Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2005-05-26 · Administracinė byla Nr. AS-248-165-05

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-05-26
Bylos Nr.
AS-248-165-05
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr.AS2 – 165/2005Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8 (S)
NUTARTIS2005 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti vidaus reikalų ministro 2000 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr.17 dalį, kuria ji pripažinta netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės, ir įpareigoti atsakovą išduoti jai Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad ji 1999 m. kovo 30 d. laikinai išvažiavo į Rusijos Volgogrado sritį slaugyti savo sergančios motinos. 2000 m. gegužės mėnesį, būdama Rusijoje, ji gavo pranešimą apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą. Gavusi pranešimą, ji parašė skundą Migracijos departamentui. Atvykti į Lietuvą ji negalėjo, nes nebegaliojo jos pasas, o, be to, ji negalėjo palikti sergančią motiną. Motiną ji slaugė iki jos mirties 2001 m. kovo 9 d.. Po motinos laidotuvių ją ištiko insultas ir paralyžius. Ji negalėjo savarankiškai judėti, sutriko atmintis ir kalbos funkcija. 2001 m. liepos 16 d. jos duktė ją parvežė į Lietuvą. Sveikatai pagerėjus, ji buvo suimta ir teisiama (ji nuteista 2004 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) už neteisėtą sienos perėjimą ir buvusio sutuoktinio turto pardavimą apgaule. Jos pensija buvo areštuota, ji neturėjo lėšų kreiptis teisinės pagalbos ir neturėjo lėšų sumokėti žyminį mokestį. Ji taip pat buvo priversta kreiptis į įvairias Rusijos Federacijos institucijas, kad gautų bylai teisme iškelti reikalingus įrodymus, ir tai užėmė nemažai laiko. Pareiškėja nurodė, kad visos paminėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis ir terminas atnaujintinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė ir jos skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo 2000 m. gegužės mėnesį, o skundą teismui padavė tik 2005 m. kovo 23 d., t. y. praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Teismas nurodė, kad kliūtimi, sutrukdžiusia laiku paduoti skundą, pareiškėja nurodė aplinkybę, kad ji negalėjo atvykti į Lietuvą, nes neturėjo galiojančio asmens dokumento, be to, turėjo slaugyti motiną. Tačiau skundui paduoti nebuvo būtina atvykti į Lietuvos Respubliką, skundas teismui galėjo būti išsiųstas paštu. Taigi, objektyvių kliūčių pareikšti skundą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo. Kadangi pareiškėja objektyviai galėjo pareikšti skundą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą, todėl vėliau, pasibaigus skundo padavimo terminui, atsiradusios aplinkybės (motinos mirtis, insultas, suėmimas ir nuteisimas, pensijos areštas) neturi reikšmės, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą nenustatytas, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėja nurodo, kad jos prašyme išvardintos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėja nurodo, kad per vieną mėnesį, negalėdama atvykti į Lietuvą, ji negalėjo surašyti ir paduoti skundo, nes neturi teisinio išsilavinimo. Gauti teisinę pagalbą Rusijoje ji neturėjo galimybių, ne šios valstybės teisininkai nežino Lietuvos įstatymų. Be to, jai reikėjo gauti įrodymų iš Rusijos institucijų.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirasis skundas atmetamas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnį praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą praleido daugiau nei ketveriais metais, tačiau aplinkybių, kurios objektyviai pateisintų delsimą paduoti skundą visą šį ilgą laikotarpį, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nepateisina viso pradelsto laikotarpio ir todėl negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Pareiškėja teigia, jog ji buvo priversta slaugyti savo sunkiai sergančią motiną, o po to ir pati sunkiai susirgo. Tačiau 2004 m. pirmojoje pusėje pareiškėja jau dalyvavo tam tikrose teisinėse procedūrose (baudžiamosios bylos procese) ir, vadinasi, tuomet ji jau tikrai galėjo imtis priemonių ir dėl ginčijamo atsakovo sprendimo apskundimo, bet pareiškėja kažkodėl to nedarė ir skundą teismui padavė tik 2005 m. kovo mėnesį. Pareiškėja teigia, jog jai reikėjo iš įvairių Rusijos institucijų surinkti įrodymus, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skundo priedų, dauguma jos pateiktų Rusijos Federacijos institucijų dokumentų buvo jos gauti 2004 m. gegužės – birželio mėnesiais, o vienas buvo gautas 2004 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Tuo tarpu pareiškėja, net ir gavusi dokumentus, vis tiek delsė ir į teismą kreipėsi tik po kelių mėnesių. Pareiškėjos teiginiai apie jos sunkią finansinę būklę bei neturėjimą jokių galimybių gauti teisinę pagalbą yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Įvetinus visumoje bylos medžiagą, konstatuotina, kad skundo padavimo termino praleidimą bei tokį ilgą delsimą paduoti skundą šiuo atveju iš esmės nulėmė ne objektyvios kliūtys, bet pačios pareiškėjos nepakankamas rūpestingumas. Todėl skundo padavimo terminas pareiškėjai negali būti atnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius