- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-614-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- L. K., A. L., Panevėžio
- Advokatai
- Kęstutis Čilinskas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-589/2010 pagal ieškovės M. Š. ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. L. ieškinį atsakovei E. B., trečiajam asmeniui Panevėžio 6-ojo notarų biuro notarei Nijolei Izabelei Kadžienei ir Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarei Vitalijai Jocienei, L. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. Š. 2008-06-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4), prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo sudarymo momento 2007-11-06 U. L. vardu sudarytą testamentą, patvirtintą 2007-11-06, registro Nr. 10431, taip pat pripažinti negaliojančiu ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą ginčijamo testamento pagrindu E. B. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir kitų vienuolyno seserų santykiai su U. L. buvo geri, ji žadėjo turtą testamentu palikti ieškovei, tuo pačiu ir vienuolėms. 2006 m. pabaigoje labai pablogėjo U. L. sveikata, ji nesuprato aplink vykstančių reiškinių, neadekvačiai reagavo į įvykius. Tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas 2007-11-06 testamentas, U. L. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl 2007-11-06 prašė testamentą pripažinti negaliojančiu CK 5.16 str. 2 d., 1.80 str., 1.89 str. ir 1.91 str. pagrindu.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. L. ieškiniu (b.l. 84-85) prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo sudarymo momento 2007-11-06 U. L. vardu sudarytą testamentą, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą ginčijamo testamento pagrindu E. B., bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kituose dokumentuose vadinama U. L., yra seserys, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad U. (A.) L. yra tikra jos sesuo, jų tėvai - V. L. ir V. L.. U. L. 2007-11-06 surašytą testamentą ginčija CK 5.16 str. 2 d. bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. U. (A.) L. sveikata 2006 metų pabaigoje ir vėliau labai pablogėjo, ji nesuprato aplink vykstančių reiškinių, neadekvačiai reagavo į įvykius. U. (A.) L. ginčijamu testamentu neišreiškė savo valios, todėl testamentas, kaip neturintis testatoriaus valios, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str.). Testamentas galėjo būti sudarytas ją apgavus dėl sandorio esmės ir jo negalėjus suprasti (CK 1.91 str.). Tretysis asmuo kartu prašė testamentą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.89 str. pagrindu, nes A. L. testamento pasirašymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu tenkino ieškovės M. Š. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. L. ieškinį dalyje dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais:
1) pripažino 2007-11-06 U. L. vardu sudarytą testamentą, patvirtintą 2007-11-06 Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės Izabelės Kadžienės., registro Nr. 10431, negaliojančiu ir panaikino 2008-06-10 Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, E. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, dėl buto adresu (duomenys neskelbtini);
2) atmetė trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;
3) priteisė iš atsakovės E. B. 118 Lt žyminio mokesčio, 1 334 Lt už ekspertizės atlikimą, ieškovės naudai ir 128 Lt žyminio mokesčio trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. L. naudai, taip pat 206 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad U. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2008-02-05 (T. 1, b.l. 10 ). 2007-11-06 Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Izabelė Kadžienė patvirtino U. L. testamentą, kuriuo U. L. visą turtą po savo mirties paliko E. B. (T. 1, b.l. 20 ). Remiantis šiuo testamentu Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vitalija Jocienė 2008-06-10 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą turto įpėdinei E. B. (T. 1, b.l. 47). Po U. L. mirties atsakovė E. B. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro, būdamas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, laisva valia be prievartos, suklydimo (Civilinio kodekso 1.63 str., 5.15 str. 2 d., 5.18 str.). Asmens, kuris sudarydamas testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytą testamentą galima pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį. A. (U. ) L. gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pagal kurią nustatyta, kad A. (U.) L. testamento surašymo metu, t.y. 2007-11-06, dėl kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (T. 2, b.l. 19-22). E. K. D. nurodė, kad atliekant ekspertizę, buvo remiamasi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, gydytojų psichiatrų paaiškinimais bei įrašais asmens sveikatos istorijoje. Atsakovės prašymu, paskyrus ir atlikus papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (T. 2, b.l. 110-112), nustatyta, kad A. (U.) L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu kraujagysline demencija (silpnaprotyste). 2007-11-06 testamento sudarymo metu U. (A.) L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvados pagrįstos įrašais medicininiuose dokumentuose, kuriuose fiksuota A. (U. ) L. sveikatos būklės raida ir jos galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti 2007-11-06 (testamento sudarymo metu), todėl pagal šių įrodymų leistinumą ir sąsajumą su civiline byla (CPK 180 straipsnis), teismas vertino juos kaip didesnę įrodomąją galią turinčius oficialius dokumentus (CPK 197 str. 2 d.). Pomirtinių teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai Z. J., V. D. ir D. K., kurių parodymais netikėti nėra pagrindo. Kiti byloje apklausti liudytojai yra giminaičiai arba artimai pažįstami žmonės, todėl jų parodymai nepaneigia testatorės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. (U.) L. sirgo progresuojančia aterosklerozine galvos smegenų kraujagyslių liga su lėtiniu galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu, dėl to buvo sutrikdyta daugelis galvos smegenų žievės funkcijų, tokia kaip atmintis, mąstymas, orientacija laike, vietoje, savyje suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, kalba, kritiniai gebėjimai, socialinė adaptacija. Pažinimo procesai dinamiškai blogėjo, kartu gilėjo emocijų kontrolės, socialinės adaptacijos ir elgesio bei motyvacijos sutrikimai, dažnėjo psichoziniai epizodai. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, nes A. (U.) L. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Šis vienašalis sandoris yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali, todėl 2007-11-06 A. (U.) L. testamentas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Esant naikintinam testamentui, netenka teisinės galios ir šio testamento pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Viena iš pagrindinių notaro pareigų yra įsitikinti asmens, prašančio atlikti notarinį veiksmą veiksnumu, t.y. jo gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Įvertinant tai, kad A. L. buvo 1923 metų gimimo, notaras, sudarydamas testamentą, atsižvelgdamas į jos amžių, turėjo ne tik pasidomėti testatorės anketiniais duomenimis, bet ir privalėjo pasidomėti jos sveikatos būkle, paprašyti pateikti duomenis iš gydytojo ir tik tokiu atveju patvirtinti testamentą. Teismas padarė išvadą, kad notaras šiuo atveju nesielgė taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamumo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu yra ne notarės veiksmas, bet pačios A. (U.) L. psichinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu, dėl kurios ji negalėjo realizuoti įstatymų nustatytos teisės, šiuo atveju sudaryti vienašalį sandorį – testamentą ( CK 5.15 str. 2 d. ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tretysis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą pripažinti negaliojančiu A. L. testamentą, grindžia CK 5.11 str., 5.17 str. bei 1.89 str., kaip paveldėtojas pagal įstatymą, iš kurio neatimta paveldėjimo teisė, todėl paveldėjimo prasme yra tinkamas subjektas. Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kituose dokumentuose vadinama U. L., yra seserys. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka nustatomi ne bet kokie faktai, bet tik tie, nuo kurių priklauso asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Šiuo atveju teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamą testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą, tretysis asmuo A. L. turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą mirusios A. (U.) L. turtą. Dėl paveldėjimo A. L. turėtų kreiptis į notarą ir išreikšti savo valią dėl mirusios palikimo priėmimą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo po mirusios sesers. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad A. L. ir A. (U.) L. yra seserys, nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas.
