Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mockevičiui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajam G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

VALDAS VALŪNAS a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, našlys, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 129 str. 2 d. 3 p. .

kaltinamasis V. V. 2010 m. vasario 19 d. apie 13.20 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia mažiausiai aštuonis kartus hanteliniu grifu sudavė savo sūnui E. V. į pakaušio – viršugalvio sritį, tuo padarydamas jam stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį dauginėmis muštinėmis žaizdomis pakaušio – viršugalvio srityje, dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų ir smegenų kamino sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, dėl ko E. V. mirė, tai yra tyčia nužudė savo šeimos narį sūnų E. V..

Šiais veiksmais kaltinamais V. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis V. V. pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paaiškino: turi 3 sūnus: T., A. ir E., kuris buvo vyriausias, gimęs (duomenys neskelbtini) Sūnus E. nuo mažens sirgo psichine liga – šizofrenija, pastoviai buvo gydomas ambulatoriškai. Augant, sūnus tapo agresyvus, greitai supykdavo, o kai išgerdavo alkoholio , šokdavo mušti brolius, motiną, jį, tėvą. Dar 1997m., jam tarnaujant pasienio tarnyboje, sūnus E. į jį šovė, tada buvo išvežtas stacionariniam gydymui. Gydymas jį paveikė fiziškai, blogai jautėsi, beveik nevaikščiojo, buvo apatiškas. Dėl to abu su žmona , gailėdami sūnaus, vengė E. guldyti į stacionarą, slėpė jo ligos sukeltus veiksmus prieš šeimos narius, gydė vaistais patys. Edvinas buvo paėmęs brolį A. įkaitu su pistoletu, prieš 6 metus jam, tėvui, išdaužė dantis, agresyviai elgėsi ir motinos, kuri sirgo sunkia liga , atžvilgiu. Žmona mirė 2007m. Kiti sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini) dėl E. agresyvumo vengia lankytis namuose, nes E. žada juos užmušti. Sūnus E. buvo išvažiavęs į Angliją, grįžo 2009m. 09mėn. ir nuo to laiko abu su E. gyveno atskiruose kambariuose viename bute , (duomenys neskelbtini). Sūnus E.s buvo depresijoje, agresyvus jo atžvilgiu, tik jis vienas galėjo nuraminti sūnų. Sūnaus agresyvus elgesys jį veikė pastoviai, nes sūnus žadėjo jam išplėšti širdį, sušaudyti visus, ir brolius, provokuodavo muštynes. Taip buvo dažnai, jis sūnaus gailėjo, nesikreipė į medikus dėl patalpinimo į stacionarą gydymui.

2010-02-18, vakare jis sūnui pasakė, kad rado gydytoją homeopatą. Sūnus labai supyko (buvo blaivus), pradėjo priekaištauti, kad negali būti nė kalbos apie gydymą. Sūnus parsinešė alkoholio ,gėrė, abu šnekėjosi apie muziką. Sūnus jam pradėjo priekaištauti dėl „uždarymo į psichuškę“ , vadino „mentu“. provokavo: „stokis, einam muštis“, imitavo smūgius, kelis kartus trenkė jam. Sūnus vėl kvietė muštis, iš virtuvės atsinešė peilį, šokinėjo. Apie 01 val. jis, kaltinamasis, pasakė, kad eina gultis. Kitame kambaryje atsigulė, kaip visada apsirengęs pasiruošęs esant reikalui pabėgti. Sūnus vėl atėjo pas jį, pradėjo rėkauti, kodėl broliai tokie, juos reikia mušti, daužyti, išėjo ir vėl atėjo , atsinešė peilį – „aš tave nepjausiu, aš tave pjaustysiu, kad tau labiau skaudėtų“. Tada jis greitai išėjo iš namų, nes sūnaus veiksmai galėjo būti realūs. Sūnus skambino į mobilų telefoną ir liepė sugrįžti namo. „Girdi, dujos šnypščia, aš paleisiu dujas“. Jis sugrįžo, užsuko dujas, bandė apraminti sūnų, bet nepavyko susitarti, sūnus vėl šoko muštis. Jis, kaltinamasis, vėl išėjo ir stebėjo namus. Sūnus vėl skambino, liepė grįžti. Kai bute šviesa užgeso, apie 01.30 val., jis nuėjo pas kaimynę, pernakvojo. Rytą sūnus paskambino , reikalavo pareiti namo ir parnešti šampano. Jis sunerimo dėl sūnaus agresyvaus tono , todėl parnešė šampano ir išėjo pas kaimynę.

Jis apie 13 val. parėjo namo. Atsirakinęs duris išgirdo, kas sūnus knarkia, suprato, kad visą dieną išsimiegojęs, šis vėl naktį jį terorizuos. Jis žinojo, kad reikės visą savaitgalį būti su sūnumi. Sūnui nejautė pykčio, buvo lyg neviltis. Jis kambaryje pamatė išdaužtą langą, suprato, kad sūnus pradėjo daužyti langus, todėl. pasijuto blogai, jautė įtampą .Prisimena, kad nuėjo prie išdaužto lango, atsidarė sandėliuko duris, pamatė hantelį, labai greitai nuardė svarmenis ir pasiėmė strypą, nuėjo į sūnaus kambarį. Jis neatsimena kas įvyko toliau, jam buvo aptemusi sąmonė, atsigavo kambaryje, atsimena, kad stovi prie sūnaus lovos, sūnus guli kruvinas ir nekvėpuoja. Šalia guli metalinis strypas, o jo rankos buvo kruvinos. Tada jis suprato, kad nužudė savo sūnų. Jis nuėjo į virtuvę ir kriauklėje nusiplovė rankas, paskambino savo broliams J. ir G. , sūnui T. pasakė, kad nužudė E. ir kad skambina policijai. Jis paskambino numeriu 112 ir atsiliepusiai operatorei pasakė, kad nužudė savo sūnų E. V.. Atvykus policijos pareigūnams, jis juos įleido į butą. Kad sūnui tuo strypu smogė į galvą, suprato, kai policijos pareigūnai ir atvykę medikai kalbėjo, kad smogta su tuo strypui ne vieną kartą.

Savo poelgio jis paaiškinti negali, ne viską prisimena, dėl to ,ką padarė, labai gailisi. Jam niekada nekilo mintis nužudyti sūnų, nes jo gailėjo ir mylėjo, galvojo, kad ras kokią nors išeitį kaip sūnų patalpinti į stacionarą gydymui.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2010-02-19, 13:43 val. jam į mobilų telefoną paskambino brolis V. V. ir sujaudintu balsu pasakė, kad užmušė savo sūnų E., kviečia policiją. Išgirdęs tai, jis atvažiavo pas brolį į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur rado atvykusius policijos pareigūnus ir susijaudinusį brolį, kuris sakė „nesuprantu, ką padariau“.Kambaryje liudytojas matė, kad šalia E., lovoje, gulėjo hantelio strypas, o E. galvoje matėsi ryški žaizda, buvo daug kraujo. Kambaryje buvo butelys su šampano likučiais, mėtėsi stipraus alkoholio butelys. Kambario lango stiklas buvo išdaužtas, matėsi šukės. Atėjo kaimynė R. P., kuri sakė, kad brolis V. V. nuo sūnaus agresijos glausdavosi pas ją. Jis su tyrėju buvo buto virtuvėje ir matė kelias degtukų dėžutes šalia viryklės.

Brolis su sūnumi E. bute nuo 2009 m. rugsėjo mėn. gyveno dviese. Brolis su E. sugyveno labai blogai, kadangi kuomet E. prisigerdavo, tapdavo nevaldomas ir labai agresyvus, t.y. puldavo brolį mušti bei grasindavo jį nužudyti, ir susprogdinti bei sudeginti butą. Dėl E. agresyvumo brolis yra ne kartą nakvojęs pas jį arba pas kaimynus norėdamas išvengti konfliktų. Anksčiau kelis kartus jis yra matęs sumušimo žymių ant brolio veido ir šis sakydavo, kad tai padarė E.. Paskutiniu metu matėsi, kad brolis V. gyvena labai didelėje įtampoje. Būdamas pas jį brolis krūpteldavo kiekvieną kartą, kai išgirsdavo savo telefono skambutį. Būdavo aišku, kad laukdavo blogų žinių iš sūnaus. Kiek teko girdėti V. kalbant su E. telefonu, jis kalbėdavo nuolankiu, nusižeminusiu balsu. Girdėdavosi kaip E. jo reikalaudavo grįžti namo ir visame kame jam vadovavo. E. neapkentė visų uniformuotų žmonių, neapkentė ir savo brolių.

Brolis V. mylėjo sūnų E., niekada su juo nebuvo agresyvus, slėpė šeimos problemą.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2010-02-19 apie 14 val. būdamas paskaitoje iš brolio T.gavo žinutę, kad tėvas užmušė brolį E.. Tomas pasakė, kad jam neseniai skambino tėtis ir pasakė, kad užmušė E., taip pat sakė, kad tėtis skambino tą pačią dieną apie 12 val. ir skundėsi, kad bloga situacija su E., jis vėl grasina ir liepė jiems su broliu nevažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Brolis E. visą gyvenimą buvo problematiškas, sirgo psichine liga. Maždaug prieš 13 metų į namus grįžo E., išgėręs ir pavartojęs kažkokių narkotikų, grasino jį, septynmetį, sumušti , grasino mamai ją užmušti, išžudyti visą šeimą, pirmiausia tėtį, o po to visus kitus. E. išsitraukė šratinį šautuvą ir įrėmęs jam į smilkinį reikalavo, kad jam būtų perrašytas tėčio automobilis, arba kitaip grasino jį nužudyti. Tėtis grįžo namo ,susigrūmė su E., ir E. šovė į tėtį, tėtis atėmė iš jo ginklą. Po šio įvykio E. buvo išvežtas į psichiatrinė ligoninę, kur gydytas gal iki metų. E. grįžus iš ligoninės ir nustojus vartoti vaistus , padaugėjo grasinimų, t.y. jis nuolat kartodavo, kad visus išžudys. Kai E. išeidavo iš namų, jie išslėpdavo visus aštrius daiktus, nes jis sakydavo, kad palauks, kol jie sumigs ir tada visus išžudys. E. ne kartą yra fiziškai smurtavęs prieš visus, ypač prieš tėvą.

Liudytojas T. V. parodė, kad 2010-02-19 apie 12:00-12:30 val. Jam paskambino tėtis ir pasakė, kad jis su broliu A. negrįžtų į Alytų, nes su broliu E. blogai. Tai reiškė, kad E. girtauja, grasina. 13:46 val. Jam vėl paskambino tėtis ir pasakė, kad užmušė E.. Jis apie tai pranešė broliui A.

Brolis E. visą gyvenimą sirgo psichine liga, šizofrenija.

Paskutiniu metu E. išgėręs jam skambindavo, grasindavo, kad jei grįš į (duomenys neskelbtini), tai jį užmuš, todėl (duomenys neskelbtini) pas tėvą jis nebuvo nuo to laiko kai E. grįžo iš Londono, tai yra nuo 2009-09.

Iš pokalbių su tėvu jis suprato, kad tėvas jautė grėsmę savo gyvybei.

Liudytoja R. P. parodė, kad V. šeimą pažįsta apie 20 metų, yra kaimynė, bendravo šeimomis. E. agresyvų elgesį jai teko patirti prieš daug metų. Kaltinamojo žmona B. prašė pagalbos surišti agresyvų E..

Nuo 2009-09 kaimynas V. gyveno dviese su sūnumi E., kuris girtavo, agresyviai elgėsi, ką ji suprato iš triukšmo kaimynų bute..

2010-02-18 kaimynas V. buvo susinervinęs , naktį prašė leisti pernakvoti. Rytą jam skambino sūnus, o tėvas išsigando, kalbėjo nuolankiai. Po kurio laiko jai paskambino V. ir pasakė, kad primušė E.. Ji matė policijos darbuotojus ir GMP, nepatikėjo, kad tėvas užmušė sūnų, galvojo priešingai, nes tėvas sūnų mylėjo, juo rūpinosi.

Liudytoja A. D. parodė, kad V. šeimą pažįsta 20 metų, Kaimyną V.V. rūpestingas šeimos tėvas, , po žmonos mirties jis vienas rūpinosi savo vaikais. Toje šeimoje didžiausia problema buvo vyriausias sūnus E., tiksliau jo liga, girdėdavo bute triukšmą, E. balsą. Šeima buvo uždara.

Liudytojai J. J. , V. K., kaimynai davė analogiškus parodymus, nužudymo aplinkybės jiems nežinomos.

Liudytojas T. L. parodė, kad 2010-02-19 d. patruliavo ekipaže kartu su patruliu R. P.. Apie 13:52 val. iš budėtojo gavo nurodymą skubiai vykti į butą adresu (duomenys neskelbtini), įtariamas nužudymas. Nuvykus minėtu adresu į butą juos įsileido vyriškis, kuris prisistatė V. V. ir paaiškino, kad nužudė savo sūnų , parodė kambarį. V. V. pasakė, kad miegantį sūnų užmušė su hanteliu. Liudytojas matė ant lovos gulintį kruviną vyriškio kūną, ant sienos taip pat buvo kraujo.

Liudytojas R. P. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas T. L..

Kaltinamojo V. V., liudytojų parodymus ir faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti rašytiniai įrodymai.

2010-02-19įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą- (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis V. V. nužudė savo sūnų E. V. ir kur atvykę policijos pareigūnai rado E. V. lavoną su smurto žymėmis kambaryje ant lovos, kur ant sienos matyti į kraują panašios dėmės bei ant pagalvės matyti nusikaltimo įrankis metalinis strypas, matyti išdaužtas kambario langas, kas patvirtina kaltinamojo, liudytojų T. L., R. P. parodymus apie tai, kad šiame kambaryje buvo nužudytas E. V., panaudojus metalinį strypą, kad kambaryje rastas išdaužtas langas /1t. b.l. 6-15/.

Specialisto išvada Nr. M69/10 (06), nustatyta, kad E. V. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginėmis muštinėmis žaizdomis pakaušio-viršugalvio srityje, dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų ir smegenų kamieno sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. E. V. mirtis galėjo įvykti 2010-02-19 tarp 14:00 ir 15:00 val. E. V. lavone rasta dauginės muštos žaizdos pakaušio-viršugalvio srityje, poodžio kraujosruvos žaizdų pakaušio-viršugalvio srityje, dauginiai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, dauginiai galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai, kraujosruvos smegenų žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių srityje. Kraujosruvos smegenų kamieno medžiagoje padaryta veikiant galvą pailgos formos kietu, buku, galimai cilindrinį paviršių arba buką kriauną kontakto vietoje turinčiu, žalojančiu daiktu, neužilgo iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Kiti rasti nežymūs sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki mirties ir nebuvo mirties priežastimi. E. V. lavono kraujuje rasta 1,96 promilės etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumą. E. V. kraujuje rasta diazepamo, šlapime rasta pėdsakų diazepamo.Tai patvirtina kaltinamojo teiginius apie tai, kad E. V. girtavo. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina. E. V. lavone sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną, nėra. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams ir vyraujant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš nugaros-kairės pusės ir galėjo būti padaryti esant nukentėjusiajam horizontalioje padėtyje bei nukentėjusiojo padėčiai sužalojimų padarymo metu iš esmės nesikeičiant . Galvos srities sužalojimai padaryti galimai vienu įrankiu. Tai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis miegantį sūnų E. žalojo hantelio strypu/ 1t. b.l.19-31/.

Specialisto išvada Nr. S 94/10 (01), patvirtina, kad ant hantelinio grifo, megztinio yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas E. V. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe./1t. b.l.67-68/.

Specialisto išvada Nr. MK76/10(01), patvirtina, kad žaizdos nukentėjusiojo galvoje muštines, padarytos kietu, buku cilindrinį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu , galimai tyrimui pateiktu hanteliniu grifu /1t. b.l. 73-79/.

Nukentėjusysis E. V. gim. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamojo V. V. sūnus /1t. b.l. 32/, (duomenys neskelbtini) psichiatrinio kab. įskaitoje įrašytas su diagnoze šizofrenija, paranoidinė forma /1t. b.l. 35/, nedirbo, registruotas darbo biržoje /1t. b.l. 38,39/. Tai patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų A. V., T. V. bei kitų parodymus apie tai, kad nukentėjusysis sirgo psichine liga, elgėsi neadekvačiai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. V. tyčia nužudė šeimos narį savo sūnų E. V., todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.3p.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, V. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įrankio panaudojimas ir su juo padaryto sužalojimo lokalizacija / nukentėjusiojo galva/ rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, būdamas sumišęs dėl fiziologinio afekto būsenos/ apie tai – žemiau/ nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, tai yra jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų sąmonėje nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iš jų atsiradimo. Nors kaltinamasis konkrečiai nesiekė sūnaus mirties, tačiau privalėjo suvokti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes/Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 1A-72/2010/.

Padarytas nusikaltimas yra labai sunkus- LR BK 11 str.6p.

Kaltinamojo padarytas nužudymas negali būti kvalifikuotas kaip padarytas staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio /LR BK 130 str./ kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenoje.

Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuojau po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką, jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus/Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2004-06-18 Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose „/.

Nors kaltinamasis V. V. buvo fiziologinio afekto būsenoje darant nusikaltimą, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių, kurių neginčija ir pats kaltinamasis, matyti, kad jis įėjo į butą, girdėjo nukentėjusįjį knarkiantį, iš ko suprato, kad jis miega, nuėjo į sandėliuką, paėmė hantelį, nusuko svarmenis ir, nuėjęs į kambarį, kuriame nusisukęs miegojo sūnus, ne mažiau 8 kartų smūgiavo jam į galvą. Nusikaltimo darymo metu kaltinamajam nebuvo pagrindo staiga labai susijaudinti dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų.

Kaltinamojo padarytas nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas, nes faktinėmis bylos aplinkybėmis nenustatyta, kad 2010-02-18 ar 19 dienomis grėsė pavojus kaltinamojo gyvybei ar sveikatai. Kaltinamasis žinojo nukentėjusiojo elgesį, jo agresyvumą, ypatingai vartojant alkoholį, tačiau nors nukentėjusiojo agresyvumas buvo akivaizdus, nesiėmė būtinų saugumo priemonių dėl medicininės pagalbos sūnui suteikimo.

Bausmės skyrimo motyvai, kiti klausimai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą, kas sukėlė neatstatomas pasekmes visuomenei.

Kaltinamasis V. V. praeityje neteistas/1t. b.l. 144/, administracine tvarka nebaustas /1t. b.l.145/, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas /1t. b.l. 147/, yra Vidaus reikalų sistemos pensininkas/2t. b.l.24/, rūpinasi sūnumi A. kuris yra dieninio skyriaus studentas /2t. b.l. 22/.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-50, nustatyta, kad V. V. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuojama situacinė depresinė reakcija. Jis nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, galėjo ir gali suprasti savo veiksmus, neturėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu.

Šiuo aktu taip pat konstatuota, kad V. V., gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju E. V., buvo ilgalaikėje psichotraumuojančioje situacijoje. Ji kilo dėl sūnaus E. agresyvaus, nekoreguojamo elgesio tėvo atžvilgiu. Tai sąlygojo emocinės įtampos kumuliaciją. V. V. individualios psichologinės savybės kaip neryžtingumas, uždarumas, padidintas jautrumas, polinkis gyvenimiškas problemas pergyventi kaip vidinį konfliktą, sunkumai priimant konstruktyvius sprendimus frustruojančiose situacijose sąlygojo psichotraumuojančios situacijos išgyvenimą pagal „kentėjimo“ psichologinį mechanizmą ir įtakojo emocinės įtampos augimą. Tiriamojo bandymai susidoroti su situacija, rasti iš jos išeitį (asmeninės konsultacijos su gydytojais, išėjimas iš namų, bandymas gražiuoju kalbėti su sūnumi) nevedė prie konfliktinės situacijos realaus sprendimo. V. V. išreikšta emocinė įtampa pasireiškė pažemintu nuotaikos fonu, pastoviu baimės jausmu, kaltės jausmu bei nerimastingu laukimu (anot artimųjų, tiriamasis buvo užsiminęs, kaip elgtis, jei su juo kas atsitiktų). 2010 m. vasario 18 d. bei 19 d. nukentėjusiojo E. V. agresyvūs veiksmai bei psichologinis teroras tėvo atžvilgiu tęsėsi, tai įtakojo tiriamojo tolimesnį emocinės įtampos augimą, tai sustiprino baimės jausmą, apdidėjo nerimastingumas. V. V. jautė, kad nėra išeities iš susidariusios situacijos, išgyveno objektyvų beviltiškumą. Aukštos emocinės įtampos fone eiliniai nukentėjusiojo veiksmai tiriamojo atžvilgiu bei nepriimtinas elgesys sąlygojo V. V. afektinio protrūkio kylimą (pagal „paskutinio lašo“ principą). Afektinis protrūkis buvo lydimas dalinio sąmonės susiaurėjimo su suvokimo fragmentiškumu, elgesio valingos reguliacijos sutrikimu – savo veiksmų kontrolės ir prognozės sutrikimais. Postafektinė fazė pasireiškė fizine ir psichine astemija su bejėgiškumu, tik daliniu įvykio suvokimu bei daline įvykio amnezija. Nusikaltimo padarymo metu tiriamasis buvo fiziologinio afekto būsenoje apie tai liudija tipiška trijų dalių emocinės reakcijos vystymosi dinamika. V. V. individualūs psichologiniai ypatumai taip pat turėjo įtakos inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu.

