- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 2YT-158-1068/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00735-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. Ž., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Galina Korabliova
dalyvaujant pareiškėjams N. Ž. ir I. Ž., pareiškėjų atstovei advokatei Galinai Korabliovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. Ž. ir I. Ž. pareiškimą dėl asmeninio A. G. testamento patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys byloje valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė Irmina Kriščiūnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai, patikslinę pareiškimą, prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą ir patvirtinti A. G. testamentą. Pareiškime nurodo, kad 2020-05-05, 17.10 val. (duomenys neskelbtini) kelio A-10 (Panevėžys-Pasvalys-Ryga) 58 km., J. V., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože, esant geroms oro bei kelio dangos sąlygoms, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pareiškėjų dėdė A. Ž.. Eismo įvykio metu žuvo pareiškėjų mama V. Ž. ir patėvis A. G.. Pareiškėjų mama daugiau nei prieš penkiolika metų sutiko draugą A. G.. Jie abu dirbo Norvegijoje, kur praleisdavo po 2-3 mėn., po to grįždavo į Lietuvą, kur taip pat būdavo apie 2-3 mėnesius. Lietuvoje jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kai jie būdavo Lietuvoje, I. Ž. dažnai atvažiuodavo pas mamą ir patėvį, leisdavo laiką kartu. Norvegijoje, būnant su mama ir patėviu, nuolat bendravo N. Ž.. Norvegijoje jie gyveno viename bute kartu su N. Ž.. Kai mirė pareiškėjų tėvas P. Ž., I. Ž. buvo ketveri, N. Ž. - šešeri. Tuomet į jų šeimą atėjo A. G., kuris buvo labai geras žmogus, vertino ir gerbė jų motiną V. Ž., mylėjo abu vaikus, augino ir auklėjo kaip savus. Abu pareiškėjai A. G. vadino tėvu. V. Ž. ir A. G. norėjo susituokti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, buvo nusipirkę vestuvinius žiedus, tačiau įvyko avarija ir abu žuvo. A. G. šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo. V. Ž. ir A. G. jie palaidojo viename kape kaip sutuoktinius. Tik suėjus metams po laidotuvių, N. Ž., būdamas Norvegijoje, savo gyvenamojoje vietoje, nuėjo į butą-kambarį kuriame iki mirties gyveno A. G. ir V. Ž.. Tarp visų dokumentų buvo padėtas vokas su užrašu ASMENINIS TESTAMENTAS. Vokas buvo užklijuotas. N. Ž. paskambino notarui Norvegijoje, po to Lietuvoje. Sužinojo kad reikia atplėšti voką ir pateikti teismui patvirtinti, jeigu jame yra testamentas. Atplėšęs voką, N. Ž. rado buitiškai parašytą A. G. asmeninį testamentą, kuriuo jis visą savo turtą, pinigines lėšas, po mirties paliko N. Ž. ir I. Ž.. Asmeninis testamentas surašytas 2020-03-29, Norvegijoje. Prasidėjus korona viruso pandemijai, pradėjus nuo koronos mirti visame pasaulyje daugeliui žmonių, notarai galbūt nedirbo, A. G. priėmė sprendimą rašyti asmeninį testamentą, nes kitos šeimos neturėjo, viso gyvenimo šeima A. G. buvo V. Ž. ir abu vaikai I. Ž. ir N. Ž., kuriuos jis užaugino kaip savus. Kadangi testamentą pareiškėjai rado praėjus daugiau kaip metams, tvarkydami mamos ir patėvio kambarį - butą Norvegijoje, kitų paveldėtojų nėra, asmeninis testamentas surašytas tinkamai, aiškiai, dėl įvairiausių įvestų pasaulyje ribojimų dėl COVID-19 karantino, bei dėl patirto didžiulio streso nebuvo tvarkomas kambarys-butas Norvegijoje, kur gyveno A. G., niekas nežinojo apie surašytą asmeninį testamentą, todėl yra praleistas įstatymu nustatytas terminas tokį testamentą patvirtinti teisme. Terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Pareiškėjų pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė Irmina Kriščiūnienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. Ž. ir jo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. N. Ž. papildomai paaiškino, kad jis kartu su patėviu dirbo toje pačioje firmoje Norvegijoje. Jie kartu nuomojosi vieną namą. Patėvis visada norėjo viską po savo mirties palikti jam ir sesei. Teisiškai to nepadarė. Prasidėjus Covido pandemijai, A. G. bijojo susirgti, bijojo skristi lėktuvu. A. G. buvo įgijęs dažytojo profesiją, augęs vaikų namuose. A. turėjo vieno kambario nedidelį butą Salantuose, o ar turėjo kitokio turto, nežino. Nežino apie A. turėtas banko sąskaitas Lietuvoje. Jis turėjo sąskaitą Norvegijoje, ten jam pravesdavo algą, bet jis tuos pinigus pravesdavo pareiškėjo mamai. Automobilio nevairavo nei mama, nei patėvis. Ieškodamas dokumentų, kuriuos norėjo parvežti į Lietuvą, rado testamentą. Apie jo surašymo aplinkybes, nieko nežino. Visus likusius A. G. asmeninius daiktus parvežė į Lietuvą. Tarp dokumentų buvo tik norvegiški informaciniai laiškai. Į A. G. butą Salantuose pareiškėjas gali patekti, bet tame bute nėra jokių daiktų, tik sienos, langai, butui reikalingas remontas. Jokių kitų, be to kas pateikta į bylą, A. G. rankraštinių dokumentų, neturi. Visas sąskaitas pildė, apmokėdavo mama. 2020 m. gegužės mėnesį žuvus mamai ir patėviui, juos palaidojus, pareiškėjas liepos mėnesį vėl išvyko į Norvegiją. Netikrino tėvų daiktų ir tik 2021 m. gegužės mėnesį, prieš ruošiantis vėl grįžti į Lietuvą, pradėjo žiūrėti kokius tėvų daiktus parvežti į Lietuvą. Pareiškėjas nežino patėvio sąskaitos kortelės PIN kodo, nežino kiek pinigų yra sąskaitoje. Atradus testamentą, per google susirado notarą, nepamena jo vardo ir pavardės, paskambino ir konsultavosi. Buvo pasakyta kreiptis į teismą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. Ž. paaiškino, kad A. G. buvo jos patėvis, su mama susituokę nebuvo, ruošėsi tuoktis vasara. Patėvis turėjo vieną apleistą butuką, transporto priemonių neturėjo, informacijos apie santaupas neturi. Buvo kalba apie palikimą. Patėvis bendravo tik su šeima, su giminėmis ryšių nepalaikė. Brolis tvarkė patėvio butą ir rado testamentą. Prieš tai apie testamentą nieko nežinojo, o mama apie tai nieko nesakė. Pokalbių metu patėvis sakydavo, kad visas jo turtas atiteks vaikams – jiems.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. G., kurio asmeninį testamentą prašoma patvirtinti, mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), būdamas nevedęs, duomenų apie jo tėvą, brolius, seseris ir vaikus Gyventojų registre nėra. Jo motina A. G. mire (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 37, 46). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, A. G. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1995-03-25 adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Butas adresu (duomenys neskelbtini) 25-1 su 7/100 ūkinio pastato dalimi nuosavybės teise priklauso A. G. (b.l. 79-82). Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testament (b.l. 38).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis 1 dalis).
Pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą ir patvirtinti asmeninį A. G. testamentą, kurį, kaip teigia pareiškėjas N. Ž., po A. G. mirties rado Norvegijoje, kur A. G. dirbo ir gyveno kartu su pareiškėjų mama V. Ž..
Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.30 straipsnio 1 dalis).
Asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys) arba per vienerius metus po testatoriaus mirties buvo pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pareiškėjai su pareiškimu dėl A. G. surašyto asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2021-08-23, A. G. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. praleidę įstatymo nustatytą terminą, kurį prašo atnaujinti. Aplinkybė, kad palikėjas turėjo galimybę ir laiko atiduoti testamentą po jo surašymo saugoti notarui, tačiau to nepadarė, savaime nedaro asmeninio testamento negaliojančiu, laikytina palikėjo pasirinkimu ir vertintina kitų bylos įrodymų kontekste.
Aukščiau minėto CK 5.30 straipsnio normos, kuriose įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis, kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).
Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Taigi, testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir, siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui, - priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją/-us, suinteresuotus asmenis ir/ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis).
Teismui kilus abejonių, kad teismui pateiktas A. G. 2020-03-29 surašytas dokumentas, pavadintas „ASMENINIS TESTAMENTAS“, buvo surašytas paties A. G. ranka, o taip pat, ar teismui pateiktame dokumente išreikšta tikroji A. G. valia, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Teismui pasiūlius, pareiškėjams sutikus ir sumokėjus avansą, byloje atliktas A. G. rašysenos tyrimas, tikslu nustatyti, ar dokumente „ASMENINIS TESTAMENTAS“ rankraštinius įrašus parašė ir šį dokumentą pasirašė A. G..
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės, atlikusios tyrimą, pateikė 2022-04-12 ekspertizės aktą Nr. 11-597(22), kuriame nurodė, kad 2022-03-29 A. G. asmeniniame testamente rankraštinius įrašus parašė ne A. G.. Nustatyti, ar 2022-03-29 A. G. asmeniniame testamente pasirašė A. G. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad lyginant tiriamąjį parašą su pateiktais A. G. parašais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, kurie yra neesminiai ir nepakankami identifikacijai bei teigiamai ar neigiamai išvadai (b.l. 136-138).
Atsižvelgiant į tai, kad rašysenos specialistai nustatė, jog dokumentą „ASMENINIS TESTAMENTAS“ surašė ne testatorius A. G., o tuo pačiu tikėtina, jog jis šio dokumento ir nepasirašė, todėl šis dokumentas negali būti laikomas asmeniniu A. G. testamentu (CK 5.30 straipsnio 1 dalis) ir negali būti patvirtintas.
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Už ekspertizės atlikimą, pareiškėja I. Ž. įmokėjo 700 Eur avansą. Atlikus ekspertizę, pateikta 2022-04-15 PVM sąskaita faktūra LTEC Nr. 0001862, kurioje nurodyta ekspertizės kaina 500,94 Eur. Iš I. Ž. sumokėto avanso padengus ekspertizės atlikimo išlaidas, likusi suma – 199,06 Eur (700-500,94) grąžintina I. Ž..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų I. Ž. ir N. Ž. pareiškimą dėl A. G. asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.
Grąžinti pareiškėjai I. Ž. 2022-02-28 sumokėto avanso už ekspertizę likusią 199,06 Eur sumą, pavedant tai atlikti Plungės apylinkės teismo vyresniajam specialistui (finansininkui) pagal I. Ž. prašymą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.