Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,

dalyvaujant J. M.,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Vilmai Pukšmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą, kuriuo prašoma J. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., dirbančiam (duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini) r. iškelti administracinę bylą pagal ATPK 50⁶ str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal įmonės pateiktą balansą už 2015m. pirmą pusmetį bendrovės turtą sudaro 26704,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 63143,00 Eur. Sutinkamai su ĮBĮ 2 str.8d. įmonė yra nemoki ir vadovaujantis ĮBĮ 8 str.1d. įmonės vadovas turėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to bendrovės vadovas J. M., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Ši bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus veika kvalifikuojama pagal ATPK 50⁶ str.1d.. J. M. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino ir gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, pritaikant ATPK 30¹ str.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovė Vilma Pukšmienė paaiškino, kad J. M. neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to bendrovės vadovas J. M., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Ši jo veika atitinka ATPK 50⁶ str.1d. požymiams. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, neprieštarauja, kad jo atžvilgiu būtų taikomas ATPK 30¹ str.. Esant paminėtiems įrodymams teismas skaito, kad J. M. veika teisingai kvalifikuojama pagal ATPK 50⁶ str.1d.. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, J. M. prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo, teismas skaito, kad J. M. atžvilgiu tikslinga taikyti ATPK 30¹ str.. ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad J. M. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą yra baudžiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.Konstatuotina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų –J. M. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam 300 Eur baudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. M. pagal ATPK 50⁶ str.1d. paskirti 300 Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas SWEDBANKAS ( banko kodas 73000), įmokos kodas1001. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 291-293 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėjas Petras Kontrimas