrėžia, kad darbo užmokesčio apmokėjimas tai darbdavio pareiga, taip pat jo pareiga, kad darbo užmokestis būtų darbuotojui mokamas laiku, nuo neteisėtų darbdavio veiksmų neturi nukentėti nekalti įmonės darbuotojai. Atsakovo atstovai ieškovui buvo liepę niekur nesikreipti ir nieko nereikalauti iš UAB „Miroveda“, kadangi labai stipriai pasigailės ir prieš jį bus panaudotas smurtas, todėl po sandorio įvykdymo ir pasibaigus darbo santykiams ieškovas bijodamas nereiškė jokių pastabų dėl savo nesutikimo su nustatytu 800 Lt atlyginimu. Nurodo, kad darbuotojas, atsižvelgiant į esančią Lietuvoje teisės aktų sistemą, kuri reglamentuoja darbo santykius, neturi pakankamai efektyvių galimybių įgyvendinti savo teises ir pareigas, todėl teismas turi apginti ieškovo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas J. S. ir atsakovas UAB „Miroveda“ 2008-08-04 sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurioje sutarė dėl ieškovui mokamo 4000 Lt darbo užmokesčio(b.l. 5-6) ir 2008-08-04 sudarė kitą neterminuotą darbo sutartį, atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 800 Lt darbo užmokestį, išmokėdamas atlyginimą vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 30 d., nustatė, kad ieškovas dirbs penkias darbo dienas per savaitę, po aštuonias valandas per darbo dieną (b.l. 7). Darbo sutartis nuo 2008-10-14 buvo nutraukta ieškovo pareiškimu DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas sumokėjo ieškovui J. S. priklausantį darbo užmokestį ne jo atleidimo iš darbo dieną 2008-10-14, o 2008-11-19.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalaujantis darbo sutartį pripažinti sudarytą dėl ekonominio spaudimo, privalo įrodyti tokio spaudimo faktą (realius grasinimus) ir jo valią sudaryti tokią darbo sutartį nulėmė grasinimas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog paminėtų nuostatų nebuvo laikytasi ir kad nebuvo išaiškintos visos esminės bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008-08-04 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 56, pagal kurią pradėjo dirbti darbų vadovu, nustatant 4 000 Lt atlyginimą per mėnesį. 2008-09-12 atsakovo UAB „Miroveda“ atstovas pareikalavo, kad ieškovas atiduotų savo darbo sutarties egzempliorių ir pasirašytų atgaline data sudarytą darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas 800 Lt atlyginimas. Su atsakovo reikalavimais sutiko tik dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, kadangi ieškovui itin reikėjo pinigų, o atsakovas naudojosi ieškovo sunkia materialine padėtimi (ieškovas turėjo atidavinėti studijų metu paimtą paskolą, buvo susidarę nemaži įsiskolinimai už butui, kuriame gyvena, suteiktas paslaugas). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažintas sudarytas dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamą darbo sutartį sudarė dėl ekonominio spaudimo. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantas savo argumentų dėl savo valios trūkumų sudarant 2008-08-04 darbo sutartį, kurioje numatytas 800 Lt atlyginimas per mėnesį, taip pat kad sutartis buvo sudaryta atbuline data, nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovo pateikta 2008-08-04 darbo sutartis, kurioje susitarta dėl 4000 Lt ieškovui mokamo darbo užmokesčio, kuri buvo 2008-09-12 buvo patvirtinta notarine tvarka nepatvirtina aplinkybės, jog minėta sutartis yra galiojanti, o tuo tarpu 2008-08-04 darbo sutartis, kurioje susitarta dėl 800 Lt kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio laikyti sudaryta panaudojant prieš ieškovą ekonominį ar psichologinį spaudimą. Byla nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šalims sudarant 2008-08-04 darbo sutartį ieškovui buvo taikytas ekonominis spaudimas. Ši sutartis sudaryta laisvai išreiškus valią, pradėti vykdyti ir galiojanti. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys sukūrė darbo teisinius santykius nustatė trijų mėnesių išbandomąjį laikotarpį, kuris kartu suteikia ir darbuotojui įsitikinti, ar sulygtas darbas ir jo sąlygos yra jam tinkamos, tuo tarpu ieškovas, būdamas išsilavinęs asmuo, turėjo ir privalėjo suvokti, jog turi teisę nesutikti su ginčijamos sutarties sąlyga, numatančia 800 Lt darbo užmokestį per mėnesį, tačiau pasirašydamas tokią sutartį su šia sąlyga sutiko ir prieštaravimų bei pastabų tiek sutarties sudarymo metu, tiek pasibaigus darbo santykiams, nereiškė. Byloje nenustačius akivaizdžių sandorio šaliai nenaudingų ekonominių sąlygų, esančių pagal įstatymą kaip būtinas reikalavimas siekiant įrodyti sandorio sudarymą dėl ekonominio spaudimo, toks sandoris, t. y. šalių ginčijamas aktas, negali būti laikomas sudarytu dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šalims darbo sutartimi susitarus dėl 800 Lt per mėnesį darbo užmokesčio negali būti laikomas sudarytu dėl vienos iš šalių ekonominio spaudimo arba grasinančių veiksmų, nes tokios pasekmės yra iš anksto numatytos darbo sutartyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamos darbo sutarties sudarymo aplinkybes ir byloje šalių pateiktos darbo sutarties turinį, nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie šalių ketinimus ir elgesį sudarant sandorį bei jį vykdant, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.91 straipsnyje nustatytomis sandorio nuginčijimo sąlygomis, padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų 2008-08-04 darbo sutarties nuginčijimo pagrindą.

Pažymėtina, kad apelianto argumentus, kad ieškovas su atsakovo reikalavimais sudaryti darbo sutartį, kurioje numatytas 800 Lt per mėnesį darbo užmokestis, sutiko tik dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, kadangi ieškovui itin reikėjo pinigų, o atsakovas naudojosi ieškovo sunkia materialine padėtimi, paneigia paties ieškovo elgesys, kadangi, kaip patvirtino pats apeliantas, minėta darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva nepraėjus net darbo sutartyje numatytam trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, be to ieškovas ieškinį pareiškė tik praėjus dviem su pusę metu nuo darbo santykių pasibaigimo.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasis aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas, teigdamas, jog 2008 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį pasirašė realaus ekonominio ir psichologinio spaudimo įtakoje, šią aplinkybę turėjo pats įrodyti. Apeliantas šių savo tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl realaus ekonominio ir psichologinio spaudimo įrodymais nepagrindė. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios, nepažeidžiant CPK 12, 13, 178 straipsnių, ieškovo buvo įrodinėjamos proceso metu, laikydamasis įrodymų pakankamumo, sąsajumo bei leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu išsprendė šalių ginčą.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti tokį sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Danutė KutrienėNeringa Švedienė