- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-702-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23640-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovės V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam 6 243,28 Eur mokesčių permoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį nustatęs, kad V. J. iš esmės ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-30 rašto pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog teikiamas procesinis dokumentas iš esmės yra skundas dėl inspekcijos rašto, kuriuo atmestas reikalavimas grąžinti mokesčių permoką. Pažymėjo, jog toks skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų ir (ar) neveikimo nagrinėtinas administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikyti mediaciją, teisėją Vitalijų Abramovičių nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad ieškinys yra pateiktas 2008-05-21 VMI klaidai ištaisyti ir 6 243,20 Eur permokai susigrąžinti, o 2017-05-30 VMI raštai tam papildomas įrodymas, kad VMI Panevėžio skyrius nesutinka to atlikti. Teismo buvo prašoma suteikti teisminę meditaciją situacijai spręsti, tačiau teismas apie tai nepasisakė. Pažymi, jog pasirinko civilinį, o ne administracinį procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 6 243,28 Eur dydžio mokesčių permoką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017-06-15 nutartimi nustatęs, kad teikiamas procesinis dokumentas iš esmės yra skundas dėl inspekcijos rašto, kuriuo atmestas reikalavimas grąžinti mokesčių permoką, sprendė, kad byla teisminga ne bendrosios kompetencijos, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Ieškovas V. J., nesutikdamas su minėta 2017-06-15 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad ieškinys yra pateiktas 2008-05-21 VMI klaidai ištaisyti ir 6 243,20 Eur permokai susigrąžinti, ieškovas pasirinko civilinį, ne administracinį procesą, o teisminės institucijos, kuri gali spręsti situaciją, nurodymas VMI rašte yra rekomendacinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog apeliantas pareikštu ieškiniu siekia, kad jam būtų grąžintas iš išeitinės kompensacijos išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, t. y. norima susigrąžinti permoką, kurią atsakovė grąžinti atsisakė. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 2 straipsnio 22 dalyje sąvoka „Mokestiniai ginčai“ apibrėžta kaip „ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovės (centrinio mokesčių administratoriaus) kilęs ginčas dėl mokesčio permokos grąžinimo yra laikytinas mokestiniu, todėl jam spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nuostatos. MAĮ 159 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla teisminga ne bendrosios kompetencijos, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017-06-15 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.