Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-12-07 · Administracinė byla Nr. AS-1011-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
AS-1011-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03821-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-1011-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03821-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešime Nr. 56022 nurodytą 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 43982 dėl sumažinto dydžio socialinės pašalpos skyrimo ta dalimi, kuri susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20 proc., išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata (pakeitimas įsigaliojo 2013 m. gegužės 16 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos 52 straipsniui, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos 52 straipsniui; 3) priteisti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. spalio 17 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) patikslinti skundo reikalavimus pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus; 2) pateikti turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus; 3) skunde nurodyti objektyvius argumentus, kuriais remiantis, pareiškėjo manymu, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 43982 turėtų būti naikinamas; 4) pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą; 5) nurodyti, ar pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešime Nr. 56022 nurodytą 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 43982 dėl sumažinto dydžio socialinės pašalpos skyrimo ta dalimi, kuri susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20 proc., išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio 6 dalies nuostatos (pakeitimas įsigaliojo 2013 m. gegužės 16 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos 52 straipsniui; 3) priteisti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veiksmų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur, taip pat neišmokėtas sumas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir palūkanas joms, bei metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti procesinių dokumentų rengimo ir bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė skundą ir patikslintą skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pašalino ne visus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, t. y. nepatikslino reikalavimų pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus, neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą (skundžiamas sprendimas pagal spaudą ant voko gautas 2016 m. rugpjūčio 18 d., o skundas teisme gautas 2016 m. rugsėjo 26 d.) bei nepagrindė turtinės žalos dydžio, o prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą nurodo bendrą turtinės ir neturtinės žalos sumą, todėl nėra aišku, kokia suma laikytina neturtine, o kokia – turtine žala.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

III.

Pareiškėjas S. F., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo D. V. veiksmų bei, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo laikinai einantis pareigas pirmininkas I. J. teiktų motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui D. V.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, pažeidžianti bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priešinga tikrovės faktams ir reikšmingoms skundo teisingam išsprendimui aplinkybėms, vienareikšmiškai pažeidžianti materialinės ir proceso teisės normas. Pareiškėjo teigimu, teismui 2016 m. spalio 17 d. pateiktame patikslintame skunde jis nurodė visas aplinkybes, paaiškino dėl keliamų reikalavimų, taip pat ir dėl termino skundui paduoti, todėl nesutinka su teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartyje nurodytais argumentais.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas klaidingai ir aplaidžiai taikė įstatymų nuostatas, pažeidė jo konstitucines teises į teisminę gynybą ir visų lygybę įstatymui. Skundo priėmimo klausimo sprendimas vyko pažeidžiant procesą ir neteisingai sudaryto teismo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas proceso taisykles.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti teismo nurodytus skundo trūkumus, kurie buvo kliūtimi priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutartyje pareiškėjui pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodė, kaip konkrečiai pareiškėjas galėtų juos pašalinti. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, jeigu praleistas terminas skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešime Nr. 56022 nurodyto 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 43982 paduoti, kad jis turi teisę paduoti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi tinkamai suformuoti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodyti konkrečias prašomos atlyginti turtinės bei neturtinės žalos sumas, pateikti turtinę žalą patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 111 straipsniu (iki 2016 m. liepos 1 d. ABTĮ galiojusios redakcijos 109 straipsnis), apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo prašymą, adresuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui D. V. pažymėtina, kad teisėjų drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo skundo reikalavimais, šiuos klausimus reglamentuoja specialus - Teismų įstatymas, todėl teisėjų kolegija plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė