Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. smurtaudama nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent:

ji 2021 m. vasario 20 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas), konflikto metu, kumščiu sudavė savo motinai D. L. du smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai atsitraukus nuo jos, pribėgo ir sudavė dar du smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai rankomis užsidengus veidą, du kartus sudavė į rankas, šiais savo veiksmais padarydama D. L. poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė D. L. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio S. S. 2021 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2021 m. vasario 20 d. apie 20 val. grįžusi smarkiai neblaivi dukra E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti, pradėjo rankomis trankyti per galvos sritį, jai nukritus ant žemės ir užsidegus rankomis veidą, porą kartų sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tikslaus smūgių skaičiaus įvardinti negalėjo. Atvykusi GMP 0881 D. L. išsivežė į RVUL. E. A. sulaikyta 20.25 val. ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį. Sulaikant ir pristatant spec. priemonės nepanaudotos. Įvykis filmuotas „Body1908“. Nukentėjusiajai nustatytas patinimas virš kairės akies. Ji buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai bijojo, dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. E. A. buvo akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. Buto aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 13–14).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios E. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (nukentėjusiosios D. L. ir policijos pareigūno S. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga), bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios duoti parodymai, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra ganėtinai nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji E. A. 2021 m. vasario 20 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (kai nustatytas 2,42 promilių neblaivumas), konflikto metu, kumščiu sudavė savo motinai D. L. du smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai atsitraukus nuo jos, pribėgo ir sudavė dar du smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai rankomis užsidengus veidą, du kartus sudavė į rankas, šiais savo veiksmais padarydama D. L. poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė D. L. fizinį skausmą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. A. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją D. L., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu.

Vertinant kaltinamosios E. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, spręstina, jog panaudodama fizinį smurtą prieš savo motiną, ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti atitinkami nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi ji veikė netiesiogine tyčia.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamosios E. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai E. A., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Žala atlyginta.

Teismas vertina, jog yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir būdama recidyviste (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, t. y. kad E. A. yra jauno amžiaus, netekėjusi, dirbanti, teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 120–130), pastaruosius 3 metus 15 kartų bausta administracine tvarka (b. l. 108–119). (Duomenys neskelbtini). Tačiau, vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-107/2021, E. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 140).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamoji nusikalto ne pirmą kartą, į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamosios asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajai turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas didesnis nei tokios bausmės rūšies vidurkis, t. y. vieneri metai šeši mėnesiai, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui, t. y. įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, o jį praradus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 p., 5 d. 4 p., 6 d.).

Taip pat, kadangi kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką šeimos nariui, jai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kadangi E. A. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo, kartu su nustatytais draudimais bei įpareigojimais.

Kaltinamoji E. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. vasario 20 d. 20.25 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 16.13 val. (b. l. 75, 87). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų (b. l. 36–37a). E. A. teismui pateikė pinigų pervedimo kvitą, iš kurio matyti, kad ji 2021 m. birželio 10 d. pervedė 90,53 Eur į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog civiliniu ieškinio reikalauta padarytos žalos suma atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio vidinės dalies – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktu bei 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti E. A. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. A. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 20 d. 20.25 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 16.13 val. išbūtą laiką (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti E. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.