Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo

- BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmės paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. G. ir M. T. solidariai priteista 3782 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B.. Be to, iš nuteistųjų D. G. ir M. T. priteista po 44 750 Lt, o iš nuteistosios J. G. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B.. Iš nuteistųjų D. G. ir M. T. priteista po 9750 Lt, o iš nuteistosios J. G. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. B.. Taip pat nuspręsta išieškoti iš nuteistųjų D. G. ir M. T. po 1728,90 Lt, o iš nuteistosios J. G. 500 Lt proceso išlaidų valstybei.

Šioje byloje taip pat nuteisti M. T. pagal BK 129 str. 1 d. bei BK 178 str. 1 d. ir J. G. pagal BK 140 str. 1 d., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už nužudymą, vagystę ir neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

D. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo 15 d., 22 val., iki 16 d., 1 val., tiksliau nenustatytu laiku, H. B. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su R. V. metu, bendrais veiksmais ir M. T., tyčia, suduodami nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į nugarą, šonus, sėdmenis, kojas, rankas, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose ir sukėlė jam fizinį skausmą. Po to bendrais veiksmais su M. T., tyčia suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip trylika smūgių į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam R. V. lokalią kraujosruvą galvos smegenų žievėje kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkias kraujosruvas smegenų kamiene, pailgose smegenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant beveik visą kairį pusrutulį bei pereinant į pamatines skiltis, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kaktos dešinėje, dešiniajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kaktos vidurinėje dalyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio momens srityje ir muštinę žaizdą pakaušio srityje. To pasekoje dėl galvos smegenų sumušimo (lokalios kraujosruvos smegenų žievėje, kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant visą kairį galvos smegenų pusrutulį, galvos traumos, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jo mirtį, t. y. nukentėjusįjį R. V. tyčia nužudė.

Be to, D. G. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietoje, bendrais veiksmais su ir M. T., iš nukentėjusiojo R. V. drabužių pagrobė svetimą turtą – R. V. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E 1150“, kurio vertė 100 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J700“, kurio vertė 230 Lt, piniginę, kurios vertė 20 Lt, ir joje buvusius 50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 400 Lt turtinę žalą.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietoje, pagrobdamas iš nukentėjusiojo R. V. piniginės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - SEB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelę „Visa electron“ Nr. 4797 0971 6032 8428, išduotą R. V. vardu, ir iki 2010 m. birželio 16 d., 13.20 val., ją neteisėtai laikė savo drabužių kišenėje.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos ir nuteistojo D. G. apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė bei nukentėjusiosios A. B. ir D. B. nuteistojo D. G. ir jo gynėjos apeliacinius skundus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. G. kaltu. Pripažintos įrodytomis D. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. Kad D. G., veikdamas bendrininkų grupe, nužudė R. V., pagrobė šio nukentėjusiojo turtą ir kad neteisėtai disponavo pagrobta elektronine mokėjimo priemone, patvirtina paties nuteistojo D. G., kitų nuteistųjų M. T. ir J. G., nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados, taip pat kiti išnagrinėti, nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai.

Šioje byloje taip pat nuteisti M. T. ir J. G., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Nuteistasis D. G. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose D. G. kaltės ir jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, apeliantai prašo tik sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pats nuteistasis D. G. savo skunde nurodo dar ir apie tai, kad jo padarytam nusikaltimui yra neadekvatus priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegija vadovaujasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis ir bylą bei nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo D. G. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose dėstomus argumentus kolegija atmeta, nes jie neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįsti.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad bausmių skyrimo D. G. motyvai yra išdėstyti, šie motyvai išsamūs, todėl teismas, surašydamas nuosprendį, BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimų nepažeidė.

Skiriant bausmes D. G. teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o taip pat ir BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 str.).

Pirmiausia teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai išsprendė D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad niekur nesislapstė ir apie padarytus nusikaltimus iš karto pranešė pareigūnams. Tuo tarpu jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad D. G. dar ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei joje dalyvavusius asmenis, prašo tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Išnagrinėtais įrodymais byloje nustatyta, kad D. G., veikdamas bendrininkų grupe su M. T., sumušdami R. V. jį nužudė. Išgertuvių metu pradėję nukentėjusįjį mušti namo viduje, po to mušė jį ištempę į sodybos kiemą, o po to ir į kieme esančią lauko virtuvę. Ten palikę nukentėjusįjį sumuštą ir sunkiai sužalotą, nuteistieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, patys grįžo į namo vidų ir iki ryto miegojo, kol jau negyvą R. V. surado kiti išgertuvėse dalyvavę asmenys, kurie iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nuteistuosius iš karto sulaikė nusikaltimo vietoje. Galima sutikti su tuo, kad šiuo atveju D. G. iš nusikaltimo įvykio vietos specialiai nepabėgo, nesislapstė, tačiau tai pirmiausia paaiškinama jo girtumu. Kita vertus, jau aptartos aplinkybės visiškai paneigia nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad jis tariamai pats pranešė pareigūnams apie padarytus nusikaltimus. Iš bylos taip pat matosi, kad ne tik D. G., bet ir M. T. bei J. G., po jų sulaikymo tikrai pripažino savo kaltę, prisipažino kaltais ir pripažino esmines nusikalstamų veikų aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau ir šioje dalyje pažymėtina, jog nuteistųjų prisipažinimas faktiškai buvo nulemtas to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau tą pačią nuteistųjų sulaikymo dieną išaiškino ir padarytas nusikalstamas veikas, ir jų padaryme dalyvavusius asmenis. Nužudytas R. V. su akivaizdžiais fizinio smurto panaudojimo pėdsakais buvo surastas nusikaltimo vietoje, ten pat sulaikyti D. G., M. T. ir J. G., tuo tarpu kiti išgertuvėse dalyvavę ir apklausti asmenys iš karto parodė apie tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis sumušė nukentėjusįjį ir jį nužudė. Iš bylos taip pat matosi, kad nors ir neneigdamas savo kaltės, D. G. parodymus keitė, dalį savo kaltės bandė suversti J. G., teisme pats pripažino kad melavo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. Dėl viso to daryti išvadą, kad D. G. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis nėra jokio pagrindo. Pažymėtina dar ir tai, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Šioje nutartyje jau aptartos bylos aplinkybės visiškai paneigia apeliantų argumentus apie tai, kad D. G. tariamai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, jog teismas padarė išvadą, kad D. G. pripažino faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi ir tai jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dar kartą nustatinėti tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę bet kuriuo atveju nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmes ir taikant D. G. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, ir apie tai taip pat pažymėta skundžiamame nuosprendyje. Jokių kitų šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugiau nėra, tačiau teismas visiškai pagrįstai pripažino ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: tai, kad nužudymą ir vagystę D. G. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad visus tris nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors D. G. parodė, kad supyko ant R. V. dėl jo pasakojimų apie tariamus intymius santykius su nuteistojo močiute ar motina, akivaizdu, kad konflikto ir fizinio smurto panaudojimo pagrindine priežastimi buvo būtent D. G. apsvaigimas nuo alkoholio, paprastas girtumas, ir to neneigia pats nuteistasis.

Gynėjos apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas skiriant bausmę nesilaikė BK 61 str. 1 d. reikalavimų, irgi nepagrįsti, nes skundžiamame nuosprendyje paminėtas ir pats BK 61 straipsnis, ir išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, iš kurių matosi, kad buvo atsižvelgta ir į nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančią, ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vertinant šių aplinkybių skaičių ir kiekvienos jų reikšmę, pirmiausia pažymėtina, kad nustatyta tik viena D. G. atsakomybę lengvinanti ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, abi atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal savo reikšmę skiriant bausmę tikrai nusveria vienintelę atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad teismas, vadovaujantis BK 61 str. 2 d. reikalavimais, skiriamos bausmės dydį nustatė ne tik įvertinęs D. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkiančias aplinkybes, bet ir atsižvelgęs į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, taip pat atsižvelgiant į kaltininko asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Visi nusikaltimai tyčiniai ir baigti. Padaręs nužudymą ir atėmęs gyvybę R. V., nuteistasis padarė ypatingai didelę žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei, šio nusikaltimo padariniai jau neatstatomi. Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. V. daugiau smūgių sudavė kitas nuteistasis M. T., tačiau D. G. vaidmuo nužudyme irgi jokiu būdu ne antraeilis. D. G. ne tik matė M. T. veiksmus ir jiems pritarė, tačiau ir pats aktyviai dalyvavo nusikaltimo padaryme, gulintį nukentėjusįjį spardė, rankomis sudavė jam smūgius į galvą, o nukentėjusysis mirė nuo abiejų nuteistųjų jam padarytų galvos sužalojimų visumos. Tai patvirtina, kad D. G. buvo aktyvus nužudymo bendravykdytojas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji nesiekė nukentėjusiojo mirties ir kad jie R. V. nužudė veikdami netiesiogine tyčia. Tačiau vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota labai daug smūgių, jis buvo mušamas rankomis ir spardomas kojomis. Pradėję jį mušti namo viduje, po to nuteistieji su pertraukomis naudojo fizinį smurtą ištempę R. V. į sodybos kiemą, o dar po to į lauko virtuvę. Fizinio smurto vartojimas truko ilgą laiką, o po to, M. T. užpylus ant nukentėjusiojo kibirą vandens, nuteistieji paliko jį sunkiai sužalotą ir girti nuėjo miegoti net nebandydami suteikti sumuštam nukentėjusiajam kokią nors pagalbą. Tai rodo jų visišką abejingumą kilsiantiems padariniams. Pažymėtina dar ir tai, kad M. T. mušant nukentėjusįjį, D. G. tuo metu dar ir apžiūrinėjo pagrobtą nukentėjusiojo turtą, mušamo R. V. klausinėjo jo mobilaus ryšio telefono kodo, o nepavykus telefoną įjungti, pats toliau vartojo prieš nukentėjusįjį smurtą. Visos šios aplinkybės rodo padidintą ir nužudymo, ir šį nusikaltimą padariusių nuteistųjų pavojingumo laipsnį.