Apeliaciniu skundu (T. 3, b.l. 7-10) apeliacinės instancijos teisme atsakovė E. B., jos atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė – apeliantė, jos atstovas nurodė, kad U. L. savo turtą 2006 m. testamentu paliko ieškovei. M. Š.. Šio testamento sudarymo ir jo sudarymo metu buvusios U. L. būklės nei ieškovė M. Š., nei tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. L. neginčijo, nors teigė, kad 2007 m. U. L. jau buvo neveiksni ir negalėjo suprasti savo veiksmų. Siekiant pripažinti U. L. neveiksnia, A. L. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą, kad ši pradėtų bylą. Vėliau seserys pripažino, kad U. L. yra veiksni ir 2008-02-10 pateikė prašymą bylą nutraukti, t.y. prašymas pateiktas po 2007-11-06 testamento sudarymo. Atsakovė nurodė, kad seserys, užsitikrinusios U. L. turto paveldėjimą pagal 2006 m. testamentą, vėliau ja nesirūpino, o tik siekė paguldyti į psichiatrinę ligoninę, o tai suprasdama U. L. nuvyko pas notarę ir 2007-11-06 sudarė naują testamentą, kuriuo turtą paliko pusseserei E. B.. Teismas, nustatydamas U. L. būseną notarų biure, rėmėsi ekspertų išvadomis, nors jose nėra nurodyta duomenų apie tyrimo metodiką ir jos mokslinį patikimumą, ekspertai nenustatė, kad kraujagyslių demencija sergantis žmogus visada nesuvokia savo veiksmų. Advokatas Kęstutis Čilinskas akcentavo už-sakomosios psichiatrijos problemas tiek sovietmečiu, tiek galimai ir šiuo laikotarpiu. Ekspertai neįvertino liudytojos R. Ž. parodymų, kad U. L. bute gyveno ir tvarkėsi viena, gerai orientavosi aplinkoje, notarės paaiškinimų, kad U. L. žinojo, kokiu tikslu atėjo pas notarę ir kokį testamentą sudarė. Pagal CK 1.89 str. teismas turėjo nustatyti ne U. L. buvusią psichinę būklę, buvusią esant jai gyvai, o aplinkybę, kad asmuo būtent sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Šios aplinkybės teismas nenustatė.
Apeliaciniame skundu (T. 3, b.l. 3-4), apeliacinės instancijos teisme tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. L. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimo dalį, kurioje atmestas jos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodė, kad teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimą, nurodydamas, kad A. L. iš pradžių turi kreiptis į notarą ir tik vėliau nustatinėti juridinį faktą. Šiuo atveju net jeigu notaras trečiajam asmeniui neišduos paveldėjimo teisės liudijimo ir tuo jai bus užkirstas kelias priimti palikimą, ji negalės kreiptis pakartotinai į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes teismas atmetė jos ieškinį dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, o ne paliko nenagrinėtą. Taigi pirmos instancijos teismo sprendimas užkerta kelią kreiptis iš naujo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių. Tretysis asmuo taip pat nesutiko su teismo argumentu, kad ji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė palikimą. Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį teismui per 1 metų terminą. Šiuo atveju tretysis asmuo A. L. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti paveldėjimo tesiės liudijimą išduotą atsakovei ir ginčydama jos palikimo priėmimo teisėtumą. CK 5.9 str. 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Atsižvelgiant į šias teisės normą, A. L. laikoma priėmusia palikimą, nes ieškinį teikė savo interesais. Taigi teismo sprendime išdėstyti argumentai, dėl kurių atmestas trečiojo asmens prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra nepagrįsti ir neteisingi.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovės apeliacininį skundą (T. 3, b.l. 18-19), apeliacinės instancijos teisme ieškovė M. Š. ir tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. L. prašė apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nėra paremti jokiai įrodymais. Siekiant nustatyti U. L. sveikatos būseną testamento parašymo metu, byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, kurių metu nustatyta, kad U. L. sirgo psichine liga, negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Atsakovė nepateikia priešingų, ekspertizės išvadas paneigiančių, medikų išvadų dėl U. L. sveikatos būklės ginčijamo testamento sudarymo metu. Ieškovė ir tretysis asmuo nurodė, kad su U. L. ir kitomis seserimis (vienuolėmis) buvo tos pačios bažnytinės organizacijos narės, palaikė glaudžius santykius, rūpinosi mirusiąja ir, žinodamos jos sveikatos būklę, paprašė prokurorų pagalbos dėl jos veiksnumo apribojimo, nes ji nebegalėjo savarankiškai pasirūpinti savimi, savo turtu. U. L. neturėjo motyvų palikti turtą atsakovei, nes turtą paliko vienai iš jų testamentu, kaip bažnytinės organizacijos narei, ką ir privalu padaryti pagal organizacijos vidaus nuostatus. Atmestini atsakovės argumentai, kad U. L., sirgdama psichine liga, konkrečią testamento surašymo dieną galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nes asmeniui, nustačius tam tikrą ligos laipsnį, laikomas pastoviai nesuprantančių savo veiksmų ir negalinčių jų valdyti. Pagal ligos pobūdį ir sunkumą ekspertai vienareikšmiškai nustatė, kad testamento sudarymo metu mirusioji sirgo psichine liga dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl pagal CK 1.89 str. ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu. Reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu gali ne tik tas asmuo, kuris buvo laikinoje būsenoje kai nesuvokia savo veiksmų ir jų nevaldo, bet ir šio asmens teisių perėmėjai - paveldėtojai.
Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (T. 3, b.l. 21-22) atsakovė E. B. prašė trečiojo asmens A. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad tretysis asmuo nepagrįstai save laiko asmeniu, pretenduojančiu į A. (U.) L. palikimą ir taiko CK 5.8 str. nuostatą, suteikiančią teisę tokiam asmeniui ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pretenduojančiu į palikimą galima laikyti tik tokį asmenį, kuris priėmė palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tretysis asmuo neatliko nei vieno iš nurodytų veiksmų, todėl negali būti laikoma asmeniu, pretenduojančiu į palikimą. Be to palikimo priėmimui taikytinas bendrasis 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas, numatytas CK 5.50 str. 3 d., kurį tretysis asmuo praleido.
Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Atsižvelgiant į tai, jog tretysis asmuo nėra pretendentė į A. (U.) L. palikimą, giminystės fakto nustatymas šiuo atveju nesukeltų jokių turtinio pobūdžio pasekmių, t.y. jos atžvilgiu neatsirastų, nepasikeistų ir nepasibaigtų turtinės teisės. Todėl šioje byloje nebuvo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantės E. B. apeliacinis skundas netenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl E. B. ieškinio paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Izabelė Kadžienė 2007-11-06 patvirtino U. L. testamentą, kuriuo U. L. visą turtą, iš ko jis bebūtų ir ko susidėtų, po savo mirties paliko E. B. (T. 1, b.l. 20 ).
Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos esmė nustatyti faktą, ar U. L., sudarydama 2007-11-06 testamentą, suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
CK 1.89str.1d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas 2009-03-05 nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyti ar A. (U.) L. testamento surašymo metu, t.y. 2007-11-06, dėl kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir ar galėjo juos valdyti (T.1, b.l.180-181). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2009m. Aktu Nr. 82 TPK – 12 nustatė, kad A. (U.) L. testamento surašymo metu, t.y. 2007-11-06, dėl kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (T. 2, b.l. 19-22).
Atsakovės E. B. prašymu teismas 2009-09-29 nutartimi paskyrė papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Panevėžio teismo psichiatrijos ekspertinei komisijai, ekspertams pavedant atsakyti ar U. (A.) L. sirgo kokia nors psichikos liga, o jei sirgo, tai kokia, ar buvo pravestas gydymas ir ar tinkamai. Teismas prašė nurodyti požymius, kad testamento sudarymo metu 2007-11-06 U. (A.) L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes ji pati nuvyko pas notarą ir išreiškė savo pageidavimą (T.2, b.l. 97-98).
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu 2010-01-12 aktu Nr. 88 TPK – 3 ekspertas nustatė, kad A. (U.) L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu kraujagysline demencija (silpnaprotyste) F01.8, jai tinkamai buvo pravestas gydymas, o visi išvadoje minėti protinės veiklos sutrikimo požymiai, tokie kaip sunkus pažinimo suvokimas, atminties, mąstymo, orientacijos – laike, vietoje, savyje, suvokimo, protavimo, kalbos, kritinių gebėjimų, socialinės orientacijos, psichoziniai epizodai, kurie būdingi kraujagyslinei silpnaprotystei, kuria sirgo U. L. 2007-11-06 testamento sudarymo metu ir dėl šių minėtų kraujagyslinės demencijos požymių U. (A.) L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (T.2, b.l. 110 – 112). Pirmosios instancijos teismas apklausė psichiatrines ekspertizes atlikusius ekspertus K. D., V. D., Z. J., D. K., ištyrė U. (A.) L. sveikatos istoriją, kurioje užfiksuoti duomenys apie U. (A.) L. ligos simptomus ir pasireiškimus. Teismo surinkti ir ištirti įrodymai apie U. (A.) L. psichinę sveikatą buvo pakankami ir pagrįsti pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad A. (U.) L. testamento surašymo metu, t.y. 2007-11-06, dėl kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus pripažinti 2007-11-06 U. L. vardu sudarytą testamentą, patvirtintą 2007-11-06 Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės Izabelės Kadžienės., registro Nr. 10431, negaliojančiu bei panaikinti 2008-06-10 Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės E. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Visiškai nepagrįstas ir klaidinantis apeliacinio skundo motyvas, kad seserys L. pačios pripažino, kad U. (A.) L. yra veiksni, nes 2008-02-10 pateikė prašymą bylą nutraukti, t.y. prašymą pateikė jau po ginčijamo 2007-11-06 testamento sudarymo, kadangi civilinė byla pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl U. (A.) L. pripažinimo neveiksnia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nutartį buvo nutraukta dėl U. (A.) L. mirties 2008-02-25 (T.1, b.l.30), o ne pagal jos seserų L. pareiškimą dėl pasveikimo.
Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nesiaiškino atliktų pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių tyrimo metodikų, jų mokslinio patikimumo nėra pakankamai pagrįsti ir reikšmingi, kadangi ekspertizės atliktos nustatyta tvarka kompetetingose ekspertinėse įstaigose, kompetentingų ekspertų. Advokato Kęstučio Čilinsko motyvai dėl užsakomosios teismo psichiatrijos yra niekuo nepagrįsti ir vertintini tik kaip atsakovės atstovo prielaidos ir abejonės, niekuo nepagrįstos nagrinėjamoje byloje. Liudytojos R. Č. paaiškinimai, kad U. L. bute gyveno ir tvarkėsi viena, gerai orientavosi aplinkoje tėra šios liudytojos subjektyvus įvertinimas, kadangi liudytoja nėra kompetentinga įvertinti U. (A.) L. psichinės sveikatos būklės. U. (A.) L., nors ir sirgdama, pagal savo sugebėjimus ir galimybes galėjo gyventi viena bute, padedama savo seserų, kažkiek rūpintis savimi ir t.t.
Tretysis asmuo A. L. prašė teismą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo sudarymo momento 2007-11-06 U. L. vardu sudarytą testamentą, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą ginčijamo testamento pagrindu E. B., bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kituose dokumentuose vadinama U. L., yra seserys.
Byloje esančia Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-11-28 pažyma nustatyta, kad „Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde Taujenų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923-02-18 pakrikštyta V. (taip dokumente) ir V. iki santuokos A. L. duktė A., gim. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 87). Gimimo liudijimu nustatyta, kad A. L. tėvai V. L. ir V. A. (b.l. 88).
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamą testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą, tretysis asmuo A. L. turės teisę paveldėti pagal įstatymą mirusios A. (U.) L. turtą, dėl kurio paveldėjimo A. L. turėtų kreiptis į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo. Teismas nurodė, kad tretysis asmuo A. L. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo po mirusios sesers. Apeliacinės instancijos teisme tretysis asmuo apeliantė A. L. tvirtino, kad mirusioji A. L. yra jos sesuo, tačiau nepateikė teismui įrodymų kodėl ji prašanti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš trečiojo asmens pareiškimo, paminėtų trečiojo asmens ir mirusios gimimo liudijimų galima daryti išvadą, kad trečiojo asmuo apeliantės A. L. gimimo liudijime tėvo vardas – V., o mirusiosios A. L. – V.. Ar tėvo vardo neatitikimas gimimo liudijimuose yra kliūtis A. L. kreiptis dėl paveldėjimo, ar notaras dėl to atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme konkrečių įrodymų nepateikė, todėl negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada atmesti A. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi nagrinėjamu atveju teismui buvo pakankamas pagrindas A. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikti nenagrinėtą (CPK 296str.1d.12p.).
Apeliantė tretysis asmuo A. L. pagrįstai nurodė, kad notarui atsisakius priimti trečiojo asmens pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tretysis asmuo apeliantė A. L. nebeturės teisės kreiptis pakartotinai į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aptartais motyvais keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti A. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir šioje dalyje A. L. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtas (CPK 326str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies trečiu punktu,
nutaria:
E. B. apeliacinio skundo netenkinti. Trečiojo asmens A. L. apeliacinį skundą tenkinti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria atmestas trečiojo asmens A. L. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir šioje dalyje A. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtą. Likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Lt A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 13,50 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą