- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-292-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34802-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skydžiai LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skydžiai LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skydžiai LT“ skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skydžiai LT“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė antstoliui Mindaugui Dabkui (toliau – antstolis) skundą dėl jo procesinių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. spalio 17 d. skelbimą apie pirmąsias varžytines Nr. S-18-28-18527 ir paskirti ekspertizę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainai nustatyti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolio 2018 m. spalio 17 d. pranešimą apie varžytines, kuriuo antstolis pranešė, kad paskelbė pirmąsias varžytines dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 135 840 Eur, tačiau ji neatitinka areštuoto turto vertės. Pažymėjo, kad rinkos kaina yra beveik dvigubai didesnė, todėl varžytinės yra neteisėtos. Pateikė 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės išvadas, kuriose teigiama, kad turto vertė yra 199 000 Eur. Pažymėjo, kad antstolio Dariaus Stakeliūno (duomenys neskelbtini) organizuotose varžytinėse buvo parduotas identiškas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs, butas už 30 000 Eur didesnę kainą.
3. Antstolis 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-28-19369 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su priimtu patvarkymu ir vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad skolininkės pateiktoje nekilnojamojo turo ataskaitoje, kuri buvo atlikta 2017 m. gruodžio 19 d., buvo vertinta ne tik poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), bet ir kiti objektai. Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos ištraukos nėra matyti kiek turtiniai objektai įvertinti atskirai. Pažymėjo, kad antstolis Darius Stakeliūnas pardavė didesnės apimties turtą. Akcentavo, kad turto rinkos kaina ir pradinė turto pardavimo kaina nėra tapačios sąvokos, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsniu, vykdant priverstinį turto pardavimą pradinė iš pirmųjų varžytinių parduodamo turto kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnio tvarka nustatytos nekilnojamojo turto rinkos kainos. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė jau 2017 m. gruodžio 19 d. turėjo antstolio kontorai su skundu pateikti turto vertinimo ataskaitą, tačiau jos nepateikė, todėl darė išvadą, kad prašymas skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę netenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio procesinių veiksmų netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, pagrįstai nustatė 135 840 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Pažymėjo, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t. y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnis, 643 straipsnis). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiomis teisėmis būtų pasinaudojęs. Akcentavo, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat didesnės turto kainos nustatymas nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų išieškotojo interesą atgauti jam priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja UAB „Skydžiai LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų tenkinti.
8. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės pakartojo skunde dėl antstolio Mindaugo Dabkaus procesinių veiksmų nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nustatyta netinkamais metodais. Vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitinka skolininkės lūkesčių, negali būti priežastimi atliktą turto vertinimą vertinti kaip neteisingą.
10. Kitas suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio procesinių veiksmų.
14. Pareiškėja skunde dėl antstolio procesinių veiksmų išdėstytus prašymus iš esmės grindžia argumentu, kad iš varžytinių parduodamo turto vertė neatitinka rinkos kainos.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis. Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
16. Vykdomosios bylos Nr. 0028/18/01198 duomenimis nustatyta, kad antstolio 2018 m. liepos 18 d. Turto arešto aktu Nr. B-18-28-199 (v. b. l. 10) areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Antstolis 2018 m. liepos 19 d. Patvarkymu Nr. S-18-28-13067 (v. b. l. 11) nutarė paskirti šio turto vertinimo ekspertizę. D. G. 2018 m. rugpjūčio 4 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu Nr. DGE180804 (v. b. l. 28-43) nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – 169 800 Eur. Antstolis 2018 m. spalio 17 d. Pranešimu apie varžytines Nr. S-18-28-18527 informavo, kad paskelbtos pirmosios turto – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), varžytinės, kurios pradinė pardavimo kaina – 135 548 Eur (v. b. l. 58).
17. Pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės išvadomis, turto rinkos vertė yra 199 000 Eur. Iš vykdomojoje byloje esančios 2017 m. gruodžio 19 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 17/12-412KL santraukos (v. b. l. 73-80) matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. buvo vertintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. poilsio patalpa, aikštelė, vandentiekio tinklai, šilumos tinklai, buitinių nuotekų tinklai. Nustatyta šio turto rinkos vertė – 199 000 Eur. Taigi, pareiškėja nepagrįstai, ginčydama nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, remiasi 2017 m. gruodžio 7 d. atliktu turto vertinimu, nes šiuo turto vertinimu buvo vertinta ne tik areštuota patalpa, tačiau ir kito turto vertė. Todėl antstolis neturėjo galimybės, vadovaudamasis šiuo dokumentu, nustatyti kokia suma buvo įvertinta patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kito minėtose varžytinėse parduoto turto.
18. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad antstolio Dariaus Stakeliūno 2018 m. gegužės 9 d. organizuotose varžytinėse buvo parduotas identiškas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs, butas už 30 000 Eur didesnę kainą. Iš vykdomojoje byloje esančio e-varžytinių išrašo (v. b. l. 70-72) matyti, kad antstolio Dariaus Stakeliūno paskelbtose varžytinėse buvo parduodama poilsio patalpa, aikštelės, vandentiekio tinklai, šilumos tinklai, buitinių nuotekų tinklai. Šio turto pradinė pardavimo kaina – 120 000 Eur, o didžiausia pasiūlyta kaina – 165 000 Eur. Taigi, šio turto rinkos vertė buvo nustatyta netgi mažesnė.
19. Kitų įrodymų, kad nustatyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinti rinkos vertės, pareiškėja skunde dėl antstolio procesinių veiksmų ar atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė.
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
21. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis turėjo pagrindą paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kilus abejonėms dėl ekspertizės akto. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Skydžiai LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.