Skiriant bausmę į nuteistojo D. G. asmenybę irgi jau buvo atsižvelgta. Teismas jau atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nuosprendyje išsamiai aptarė D. G. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadas, įvertino jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, gyvenamosios vietos savivaldybės charakteristiką ir kitus bylos duomenis. Teismo išvada apie tai, kad D. G. iš esmės charakterizuojamas neigiamai, yra pagrįsta.

BK 129 str. 1 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. BK 90 str. 5 d. nurodyta apie tai, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o BK 91 str. 3 d. numatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Teismas D. G. pagal BK 129 str. 1 d. paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal dydį ženkliai neviršija už šį nusikaltimą nepilnamečiui taikomos sankcijos vidurkio. Kitos D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. ir BK 214 str. 1 d., priskiriamos atitinkamai nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Įvertinus tai, kad šias nusikalstamas veikas D. G. padarė R. V. nužudymo metu, teismo sprendimas ir už šiuos nusikaltimus skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, irgi pagrįstas. Be to, pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 214 str. 1 d. paskirtos bausmės artimesnės sankcijų žemutinėms riboms, o skiriant galutinę subendrintą bausmę jos buvo apimtos griežčiausia pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausme.

Įvertinus visas jau aptartos bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Šios bausmės atitinka padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę, taip pat jos neprieštarauja BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai, taip pat ir teisingumo principui. Todėl D. G. paskirtas bausmes sušvelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas tariamai neadekvatus jo padarytam nusikaltimui. Šį apelianto argumentą kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad nukentėjusiosios A. B. ir D. B. (nužudytojo motina ir sesuo) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų asmenų A. B. 90 000 Lt, o D. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Patekinęs šį civilinį ieškinį teismas priteisė iš D. G. ir M. T. po 44 750 Lt, o iš J. G. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. B., taip pat atitinkamai po 9750 Lt iš D. G. bei M. T. ir 500 Lt iš J. G. neturtinės žalos atlyginimo D. B.. Ši nuosprendžio dalis kelia kai kurių abejonių. Pirmiausia abejonių kyla dėl to, kad dalis neturtinės žalos atlyginimo buvo priteista ir iš J. G., kuri buvo nuteista ne už nužudymą, o tik pagal BK 140 str. 1 d. Be to, teismas nemotyvavo savo sprendimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dalimis, o ne solidariai iš nusikaltimą bendrai padariusių asmenų. Vis dėlto, taisyti šiuos nuosprendžio trūkumus ir dėl to keisti nuosprendį šiuo atveju nėra pagrindo. Kolegija vadovaujasi jau paminėtomis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš nuteistosios J. G., tų pačių sumų priteisimas iš kitų nuteistųjų, taip pat ir sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų nužudymą padariusių nuteistųjų, šiuo atveju, nepalengvintų, o gal ir pablogintų paties apelianto nuteistojo D. G. padėtį. Kita vertus, šios nuosprendžio dalies D. G. neginčija ir savo skunde, jame apeliantas suformulavo tik prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Tuo tarpu pats nuteistojo argumentas apie tai, kad priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir neadekvatus padarytam nusikaltimui, yra nepagrįstas. Iš nuosprendžio matosi, kad sprendimą dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo teismas išsamiai motyvavo. Nukentėjusiosios A. B. ir D. B. yra artimosios nužudytojo giminaitės, todėl nėra jokių abejonių, kad nužudę R. V. nuteistieji joms sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Akivaizdu, kad abiem nukentėjusiosioms buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, tai nuosprendyje išsamiai aptarta ir su teismo išvadomis kolegija sutinka.

Iš bylos matyti, kad šiuo metu nuteistasis D. G. pinigų arba kitokio turto, iš kurio galėtų atlyginti iš jo priteistą žalą, neturi. Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalą padariusios asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuteistasis D. G. yra jauno amžiaus, atlikęs bausmę jis galės įsidarbinti, uždirbti ir įgyti turto, todėl turės galimybę ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad priteisto iš nuteistųjų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka jau susiformavusią teisminę praktiką, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažinti nukentėjusiosioms priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. G. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.