Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-3308-562/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-23
Bylos Nr.: Ik-3308-562/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01493-2010-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: A. M., A.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.5Proceso dalyvių prašymai
37.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3308-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01493-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 37.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovei advokatei A. Puzinienei, atsakovo atstovei R. Romančikienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. ( A.) M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. ( A.) M. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-4, prašydamas panaikinti 2011-06-20 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/4-l)-3I-435(00199) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą bei priimti naują sprendimą. Skunde aiškinama, kad sprendime, vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 50 str. 1d. 2 ir 7 punktais buvo nuspręsta panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., išduotą leidimą laikinai gyventi LR (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011-11-116. Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu. Ginčijamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimuose teigiama, kad buvo patikrintos visos įmonės, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes jų Migracijos duomenimis šiuo adresu yra 54, be to, šiuo adresu savo gyvenamoje vietą yra deklaravę 13 asmenų. Tokie duomenys atsakovui sukėlė įtarimus, kad įmonės gali būti fiktyvios, pagrindinis užsieniečių tikslas nėra darbas šiose įmonėse. Nurodytu adresu A. M. įregistravo savo įmonę „Odor‘‘, taip pat deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Šiuo adresu pareiškėjas neįregistravo šios įmonės, nes įmonę ne pats atidarė, o įsigijo jau įregistruotą įmonę šiuo adresu, nusipirkdamas jos akcijas pagal 2010-07-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Šią įmonę įsteigė ir įregistravo UAB „Finatra‘‘, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir kurios pagrindinės veikla yra naujų įmonių steigimas bei buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Atsižvelgiant į tai, kad įsigijus UAB „Odor‘‘ akcijas - 2010-07-15 d. su UAB „Finatra‘‘ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o pagrindinei veiklai, t.y. aplinkos tvarkymo/apželdinimo ir konsultavimo klausimais vystymui nereikalinga stacionari darbo vieta - bendrai buvo nuspręsta, kad visa korespondencija tinkamai gali tinkamai pasiekti ir per pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „Finatra‘‘, kurios vadovas P. K. yra patalpų savininkas. Įmonės buhalterinė apskaita vedama, pateikiamos visos pagal finansinę atskaitomybę privalomos ataskaitos, visa korespondencija pareiškėją visada pasiekia, todėl jokie nauji duomenys apie juridinio asmens buveinę registrų centrui nebuvo pateikti. Atsakovas teigia, kad jis patikrino „fiktyvias‘‘ įmones, tačiau iš sprendimo turinio nežinoma kokie darbuotojai atliko šį patikrinimą, ar patikrinimo faktas fiksuojamas. Įmonė negavo jokio pranešimo apie vykdomą patikrinimą ir nedalyvavo 2011-04-12 Migracijos valdybos darbuotojų vykdomame patikrinime. Patikrininio metu apklausta gyvenamojo namo bendraturtė D. K., kurios paaiškinimai neužfiksuoti arba nepateikti kaip priedas, ji nėra įmonės darbuotoja, todėl apie UAB „ODOR‘‘ vykdomą veiklą pašalinis asmuo nieko negali paaiškinti, o išjos paaiškinimų padaryta išvada, kad UAB „ODOR‘‘ nevykdo veiklos yra visiškai nepagrįsta. Atsakovui iškilus abejonėms, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam, pateikti rašytinius įrodymus: sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus pinigų priėmimo kvitus, finansines ataskaitas ir kt. įrodymus, patvirtinančius, kad gyvena ir dirba Lietuvoje, nes pagal LR Viešojo administravimo Įstatymo 8 str. 1d. bet kurios įstaigos ar institucijos priimamas „sprendimas‘‘ turi būti surašomas ne tik paminint teisinį pagrindą, bet ir objektyviai išnagrinėjus konkrečias faktines aplinkybes bei nurodant motyvus. Gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, buvo svarbu išspręsti organizacinius bendrovės veiklos klausimus, nes vystomam verslui - aplinkos tvarkymui, apželdinimo darbams yra būdingas sezoniškumas, todėl ne sezono metu siekiama sudaryti ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, o sezono metu jas vykdyti. Atitinkamai į paminėtą sezoniškumą yra gaunamos pajamos, pagal gaunamas pajamas mokamas darbo užmokestis. Šiuo metu yra pasirašytos įvykdytos ir vykdomos paslaugų teikimo sutartys: 2011-01-03d., 2011-04-04, 2011-04-04, 2011-04-28, 2011-05-02d., 2010-07-09, gaunamos pajamos (pridedami pinigų mokėjimo kvitai), vedamos derybos su kitais potencialiais klientais. Bendrove neturi samdomų darbuotojų, todėl visos sudarytos sutartys yra vykdomos tik pareiškėjo asmens pastangomis. Atsakovei net nepranešus apie vykdomą patikrinimą