Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2599-827/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
1-2599-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30414-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
R. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2599-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-30414-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6., 2.12.1.3. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. birželio 18 d., apie 22.32 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje ties pastatu Nr. 387, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,55 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojo R. M. parodymais, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. C. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. 2017 m. birželio 17 d. vakare gėrė degtinę, tiksliai kiekio įvardinti negali, gėrė iki 2017 m. birželio 18 d. 2-3 val., dėl to kitą dieną atsikėlė neišsimiegojęs. Tos pačios dienos vakare buvo Perkūnkiemio mikrorajone, kur buvo atvažiavęs iš vakaro tėvui priklausančiu automobiliu Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ten išgėrė du puslitrinius butelius alaus 5 procentų alkoholio stiprumo, o paskui iškart susiruošė važiuoti namo, sėdo vairuoti automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jo tėvui, bet jis juo nuolat naudojasi, gyvena kartu su tėvu tuo pačiu adresu. Jau po 22 valandos važiuojant Ukmergės gatve ties 387 namu, greta važiavęs policijos patrulių ekipažas jį sustabdė ir patikrino alkotesteriu bei nustatė 1,65 promilių girtumą. Po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas tyrimui jo kraujas. Labai gailisi dėl tokio savo neatsakingumo - kad neblaivus priėmiau sprendimą vairuoti automobilį. sutinka su specialisto išvadoje nurodytu jo kraujo tyrimo rezultatu 1,55 promilių alkoholio. (b.l.29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio pareigose, patruliavo tarnybiniu automobiliu Skoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto numeris 1740. 2017 m. birželio 18 d. apie 22.32 val. patruliavo numatytu maršrutu, automobilį vairavo porininkas. Ties Ukmergės 387 pastebėjo važiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie stovėjo šonu ir kai pravažinėjo vairuotojas iš bendros išvaizdos atrodė kaip išgėręs. Jie nusprendė vairuotoją patikrinti ir automobilį sustabdė naudodami garsinius ir šviesos švyturėlius, vairuotojas iš karto sustojo. Jis išlipo iš automobilio, nuėjo prie Volvo vairuotojo lango, prisistatė, informavo apie sustabdymo tikslą, vairuotojas iš karto pasirodė neblaivus, kalba buvo nerišli, buvo juntamas alkoholio kvapas, tuomet priėjo ir jo porininkas. Vairuotojas pats prisipažino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jie turimu tarnybai išduotu alkotesteriu Alkotest 6810 įvykio vietoje vairuotojui nustatė 1, 65 promilių girtumą, automobilį pagal pakvitavimą perdavė vairuotojo nurodytam asmeniui, o patį vairuotoją savo tarnybiniu automobiliu nuvežė į Vilniaus priklausomybių ligų centrą, ten buvo priduotas vairuotojo kraujas. Vėliau vairuotoją pristatė į Kelių policiją, adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje. (b.l. 15).

2017 m. birželio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5943/2017(01) nurodyta, kad R. C. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,55 promilių etilo alkoholio. (b.l. 12).

Pažymoje iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. C., gim. 1959 m. (b.l. 17).

VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) GLE (1992 m.) kaina Lietuvoje su PVM 680 Eur (b. l. 16).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis R. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 18 d. vairavo tėvui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojo pareigūno R. M. parodymais, alkotesterio rodmenų kvitu, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. C. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 18 d., 23.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,55 promilių etilo alkoholio. Taigi nagrinėjamu atveju R. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis automobilį vairavo, kai nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas.

Kaltinamasis R. C. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau kadangi neturi nuolatinių pajamų, prašo baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laiko tarpui, bei skirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes turi vairuotojo patirties ir nori kuo greičiau susirasti su vairavimu susijusį darbą. (b.l. 42,43).

Kaltinamasis R. C. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2017 m. birželio 18 d. 22.32 val., paleistas 2017 m. birželio 19 d. 12.45 val. (b.l. 19,23)

2017 m. birželio 19 d. nutarimu kaltinamajam R. C. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b.l. 34,36).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo R. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis R. C. yra 34 metų amžiaus, vedęs, nedirbantis (b.l. 40), neteistas (b.l. 37), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 38-39). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju R. C. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, kad nustatytas girtumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, į tai, kad jis neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, todėl jam skirtinas 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

R. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl iš R. C. išieškotina automobilio (konfiskuotino turto (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 680 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. C. paskirti galutinę bausmę –50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 18 d. 22.32 val., iki 2017 m. birželio 19 d. 12.45 val. (1 parą), kas vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., atitinka 2 MGL dydžio baudą (BK 66 str.). R. C. mokėtina bauda yra 48 MGL (1807,68 eurų).

Paskirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams.

Konfiskuoti iš R. C. 680 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti R. C., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė