Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016-09-27, apie 17 val., bute (duomenys neskelbtini), rankomis pastūmė savo seserį S. L., nuo ko ji trenkėsi galva į sieną, ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. L. parodė, kad jos brolis A. S. serga psichine liga – šizofrenija. Maždaug trys metai kaip jis nebegeria vaistų, dėl to liga progresuoja, pasidarė agresyvus, puola ne tik ją, bet ir kartu su juo gyvenančią motiną, terorizuoja kaimynus. Ji buvo nuvykusi pas brolį gydančią gydytoją į Dainavos polikliniką, tačiau gydytoja negali priversti jį gerti vaistus. Dažnai aplanko motiną, kuri skundžiasi, jog A. S. išsuka lemputes, palieka atsuktą vandenį, dujas, ją stumdo, dėl ko motina ne kartą yra kvietusi ir policiją. 2016-09-27 taip pat sulaukė motinos skambučio, kad A. S. išsuko lemputes vonioje. Apie 17 val. ji atvyko pas motiną, įsuko vonioje lemputę ir eidama į kambarį, netikėtai buvo užpulta brolio – jis ją abejomis rankomis stipriai pastūmė į sieną, ji atsitrenkė galva, jautė fizinį skausmą. Nuo sunkesnių pasekmių ją išgelbėjo tai, kad jos plaukai buvo susukti į kuodą.

Be nukentėjusiosios parodymų, A. S. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2-ojo būrio vyr. patrulės Sandros Rimienės 2016-09-27 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog S. L. kvietė policiją į butą (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jos brolis ją stumdė, paėmęs už pečių trenkė ją į sieną, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino jai. Atvykus policijai, smurtautojo namuose nebuvo (b.l. 11-14).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad S. L. pranešė policijai apie tai, kad atvykus pas motiną (duomenys neskelbtini), brolis A. S. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, suėmęs už pečių juos spaudė ir stūmė ją į sieną, dėl ko ji galva trenkėsi į sieną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatyta, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. S. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę jis tuo metu negalėjo suprati savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę jis negali suprati savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti objektyvių paaiškinimų, stoti prieš teismą. A. S. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 65-68).

Teismo psichiatras ekspertas Mantas Juodakys teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog tyrimo metu A. S. buvo nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Šia liga jis sirgo nusikaltimo padarymo metu, serga ir dabar. Dėl tokio psichikos sutrikimo jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis negali duoti objektyvių paaiškinimų. Tyrimo metu buvo stebima tiriamojo agresija, kas yra būdinga tokiam psichikos sutrikimui, dėl to jis yra pavojingas aplinkiniams. Kadangi jis nevartoja jam paskirtų vaistų ambulatorinio gydymo metu, liga progresuoja. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad 2017-09-27, apie 17 val., savo namuose A. S. rankomis pastūmė savo seserį S. L., nuo ko ji trenkėsi galva į sieną, ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nes jie nuoseklūs, išsamūs, be to, jos parodymus patvirtina ir 2016-09-27 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kadangi A. S. fizinį skausmą sukėlė savo artimajai giminaitei – seseriai, tokie jo veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, konstatuotina, jog jis veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali jų suprasti bei juos valdyti ir šiuo metu, todėl yra įstatyminis pagrindas A. S. pripažinti nepakaltinamu (BK 17 str. 1 d.). Nepakaltinamas asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, įvertinusių A. S. ligos diagnozę, jo socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, skiria jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 17 str., 98 str. 1 d., 2 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

A. S., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus nutarties vykdymą – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.