V. V. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenoje ir ši būsena turėjo įtakos jo elgesiui/1t. b.l.170-174/.

Kaltinamojo V. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis atvirai prisipažino, padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi ir pergyvena, padėjo išaiškinti nusikaltimą, pats pranešdamas policijai, detaliai nurodydamas nusikaltimo faktines aplinkybes, ką patvirtina tarnybinis pranešimas/1t. b.l. 1, 4/, atviro prisipažinimo pareiškimai /1t. b.l.109-110/, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas/ 1t. b.l.126-130/.patvirtino nukentėjusysis G. V., liudytojai A. V., T. V., T. L.. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta LR BK 59 str. 1d.2p.

Byloje nustatytos nukentėjusiojo E. V. gyvenimo ir elgesio būdo faktinės aplinkybės/kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, pažyma apie jo psichinės sveikatos būklę/ bei kaltinamajam atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas dėl jo psichinės būsenos yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai ,kad nusikaltimą sūnaus atžvilgiu jis padarė dėl psichinės prievartos/ nepašalinant baudžiamosios atsakomybės/ - LR BK 59str. 1d.5p.

Psichologinė prievarta – tai grasinimai naudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą. Kaip nustatyta liudytojų parodymais, nukentėjusysis ilgą laiką terorizavo artimuosius, grasino fiziniu susidorojimu, padegimu/paleisti dujas / ir kt. Kaltinamajam dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Vertinant šią aplinkybę, būtina atsižvelgti, kad poveikis asmeniui gali būti daromas ir tais atvejais, kai prievarta taikoma ne tik prieš kaltininką, bet ir jam artimų žmonių atžvilgiu/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1999-12-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“/.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustato.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajam V. V. atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį/ padarytas labai sunkus nusikaltimas, pasekmės neatstatomos/, į kaltės formą / tiesioginė neapibrėžta tyčia/ , į kaltinamojo asmenybę/ teigiama, teisiamas pirmą kartą, socialiniai ryšiai teigiami, nusikaltimą padarė fiziologinio afekto būsenoje, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui/, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina švelnesnė, negu įstatymu numatyta ,laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 129 str. 2d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų. Byloje nustatytų išskirtinų aplinkybių visuma mažina kaltinamojo asmenybės pavojingumą, rodo veikos situacinį pobūdį, todėl BK straipsnyje numatyta švelniausia bausmė kaltinamajam yra per griežta ir bausmės paskirtis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę./Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis 2K-7-428/2010/. Sąlygos, numatytos LR BK 62 str. 1d. yra : kaltinamasis tuojau pat ,savo noru pranešė policijai apie padarytą nusikaltimą; nuoširdžiai gailisi, pergyvena bei padėjo išaiškinti nusikaltimą; yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžintini pagal priklausomybę bei sunaikintini.

Vadovaujantis LR BK 66 str. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas kaltinamajam įskaičiuotinas į bausmės atlikimą.

Piniginis užstatas grąžintinas jo davėjui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297-299, 301305,307-308 str., LR BK 66 str.

nusprendžia:

V. V., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.3p. ir taikant LR BK 62str.1d., nuteisti laisvės atėmimu 4 /ketveriems/ metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-02-19 iki 2010- 05-17 /1t. b.l. 108, 140-141/.

Kardomosios priemonės – užstato- nekeisti iki nuosprendžio vykdymo, po to panaikinti ir užstatą 10 000litų grąžinti jo davėjui G. V../1t. b.l.139-141/.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

V. V. drabužius – grąžinti jam;

hantelinį grifą ir E. V. drabužius, kaip beverčius - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.