ir 2011-06-20d. sprendimu nusprendus panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra daroma žala juridinio asmens reputacijai, nes teikiamos paslaugos yra asmeninio pobūdžio, kyla reali žala juridiniam asmeniui, nes pagal Sutarčių 5.2.p. juridiniam asmeniui iškils mokėtinų netesybų ir užsakovų patirtų nuostolių atlyginimo klausimai. LR įstatymuose nėra apibrėžta kas tai yra „fiktyvi įmonė‘‘, teoriškai „fiktyviomis įmonėmis‘‘ įprasta vadinti įmones, kurios: įregistruotos panaudojus suklastotus dokumentus; įregistruotos neteisėtai panaudojus prarastus asmenų dokumentus; įregistruotos pasinaudojus statytinių asmenų (paprastai asocialių) tapatybe; neįregistruotos įmonių rejestre (naudojamasi išgalvotais rekvizitais); prisidengusios įregistruotų įmonių vardu (naudojasi įregistruotų įmonių rekvizitais); veikiančios likviduotų įmonių vardu. Nė vienam iš apibrėžtų teorijoje kriterijų UAB „ODOR‘‘ negali būti priskirta, ji nevengia mokėti mokesčius, šiuo metu nėra skolinga nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei VSDFV „Sodrai‘‘. Pagal LR Viešojo administravimo įstatyme pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą tai yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui, kurį priimant pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, t.y. visi subjekto veiksmai turi būti oficialūs ir nešališki. Akivaizdu, kad priimant sprendimą, atsakovas pažeidė LR Viešojo įstatymo vieną iš pagrindinių principų - objektyvumo principą, netinkamai įvykdė administracinę procedūrą, nes nesilaikė įstatymo 30 str. keliamų reikalavimų, t.y. prireikus patikrinti faktinius duomenis vietoje -nepranešė apie patikrinimo laiką nei fiziniam, nei juridiniam asmeniui, neužfiksavo faktinių duomenų akte, kuris būtų tikrintojų pasirašytas. Atsakovo atlikti veiksmai neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą ir veiksmus nepagrįstais ir neteisėtais ir juos panaikinti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. lp. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 22-27) atsakovas paaiškino, kad 2010 m. liepos 16 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Odor‘‘, įregistruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas ir vadovas, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą. 2010 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą), priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Šio sprendimo pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2011-11-11. 2011 m. kovo 18 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius įpareigojo Vilniaus pskrities VPK Migracijos valdybą patikrinti įmones, registruotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadangi, Migracijos departamento Imigracijos skyriaus duomenimis, minėtu adresu įregistruotos 54 įmonės, be to, tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę 13 asmenų. Taigi kilo įtarimų, kad gali būti fiktyvios įmonės, o pagrindinis užsieniečių tikslas nėra darbas šiose įmonėse, o tik galimybė gauti leidimą laikinai gyventi. Nurodytu adresu pareiškėjas įregistravo savo įmonę ,,Odor‘‘, taip pat deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. 2011 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos darbuotojos, vykdydamos minėtą Migracijos departamento imigracijos skyriaus nurodymą nuvyko į įmonės registracijos vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu namuose buvo šio gyvenamojo namo bendraturtė D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad jos vyras ir namo bendraturtis P. K. šiose patalpose konsultuoja įmonių vadovus, bet nė viena iš čia įsteigtų įmonių avo veiklos šiuo adresu nevykdė ir nevykdo, nuolatinių darbo vietų niekas neturi, jokių verslo usitikimų neorganizuoja, iškabų, kuriose būtų nurodyti bendrovių pavadinimai, nėra. Be to, ji pažymėjo, kad name yra svečių kambarys, kuriame apsistoja užsieniečiai, kai atvyksta į Lietuvą. Jie čia atvyksta tik 1-2 dienoms, sutvarkyti verslo reikalų ir apsilankyti pas gydytojus, bet nuolat niekas negyvena. Taigi atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas deklaruotu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), negyvena, jo įmonė „Odor‘‘ veiklos šiuo adresu taip pat nevykdo. Vadinasi, jo pateikti uomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Vienas iš šių pagrindų būtent ir yra duomenų neatitinkančių tikrovės pateikimas. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vykdyti įmonės veiklą jos registracijos adresu ar gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pasakytina, kad pagal statymą viena iš būtinų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų - užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ir panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta varka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad šia imperatyvia norma pirmiausia siekiama teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikti tik tiems užsieniečiams, kurie iš tikrųjų gyvens atitinkamose gyvenamosiose patalpose, t. y. siekiama, kad užsieniečiai Lietuvoje negyventų kaip asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Be to, šia teisės norma siekiama užtikrinti užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę. Duomenys apie užsieniečių gyvenamąją vietą įrašomi į valstybės registrus - Gyventojų registrą, Užsieniečių registrą. Duomenis apie užsieniečių gyvenamąją vietą gauna ir kiti valstybės registrai. Vienas iš Įstatymo nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų - užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. įregistruoja įmonę Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas. Norint Lietuvoje užregistruoti įmonę, būtina registruoti duomenis apie buveinę - vietą, kurioje yra nuolatinis jos valdymo organas, šiuo atveju vadovas. Ši nuostata taip pat skirta užsieniečių kontrolei Lietuvos Respublikoje užtikrinti, t. y. nustatyti, ar užsieniečio įregistruota įmonė tikrai :gzistuoja, ar ji vykdo realią veiklą. Tuo tarpu tais atvejais, kaip kad ir nagrinėjamu atveju, kai užsieniečiai pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis yra nežinoma, kur iš tikrųjų gyvena minėti užsieniečiai, kur jų įmonių tikrosios buveinės, o duomenys apie šių užsieniečių gyvenamąją vietą bei apie jų įmonių buveines valstybės registruose yra neteisingi. Informuoja, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius patikrino duomenis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje apie pareiškėjo darbo užmokestį. Paaiškėjo, kad už 2010 m. rugpjūčio mėnesį jis gavo 1052,73 Lt, už 2010 metų rugsėjo-spalio mėnesius-po 800 Lt, už 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesius ir už 2011 m. sausio-kovo mėnesius - po 48, 00 Lt, už 2011 m. balandžio mėnesį - 800 Lt. Taigi iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 3692,73 Lt. Pažymėtina tai, kad UAB „Odar‘‘ įgaliotas atstovas P. K. 2010-07-15 tarpininkavimo rašte nurodė, jog pareiškėjas dirbs įmonėje direktoriumi, o jo darbo užmokestis šioje įmonėje bus 1052, 73 Lt, tai buvo nurodyta ir pateiktoje darbo sutartyje. Vadinasi, pareiškėjui už vieną darbo dieną vidutiniškai turėjo būti mokamas 60 Lt., darbo užmokestis. Atsižvelgiant į pareiškėjui per 9 mėnesius realiai išmokėtą darbo užmokestį, t. y. 3692,73 Lt., pareiškėjas per 9 mėnesius (vidutiniškai 270 kalendorinių dienų, 210 darbo dienų) dirbo tik 61 dieną. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo įmonė „Odor‘‘ nevykdo realios veiklos, ir kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas vykdant įmonės veiklą.Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos pobūdį - aplinkos tvarkymas/apželdinimas - bei į tai, kad pareiškėjui lapkričio-kovo mėnesiais buvo mokamas tik 48, 00 Lt. mėnesinis darbo užmokestis, kai tuo tarpu rugpjūtį jis gavo 1052,73 Lt, rugsėjį-spalį - 800 Lt, š. m. balandį - vėl 800 Lt, darbo užmokestį, teigtina, kad jo veiklai būdingas sezoniškumas (to neneigia ir pats pareiškėjas). Atitinkamai ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje vykdant įmonės veiklą nėra būtinas.Pabrėžtina, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, Įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo įmonė realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, jo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą, UAB „Odar‘‘ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietis negyvena deklaruotu adresu Lietuvoje, negauna atlyginimo, kuris nurodytas darbo sutartyje. Vadinasi, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti naikinamas esant net dviem Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams: 1.) jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis - įmonė registruotu adresu veiklos nevykdo, pareiškėjas negyvena deklaruotu adresu, žinodamas, kad jo darbo užmokestis priklausys nuo sezoniškumo, t. y. ne visais metų laikais jo pajamos bus vienodos (tai patvirtina pats pareiškėjas savo skunde), pareiškėjas sudarė darbo sutartį, kurioje nurodytas fiksuotas darbo užmokestis (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2. jis realiai nevykdo deklaruotos veiklos - UAB „Odar‘‘nurodytu adresu buveinės neturi, pareiškėjas net 5 mėnesius iš eilės gavo tik 48, 00 Lt, mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjo nuolatinis (ištisus metus) buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-06-20 sprendimu Nr. ( 15/4-1)3I-435 )( 00199) panaikino Rusijos Federacijos piliečiui A. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2011-11-11.( b.l. 5-6).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011-06-20 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/4-l)-3I-435(00199) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą bei priimti naują sprendimą, nurodant, kad ginčijamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 16 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei duomenis, patvirtinančius teisę gauti šį dokumentą (b.l.69-72). 2010 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą), priėmė 2010 m. spalio 20 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Šio sprendimo pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas, galiojantis iki 2011-11-11, laikinai gyventi (b.l.104 ).

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką nustatančio bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1d.5 p. nuostatas leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio nuostatos detalizuojamos Įstatymo 45 straipsnyje, nustatančiame, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą; yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą. 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. Minėta tvarka nustatyta Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu, patvirtintu LR vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, kurio atskiri skyriai nustato prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą (II. skyrius), priėmimą (III. skyrius), nagrinėjimą (IV. skyrius), sprendimo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą bei šio leidimo panaikinimą (VI. skyrius) ir t. t. Šio aprašo 17 punktas (2009-05-29 redakcija), įtvirtinantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinančius dokumentus, numato, kad LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies nurodytą pagrindą patvirtina : kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir yra šios įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos registracijos pažymėjimas, įstatai ar nuostatai ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas ir vadovas; kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės savininkas, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą (dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas arba darbo sutartis); kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra šios įmonės bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą (darbo sutartis);. kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės vadovas (Tvarkos 17.17.1.-17.17.4 p.).

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas leidimas laikinai gyventi panaikinimas, jei nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas leidimas panaikinamas paaiškėjus, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos panaikino leidimą laikinai esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams: jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis - įmonė registruotu adresu veiklos nevykdo, pareiškėjas negyvena deklaruotu adresu, žinodamas, kad jo darbo užmokestis priklausys nuo sezoniškumo, t. y. ne visais metų laikais jo pajamos bus vienodos (tai patvirtina pats pareiškėjas savo skunde), pareiškėjas sudarė darbo sutartį, kurioje nurodytas fiksuotas darbo užmokestis (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jis realiai nevykdo deklaruotos veiklos - UAB „Odar" nurodytu adresu buveinės neturi, pareiškėjas net 5 mėnesius iš eilės gavo tik 48, 00 Lt., mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjo nuolatinis (ištisus metus) buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą -pareiškėjo veikla yra sezoninė (50 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyriaus duomenimis, kad adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, įregistruotos 54 įmonės, be to, tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę 13 asmenų. Nurodytu adresu A. Mironenko įregistravo savo įmonę „Odor", taip pat deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje; Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos darbuotojoms 2011 m. balandžio 12 d. nuvykus į įmonių registracijos vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu namuose buvo šio gyvenamojo namo bendraturtė D. K., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis ir namo bendrasavininkas P. K. šiose patalpose konsultuoja įmonių vadovus, bet nė viena iš čia įsteigtų įmonių savo veiklos šiuo adresu nevykdė ir nevykdo, nuolatinių darbo vietų niekas neturi, taip pat ji pažymėjo, kad name yra svečių kambarys, kuriame apsistoja užsieniečiai, kai atvyksta į Lietuvą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis A. M. 2010 m. rugpjūčio mėnesį jis gavo 1052,73 Lt darbo užmokestį, 2010 metų rugsėjo-spalio mėnesiais - po 800 Lt, 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ir 2011 m. sausio-kovo mėnesiais - po 48, 00 Lt; 2011 m. balandžio mėnesį - 800 Lt. Atsakovas įvertinęs šias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, UAB „Odor“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienio pilietis.

Pareiškėjas nurodo, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas neapklausė pareiškėjo bei nesuteikė galimybės pateikti rašytinius įrodymus: sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus pinigų priėmimo kvitus, finansines ataskaitas ir kt. įrodymus, patvirtinančius, kad gyvena ir dirba Lietuvoje.

Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 ( 2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisingumo teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę ( pvz. teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimas Distilerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministro delle Finanze ( C-395/00), 51 p.). Kartu pažymėtina, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009).

Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad sprendimas priimtas išsamiai ištyrus nagrinėjamo ginčo aplinkybes, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas iki ginčijamo sprendimo priėmimo neapklausęs pareiškėjo dėl su ginčijamo sprendimo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių, neužtikrino, kad sprendimas būtų priimtas tik visapusiškai įvertinus visas reikšmingas dėl pareiškėjo vykdomoms Lietuvos Respublikoje veiklos aplinkybes, tuo labiau, kad pareiškėjas ginčijant sprendimą teisme pateikė su nagrinėjamu ginču susijusius duomenis, kurie nebuvo atsakovo įvertinti sprendžiant išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Finatra“, atstovaujama bendrovės direktoriaus P.K., 2010-07-12 įsteigė UAB „Odor“ (b.l.8-17).Akcijų pirkimo-pardavimo 2010-07-15 sutarties pagrindu UAB „Finatra“ pardavė A.M. 100 vnt. parastųjų vardinių UAB „Odor“ akcijų (b.l.24-25). Pareiškėjas pateikė UAB „Odor“, atstovaujamos bendrovės direktoriaus A.M., ir UAB „Finatra“ sudarytą 2010-07-15 paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Finatra“ įsipareigojo teikti UAB „Odor“ buhalterinės apskaitos paslaugas, atlikti finansinius pavedimus, rengti veiklai būtinus dokumentus, pagal atskirus įgaliojimus atstovauti UAB „Odor“ visose institucijose, įstaigose, organizacijose (B.l.26,27). Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus 2011-09-09 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2010-07-15 iki 2011-09-09, patvirtina, kad UAB ,, ODOR‘‘ 2010-07-15-2010-12-31 sumokėjo 1940, 74 lt socialinio draudimų įmokų, 2011-01-01-2011-08-31 sumokėjo 2558,72 Lt socialinio draudimų įmokų( b.l. ), pažyma apie UAB ,, Odor‘‘ priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2011m. patvirtina, kad pareiškėjas gavo 4864, 00 Lt ( b.l. ), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011-07-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB ,, Odor‘‘ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga ( b.l. ). A.M. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr.1, kurio pagrindu 2010-09-01 pakeista darbo sutartis nustatant darbo užmokesčio dydį 800 Lt ( b.l. ). Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-07-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB ,, Odor‘‘ 2011-07-18 atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir pinigų fondais ( b.l. ).Pareiškėjas skunde nurodo, kad vystomam aplinkos tvarkymo verslui yra būdingas sezoniškumas, todėl ne sezono metu buvo siekiama sudaryti ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, o sezono metu jas vykdyti. Šioms nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas pateikė paslaugų teikimo sutartis, sudarytas laikotarpiu 2011-01-03 iki 2011-05-02 dėl aplinkos apželdinimo darbų ir verslo konsultacijų (b.l.35-53) bei kasos pajamų orderius dėl šių sutarčių pagrindu atliktų apmokėjimų (b.l.54-57). Įvertinus šias ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašomas panaikinti sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriame buvo padarytos išvados, jog pareiškėjas realiai nevykdo veiklos bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota, be to, jį priimant buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, kurios šiuo atveju turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismo nustatytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str.2p., 89 str.1d.3p.).

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo turėtas 1200 Lt teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA – 800 Lt. Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas advokato teisinių paslaugų rūšis.

Byloje pateikti duomenys, detalizuojantys teisinių paslaugų pobūdį, patvirtina, kad 1200 Lt dydžio išlaidos susijusios su teisine pagalba rengiant skundą bei atstovaujant teisme. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, teisėjų kolegijos vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2011-06-20 sprendimą Nr. (15/4-l)-3I-435(00199) ir pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimą dėl A. M.išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo A. M. naudai 1200 Lt atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėArūnas DirvonasRūta Miliuvienė